Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atidžiai tikrinti kiekvieną pranešimą apie kai kurių socialiai neatsakingų darbdavių elgesį verčiant žurnalistus darbo santykius keisti fiktyviais verslo liudijimais.
Tokį kreipimąsi LŽS išsiuntė ne tik minėtoms kontroliuojančios institucijoms, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Rašte išreiškiamas nerimas, kad keičiantis sutarčių dėl autorių teisių apmokestinimo tvarkai ir didėjant mokestinei naštai, vis daugiau LŽS narių ir kitų žurnalistų kreipiasi konsultacijų ir pagalbos dėl to, kad dalis darbdavių ar kūrinių užsakovų siekia pasinaudoti įstatymų spragomis bei nemokėti žurnalistams atlygio už jų darbą nei pagal darbo sutartį, nei pagal sutartis dėl autorių teisių.
Pastaruoju metu vis dažniau žurnalistai praneša LŽS apie atvejus, kuomet darbdavys siūlo savanoriškai nutraukti darbo sutartis ar pakeisti jų sąlygas ir žurnalisto atliekamus darbus bei profesinę veiklą pervadinti į analogiškus pavadinimus turinčią verslinę veiklą, kuomet ji gali būti vykdoma su verslo liudijimais.
Pvz., jau dabar dalis žurnalistų raginami pasiimti ar jau yra pasiėmę verslo liudijimus dėl fotografavimo, vertimo, filmavimo pramoginiuose renginiuose veiklų ir tokiu būdu darbo santykiai ar jiems atitinkantys santykiai dėl nuolatinio autorinių kūrinių užsakymo fiktyviai įvardinami kaip verslas.
Kaip žinia, pagal Visuomenės informavimo įstatymą, žurnalistas – tai fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Be to, to paties įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad „neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo“. Įstatyme taip pat pasakyta, kad tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės už panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.
Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į atsakingas institucijas su prašymu atidžiai tikrinti ir kontroliuoti tas bendroves, kuriose pagal darbo sutartis dirbantys žurnalistai turi ir verslo liudijimus. Taip pat raginama atkreipti dėmesį ir į tuos atvejus, kuomet redakcijos bendradarbiauja tik su asmenimis, kurie turi verslo liudijimus. Iš esmės tai gali būti paslėpti darbo santykiai taip ne tik darant žąlą valstybei nemokant privalomų mokesčių, bet ir elgiamasi socialiai neatsakingai su darbuotojais.
Lietuvos žurnalistų sąjunga taip pat viešai ragina kolegas žurnalistus nesitaikstyti su fiktyviais verslo liudijimais ir prisijungti prie viešos akcijos „Žurnalistika – ne verslas!“. Taip pat LŽS prašo kolegas informuoti net ir anonomiškai apie tokią praktiką, o LŽS įsipareigoja nedelsdama informuoti kontroliuojančias bei kitas suinteresuotas institucijas apie kiekvieną atvejį, kuomet žurnalistai bus verčiami dirbti pagal verslo liudijimus.
LŽS taip pat planuoja kreiptis į Seimo atsakingus komitetus aptariant galimybes tobulinti galiojančius teisės aktus, kurie neleistų piktnaudžiauti socialiai neatsakingiems žiniasklaidos koncernams ar bendrovėms.
2011.01.07
