Neklausytume papūgos tauškalų, jeigu ji nebūtų Rusijos užsienio reikalų ministerijos paukštis. Kieno žodžius ji kartoja – aišku. Bet kam jie skirti?
Neduosite Turkijos – užimsime Pabaltijį!
„Pirmiausia, ką mes padarysime, tai įeisime į Pabaltijį – Patruševas“. Tokia antraštė internete negalėjo praslysti pro akis žinantiems, kas per ponas yra Patruševas ir ką reiškia „įeisime į Pabaltijį“.
Sovietiniais laikais Pabaltiju (Прибалтика) vadintos trys Baltijos sesės ir Rusijos eksklavas – Kaliningrado sritis. Lietuviams šis vardas nemielas, jo daugiau nevartojame, bet išgirdę sunerimstame, nes jis primena sovietinės kariuomenės įvedimą prieš 75 metus ir paskesnius okupacijos dešimtmečius.
Su tokia antrašte keli tinklaraščiai pranešė, kad Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas laikraštyje „Rosijskaja gazeta“ pristatė Rusijos nacionalinio saugumo strategijos iki 2020 metų projektą (netrukus prezidentas Vladimiras Putinas, tiesioginis Patruševo viršininkas Nacionalinio saugumo taryboje, šį dokumentą įteisino). Šiame Rusijos vyriausybės laikraštyje sakoma, kad NATO aljansas didina ir atnaujina puolamąją ginkluotę, plėtoja pasaulinę priešraketinės gynybos sistemą, taip pat ir aplink Rusiją, o visi kai kurių Vakarų šalių lyderių pareiškimai apie aljanso ginamąjį pobūdį ir jo siekius garantuoti pasaulyje taiką tik dangsto jo agresyvią esmę.
Tinklaraščiuose primenama praėjus ketvirtį amžiaus nuo tų dienų, kai tuometis JAV valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris (James Baker) patikino buvusios SSRS vadovą Michailą Gorbačiovą, jog NATO nežengs nė per colį į Rytus, bet pažadai ir liko pažadais. NATO užima geopolitinę erdvę, kurią paliko SSRS ir Rusija. Tik dabar imama suvokti visa žala, kurią mūsų šaliai padarė Gorbačiovas. Maža to, kad dėl politinės trumparegystės rusų nacija buvo išskaidyta ir dvidešimt penki milijonai rusų liko faktiškai svetimose šalyse. Iškilo dar ir mirtina grėsmė Rusijos saugumui. Pirmiausia dėl NATO plėtros į rytus (į Rytų Europą).
Dar primenama, kad JAV paskelbė pranešimą apie galimas grėsmes šalies nacionaliniams interesams ir tarp vidutinių pavojų nurodė galimą Rusijos susidūrimą su kuria iš NATO šalių.
Toliau sužinome, kodėl NATO nori pirma apsupti, o tada išardyti Rusiją. Reikalas tas, kad Rusija yra vienintelė karinė jėga, kuri suvaržo (сдерживает) Vakarų ginklo galią. O Vakarai dabar pralaimi ekonomines varžytuves su kitomis civilizacijomis. Ir todėl griebiasi karinės jėgos, kad primestų kitoms valstybėms tam tikras elgesio normas.
Bet Vakarai ribotai gali panaudoti karinę galią, nes yra karinis-strateginis paritetas su Rusija. Todėl jų tikslas – sugriauti (разрушить) Rusiją. Tai padarius, neliktų jokių apribojimų jėga įsiviešpatauti pasaulyje.
Sugriauti Rusiją – tai Vakarų strateginis tikslas. Ir dėl jo Vakarai siekia įgyti karinę persvarą, veržia Rusiją karinių bazių replėmis, stiprina priešraketinės gynybos sistemą mūsų balistinėms raketoms perimti. Bet tai, girdi, pavojinga ir patiems Vakarams, nes jeigu lendi į muštynes, tai vėliau ar anksčiau muštynės gali prasidėti. Nesenas konfliktas su Turkija dėl išdavikiškai sunaikinto mūsų lėktuvo – tai juk iš tiesų labai rimtas įvykis. Tarkime, atsakydami būtume paleidę sparnuotąją raketą į turkų aerodromą… (daugtaškis kviečia skaitytoją įsivaizduoti, kas būtų galėję atsitikti).
