Pasirodo, patyliukais, slepiant nuo patriotinės visuomenės ir jos organizacijų vadovų, Lietuvoje vyksta valdžios perversmas. Didžiųjų miestų savivaldybėse atsirado asmenų, kurie užgrobė konstitucinę teisę vadovauti užsienio politikai, reiškia – ir vesti derybas su kitų valstybių vyriausybėmis Lietuvos Respublikos politikos reikaluose.
Iš taiklaus žurnalisto žurnalo VARPAS (vorkutinio) redaktoriaus Algimanto Zolubo trumpo rašinio vasario 25 d. Visuomenės aktualijų portale “Slaptai“ (slaptai.lt) sužinojau, kad su “Gazpromu“, manytina – su Maskva, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybėse atsirado asmenų, kurie “davė leidimą įrengti aukurus“ (Amžinajai ugniai – V.B.) kovojusiems “antihitlerinės koalicijos pusėje“ pagerbti.
Autorius teisingai sako, kad “civilizuotose šalyse garbingai kovojusiems ir žuvusiems priešų kariams buvo atiduodama vienodi pagarbos ženklai, kaip saviems (…). Taip elgėsi lietuviai“. Jis teisingai priminė, jog tik sovietai “barbariškai“ elgėsi su priešiškos šalies kariais. Manau, reikia pabraukti esminę mintį: „Tačiau Amžinąją ugnį, išskirtinę pagarbą žuvusių karių atminimui įamžinti, civilizuotos valstybės įrengdavo saviems kariams“.
Pirmiausiai, bet kam gali kilti neišvengiamas klausimas: kiek seniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dega Amžinoji ugnis pagarbioje vietoje įrengtuose aukuruose saviems Didvyriams ir Didmoterėms už pralietą kraują ir ašaras pagerbti? Kur jie?!
Deja, kiek žinia, tik Kaune, Karo Muziejaus sodelyje, dega 1918-jų metų Lietuvos Valstybės atstatymo kovose žuvusiems pagerbti įžiebta, okupantų užgesinta, ir lietuvių vėl įžiebta Amžinoji ugnis. Ar tai pateisina įžiebti (gal net šalia tos?) ugnies gesintojų drauge su Hitleriu A.P. Karą pradėjusios, Valstybės kariams Amžinąja ugnimi pagerbti?
Džiugu, kad, kaip pasirodo, žinia apie “ugneles“ sklinda daug plačiau, negu čia minėtas šaltinis. Tam pradžią davė Eglės Semaškaitės straipsnis “Sovietų kariams pagarba už “Gazprom“ pinigus“ DELFI, 2010 m. vasario 23 d. Tad galima tikėtis, kad tokios keistos, švelniai kalbant, politikos apraiškos susilauks ir ne visai švelnaus atkirčio ne vien padejavimu, bet ir telefono, plunksnos, klausimų Valstybės saugumo įstaigoms, o jų valdininkų paklausimai tikriesiems (vardais ir pavardėmis bei einamų pareigų pavadinimais) aukurų statytojams ir “ugnelių“ įžiebėjams.
Pirmiausiai, lietuviai, nuo senovės karių tauta, tikrai turėtų, kaip ir bandė, ligi šiolei, pagerbti mūsų žemėje žuvusių, net buvusių priešų, karius. Tam turėtų būti LR vyriausybės (o ne pašalaičių apsišaukėlių) vadovaujamas bendras Pagarbos Fondas, į kurį galėtų siųsti aukas ir kitų šalių vyriausybės bei įvairūs “gazpromai“, ir privatūs viso pasaulio asmenys. Nes mūsų žemėje ilsisi daugelio tautų karių kauleliai. Tačiau LR užsienio politikos sprendimai priklauso nuo LR užsienio reikalų ministerijos ir LR Prezidentės. valdžiai.Net
Net Užsienio Reikalų ministras, nesutaręs su LR Prezidente, neseniai atsistatydino. Tad aišku, kad turėtų atsistatydinti ir minėtų savivaldybių ministrų pareigas ant savų pečių užsikrauti bandantieji “užsienmistrai“.
Nepamirškime, su kokiomis istorinėmis ligomis sergančiais, už “Gazpromo“ tūnančiais kaimyno vadovais turime reikalą. Uždegs kur nors kas nors jų ugnį. Jei kas praeidamas užpūstų tą (jų) ugnį, jie – su JTO ir gal Briuselio advokatų pagalba surastų “teisę“ pastatyti “garbės sargybą“ ugniai apsaugoti. Jei kas praeidamas alkūne stukteltų į “garbės“ šonkaulį, atsirastų “tarptautinė teisė“ atsiųsti pulką omonų garbės sargybai saugoti.
Gal ne be tolimo žvilgsnio į ateitį mūsų ES “kilnieji“ gynėjai prancūzai “kilniai“ aprūpina “Gazpromo“ užnugarį didžiuliu jūros desantininkų laivu. Tai priverstų susimąstyti ne tik pabaltiečius, bet lenkus, suomius, na ir Juodosios jūros pakrančių tautas. Mus nuo agresorių per ES gelbėjantieji ES kaimynai vokiečiai jau gelbsti Putino Rusiją “Molotovo – Ribentropo vamzdžiu“, tiesiamu veik Lietuvos tarpuvartėje. Todėl nesudėkime viso valstybės saugumo ir kovos už tautos išlikimą į kiauro dugno ES “sovieto“ krepšį?
Nepamirškime to, kad “Pasaulio Sovieto“ (globalizmo) architektai lipdo ne “Vodką“ prieš “KokaKolą“, o paprasčiausią “Vodkakolą“. Jau prieš trejetą desėtkų metų yra parašyta anglų kalba knyga “VODKA – KOLA”.
Tad nutraukime lietuvišką tylą kovoje prieš pasaulinę baudžiavą.
2010.03.06