Toliau Patruševas atsako į žurnalisto klausimą, kodėl NATO santūriai reagavo į beprotiškus Turkijos veiksmus (turimas galvoje tas pats numuštas rusų naikintuvas). Žinoma, todėl, kad NATO pabijojo būti įtrauktas į realų karą. Ginti Turkiją jiems nelabai norisi. Todėl kad, jeigu aljansas palaikys Ankarą, mūsų logiškas atsakymas – tai kariuomenės įvedimas į Pabaltijį (ввод войск в Прибалтику). Ir visas Pabaltijys – mūsų. Visiškai be kokių nors nuostolių. Gana greitai. Taigi NATO už Turkijos palaikymą sumoka Pabaltijo netekimu.
Komentatoriai atskleidžia apgavystę
Tokia antrašte šį tekstą pateikė ir ukrainiečių internetinis leidinys „Vlasti.net“. Jį atsivertė daugiau kaip 27 tūkstančiai skaitytojų. Parašyta apie 1,5 tūkstančio komentarų. Rusiškuose tinklaraščiuose tas pats tekstas sulaukė mažiau atsiliepimų, bet ir ten sukėlė aistrų.
Dalis komentatorių, kaip įprasta, nevaržomai liejo savo jausmus (kai kuriuos žodelius komentaruose praleidžiame). Na, ar ne šunsnukis? Įves ten, įves čia, o žmonės? Tu, šachmatininke, ne pėstininkus perstatinėji! Kitas: Atidžiai patyrinėjus šitą interviu, susidaro įspūdis, kad Kremliaus ponus ištiko kažin koks kolektyvinis pamišimas ir juos traukia apvainikuoti savo galą nauju pasauliniu karu ir šimtais tūkstančių aukų! Panašus: Visiškai, beviltiškai trenktas. Kremliaus pamišėliai ryžosi paskutiniam eksperimentui su Rusijos liaudimi. Dar vienas: Koks aukštas menas – užgyventi sau priešų visame pasaulyje, bet labiausiai tarp artimiausių kaimynų. Ką jau ką, o šitai Rusija sugeba!
Kiti sukluso. Bet iš tikrųjų nesuprantama, kodėl karo su Turkija atveju reikia įvesti kariuomenę į Pabaltijį? Ką tai gera duos ir kaip padės kare su Turkija? Ir net ėmė abejoti. Patruševą kankina ambicijos. Bet kad ir koks trenktas būtų, vargu ar jis galėjo viešai taip kalbėti. Panaši abejonė: Jeigu Patruševas staiga išprotėtų ir tikrai paskelbtų tokius svaičiojimus (ахинею), tai nepraėjus ir penkioms minutėms išlėktų į „neužtarnautą poilsį“.
Netrukus pasirodė abejojančius esant teisius: Patruševas iš tikrųjų apie Baltijos valstybes nieko tokio nesakė! Akylesni komentatoriai išaiškino, kas šiuos karingus pareiškimus įdėjo į aukšto Kremliaus pareigūno lūpas. Apie tai, kad Patruševas laikraštyje „Rosijskaja gazeta“ pristatė Nacionalinio saugumo strategiją, pranešė rusiškas internetinis leidinys „Svobodnaja presa“.
Bet publikacijoje „Laikas ištaisyti Gorbačiovo klaidą“ tik trumpai atpasakojami Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus išvedžiojimai apie NATO agresyvią politiką, o visa kita – tai žurnalisto kalbinamų dviejų ekspertų komentarai. Tekstą pasigriebė dar vienas tinklaraštis, bet jį išleido nenurodęs „Svobodnaja presa“ žurnalisto pašnekovų. Taigi ekspertų atsakymai į „Svobodnaja presa“ klausimus virto Patruševo atsakymais laikraščiui „Rosijskaja gazeta“. Šitaip nuredaguotą tekstą paskelbė kiti tinklaraščiai…
Vienas teksto komentatorius iki šiam liapsusui išaiškėjant spėjo stipriai išbarti Nacionalinio saugumo tarybos sekretorių: Patruševas – Makedonietis, matai! Į Pabaltijį jis įves…pergalingai… okupuos per tris dienas! Bet juos kad užgrobtum, reikės 70-80 procentų išžudyti, nepanorės jie antros okupacijos, kaulais guls, tuo tarpu Rusijos kariuomenės negrąžinami nuostoliai bus mažiausiai 300-400 tūkstančių. O toliau!!! Juk neteksime kariuomenės kovingosios dalies branduolio! Kitų moteriškės neprigimdys, o ir nespės smingant NATO bomboms ir raketoms! O jos bus 100 proc.!
Neabejotinai! Visus šiuos šauktukus iš tikrųjų reikia skirti ne Patruševui, o MGIMO karo ir politikos tyrimų centro ekspertui Michailui Aleksandrovui. Savo vardu Aleksandrovas susilaukė nedaug komentarų, tarp jų ir užgaulių (Retorinis klausimas: ką rūkė šitas ekspertas idiotas?).
Ekspertas švaistosi branduoline kuoka
Taigi pažiūrėkime, ką dar tasai ekspertas pasakė „Svobodnaja presa“ žurnalistui publikacijoje „Laikas ištaisyti Gorbačiovo klaidą“. Į klausimą, su kuria NATO šalimi gali susidurti Rusija šiais metais, jis atsako: Manau, realus yra konfliktas su Turkija. Nėra abejonių: padėtis balansuoja ant gana pavojingos ribos. Pasak eksperto, daugiau konfliktų neturėtų kilti. Tarus, kad atsinaujins karas Donbase ir mes ten įvesime kariuomenę – tai nebus konfliktas su NATO šalimi. Va tik Lenkija ten gali įsikišti, vildamasi, kad Aljanso partneriai jai padės.
Bet NATO, eksperto nuomone, greičiausiai nepalaikys Lenkijos. Vėlgi, jeigu Lenkija įsitrauks į konfliktą Ukrainoje, tai suteiks nekaltą dingstį (благовидный предлог) įeiti į Pabaltijį. O Lenkija neturi galimybių ten rimtai veikti. Ji greitai bus sutriuškinta.
Ekspertas varo toliau. Apskritai, NATO neturi resursų kariauti su mumis Rytų Europoje. Aljansas yra per geros nuomonės apie savo aviaciją. Todėl kad mūsų labai stipri priešlėktuvinė gynyba. Yra tokių sistemų, kurios tiesiog išdaužys visą NATO aviaciją. Aleksandrovas tikina, esą Vakarų ekspertai, vertindami jėgų balansą, neįtraukia Rusijos priešlėktuvinės gynybos. Bet pridėjus priešlėktuvinę gynybą NATO turi mažiau jėgų negu mes. Juo labiau Rytų Europoje.
Jeigu mes atakuojame Turkiją, aiškina ekspertas, NATO turės atsiliepti į Turkijos prašymą padėti. NATO savo kariuomenės į karą greičiausiai nesiųs, apsiribos priešlėktuvinių pabūklų, lėktuvų tiekimu ir kitokiu materialiniu-techniniu aprūpinimu. Bet jeigu jie ten savo kariuomenę pasiųs, pirma, ką mes padarysime, kaip aš jau sakiau, tai įeisime į Pabaltijį. Tad jie turės pasverti: ar verta jiems tokiu būdu padėti Turkijai. Maža to – jeigu NATO nesitenkins vien ginkluotė siuntimu, mes galime panaudoti prieš Turkiją branduolinį ginklą. Tai, beje, leidžia mūsų karinė doktrina. Nes ten yra punktas, kad jeigu mus puola nebranduolinė valstybė, bet ją palaiko branduolinė valstybė (valstybės), mes turime teisę panaudoti branduolinį ginklą.
Šeimininkai nepasakė „Ša!”
Taigi ne aukštas Kremliaus pareigūnas grūmoja branduoliniu ginklu, o viso labo kažin koks ekspertas. Bet su kuo valgomas tas „MGIMO karo ir politikos tyrimų centras“, kur tarnauja politikos mokslų daktaras Michailas Aleksandrovas?
MGIMO žinomas iš sovietinių laikų – tai SSRS užsienio reikalų ministerijai priklausęs Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas, bene labiausiai geidžiama ir sunkiausiai prieinama Sovietų Sąjungos aukštoji mokykla. Dabar tai – universitetas, bet tebesipuikuoja senuoju vardu ir priklauso Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Karo ir politikos tyrimų centrą universitetas įkūrė 2012 metais kartu su Rusijos koncentu Almaz-Antėj“, vienu didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje (be kita ko, išleidžia ir zenitines raketų sistemas „Buk“ bei kitas). Tenykščiai ekspertai – žinomi šalies mokslininkai, karo pramonės komplekso, Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Kaip prisimename, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas barė Baltijos valstybes, esą kurstančias isteriją dėl galimos Rusijos grėsmės: Aš įsitikinęs visus suprantant, jog nebus nei tankų, nei kitokių Rusijos ginkluotųjų pajėgų NATO valstybių teritorijoje, ir niekas net negalvoja apie tai.
Išeitų, ekspertas Aleksandrovas kalbėjo priešingai savo šeimininkui. Gal už tokį nusišnekėjimą jis išlėkė iš tarnybos? Gal jam kokie Užsienio reikalų ministerijos valdininkai ar pats ministras nors pirštu pagrūmojo: ką čia svaičioji apie tai, apie ką niekas net negalvoja. O gal jam uždraudė bendrauti su žurnalistais? Tada nė nekalbėtume apie tai – žmogus nusišnekėjo, ir pamiršome.
Bet ne – nuo eksperto galvos, rodos, nė plaukas nenukrito. Jis ir toliau varo pradėtą vagą.
Ar gerai išgirdome: okupacija?
Neseniai tame pačiame tinklaraštyje „Svobodnaja presa“ pasirodė pranešimas apie tai, kad Didžioji Britanija mokymams į Jemeną pasiuntė 1,6 tūkstančio kariškių. Leidinys priminė: praėjusiais metais Baltijos šalyse vyko didelio masto kariniai mokymai „Kardo kirtis“. Maskvos strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas žurnalistui paaiškino: NATO derina scenarijų, pagal kurį labiausiai tikėtina susidūrimo su Rusija vieta bus Pabaltijo rajonas. Girdi, pirmas smūgis teks ten esantiems daliniams ir tik vėliau prie fronto linijos bus pritrauktos NATO pagrindinės pajėgos.
Skaitome toliau – MGIMO karo ir politikos tyrimų centro ekspertas Michailas Aleksandrovas! Ir vėl aiškina apie galimą konfliktą Baltijos pakrantėje. Iš eksperto sužinome: Baltijos laivynas neleis prasiskverbti priešininkui iš jūros, o mūsų S-400 (zenitinės raketų sistemos, šaudo 400 km nuotoliu) kontroliuoja visą regiono erdvę. Taigi nei jūros, nei oro keliu NATO negalės ateiti į pagalbą savo agresyviems satelitams. Žodžiu, gali neprireikti nė Danijos sąsiaurius pasiekiančių raketų, tokių kaip „Kalibr“ (sparnuotosios raketos, praėjusių metų pabaigoje rusai leido jas iš Kaspijos jūros į Siriją 1 500 km atstumu, gali turėti branduolinį užtaisą). Tai ką darys NATO? Patikimiausias variantas, pasak eksperto, telkti kariuomenę Vokietijoje. Bet – kol ši armada pajudės, panorėję galėsime okupuoti Pabaltijį.
Žurnalistas toliau kamantinėja pašnekovą. Girdi, agentūros "Rand Corporation" ekspertai jau paskaičiavo Rusijos kariuomenę galint pasiekti Taliną ilgiausiai per 60 valandų, greičiausiai – per 36 valandas. Ekspertas: Svarbiausia, užimti teritoriją tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. O tai galima padaryti per 5 valandas. Tada Pabaltijys atsidurs spąstuose. NATO teks atakuoti suvienytas karines pajėgas.
Vėl žurnalistas: "Rand Corporation" pranešimo autorių manymu, NATO nepajėgus garantuoti Baltijos šalių saugumo. Ekspertas: Tai – ne naujiena. Aš ir kiti ekspertai seniai apie tai kalbame. Ir pradeda skaičiuoti. Pasak jo, 16 tūkst. durtuvų grupuotė nieko nenulemia – tai apie NATO. O dabar apie Rusijos pajėgas. Vien tik Pskovo oro desanto divizijoje – 12 tūkstančių. Nauja tankų armija Smolensko rajone. Kaliningrade ir Baltarusijoje – apie 200 tūkstančių. NATO reikės pusės metų kariuomenei mobilizuoti ir perkelti, kad galėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Galiausiai, jeigu pritrauksime kariuomenę iš šalies gilumos, vakarų kryptimi turėsime milijoną žmonių.
Šį kartą „Svobodnaja presa“ žurnalistui Aleksandrovas nieko nekalbėjo apie branduolinį ginklą. Žurnalistas nepaklausė? Pats apsigalvojo? Šeimininkai sudraudė? Anaiptol! Kitame tinklaraštyje randame: Taktinio branduolinio ginklo panaudojimą vykstant karui Europoje numato Rusijos karinė strategija. Todėl, eksperto Aleksandrovo žodžiais, nėra nieko neįprasta, kad Rusijos karinės pajėgos vykdo ir tokius mokymus.
Taip jis kalbėjo rytojaus dieną po anglų televizijos filmo „Trečiasis pasaulinis karas. Žvilgsnis iš vadavietės“ parodymo per BBC-2 kanalą. Kino kūrėjų valia rusakalbiai Latvijos krašto Latgalos gyventojai skelbia autonomiją, o Rusija paleidžia branduolinę raketą į amerikiečių ir anglų karo laivų junginį Baltijos jūroje.
Rusijos pasiuntinys Latvijoje pavadino filmą provokacija. Rusijos prezidento spaudos tarnybos vadovas kreivai šyptelėjo į ūsą: pigūs triukai! Bet po MGIMO karo ir politikos tyrimų centro eksperto Michailo Aleksandrovo žodžių nekyla ranka į visa tai numoti.
Kas labai norima pasakyti
Tai, kad Rusijos internetiniai leidiniai į Kremliaus aukšto valdininko lūpas įdėjo eksperto žodžius, labai greitai pastebėjo ir mūsiškis „Lrytas.lt“. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Miliukevičius pareiškė neabejojąs, kad tokio straipsnio publikavimas nėra nekaltas kvailiojimas, tai – sovietinio KGB taikytus metodus primenanti technologija, manipuliavimas.
Latvijoje veikianti rusiška svetainė „Vesti.lv“, iš kur ir pasklido šis feikas, tekstą pavyzdingai pataisė: tiesiog prikišamai nurodė, kad kalba ekspertai. Bet šit Rusijos internetinis laikraštis „Ruskij kod“ to nepadarė. Ši informacinė-analitinė agentūra skelbiasi palaikanti nacionalinį lyderį, valstybės Vadovą Putiną, vienas iš leidinio tikslų: žinomai melagingos informacijos demaskavimas. „Ruskij kod“ publikacijoje viską pasako Patruševas, o teksto šaltiniu nurodyta tinklavietė, kur… aiškių aiškiausiai įspėjama, kad tai ne Nacionalinio augumo tarybos sekretoriaus, o ekspertų žodžiai.
Iš tiesų – akivaizdus manipuliavimas. Vietoj to, kad paneigtų žinomai melagingą informaciją, „Russkij kod“ padarė priešingai – ją paskleidė.
„Russkij kod“ pasisavino ir šaltinio komentarą: Kai tokio lygio žmogus kaip Patruševas interviu tris kartus (!!!) sako frazę „pirma, ką mes padarysime, kaip jau sakiau, tai įeisime į Pabaltijį“, tai yra rimta. Įsivaizduoju, kaip šaltas prakaitas išpila Pabaltijo elitą. Pats laikas dėl visa pikta patikrinti, ar tebėra slaptavietėje TSKP partinis bilietas (maža kas).
Atrodo, šiam leidiniui žūtbūt reikėjo pasakyti įeisime į Pabaltijį, dar geriau – aukšto valstybės pareigūno vardu, tebūnie tai ir žinomai melaginga informacija.
Kita vertus, ir iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos padalinio darbuotojo, politikos mokslų daktaro išgirsti panorėję galėsime okupuoti Pabaltijį – ne juokai. Kaip žinome, Rusijos vyriausybė nenori pripažinti sovietinės Baltijos valstybių okupacijos ir tikina, jog Raudonosios armijos įvedimas 1940 metų vasarą nebuvo tiesiogiai susijęs su paskesne šių valstybių aneksija (tiktai Maskva kažin kodėl dar 1939 metais išleido Lietuvos SSR žemėlapį). O dabar tiesiai šviesiai: įeisime.
Sakote, ekspertas ne itin nuoseklus? Vienoje vietoje skambina visais varpais: iškilo mirtina grėsmė Rusijos saugumui. Kitoje: Bet Vakarai ribotai gali panaudoti karinę galią, nes yra karinis-strateginis paritetas su Rusija. Trečioje atsainiai moja ranka: Apskritai, NATO neturi resursų kariauti su mumis Rytų Europoje. Arba vėl: NATO stiprina priešraketinės gynybos sistemą mūsų balistinėms raketoms perimti.
Tai ką – ar tos raketos turėtų laisvai skristi ten, kur Rusija jas sumanys nukreipti? O gal ekspertas logikos nė nežiūrėjo – gal tebuvo įpareigotas pasakyti kelis raktinius žodžius?
Tuo tarpu Karaliaučiuje…
Praėjusių metų pabaigoje Kaliningrade apsilankė Rusijos energetikos ministras. Pasak tenykštės spaudos, ministras skubiai atvyko netrukus po to, kai Krymo pusiasalis neteko elektros. Maskvos valdininkai sunerimo, kad ir Kaliningradui ko nors panašaus neiškrėstų nedraugiški kaimynai.
Rusijos eksklavui vakaruose likus be atominės elektrinės, sričiai iki 98 proc. energijos ir toliau tiekia Kaliningrado šiluminė elektrinė, kurioje pagrindinis kuras yra gamtinės dujos. Jos iki elektrinės atplūsta magistraliniu aukšto slėgio dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas. Praėjusių metų pabaigoje Lietuva (AB „Amber Grid“) ir Rusija (koncernas „Gazprom“) pasirašė naują gamtinių dujų transportavimo į Kaliningrado sritį ateinantį dešimtmetį sutartį.
Nereikia būti nė ekspertu, kad suvoktum Kaliningradą šiuo dujotiekiu ir tesant gyvą. Ne ekspertai ir šaukia garsiausiai: Absoliučiai nėra jokių garantijų, kad (…) Lietuva vieną kartą tiesiog nenutrauks rusiškų dujų tranzito į Kaliningradą (praleidome tiradą apie isteriškai prieš Rusiją kovojančias ir jos ekonominius syvus siurbiančias Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių etnokratijas). Vienas vietinis žurnalistas tikino girdėjęs Kaliningrado srities gubernatorių dėkojant Dievui už tai, kad Vilniui užtenka proto neuždaryti šito dujotiekio.
Ekspertai santūresni. Pasak jų, Lietuva gerai supranta: jeigu užsuks čiaupą pasienyje su Kaliningrado sritimi, dujos tuoj pat bus sulaikytos iki patekdamos į jų šalį. O sėdėti šaltyje civilizuotiems pabaltijiečiams nesinori (ir čia įgėlė). Todėl šių respublikų vadovams reikia atsiminti, kad Rusijos atsakomieji veiksmai gali padaryti rimtą ekonominę žalą. Gali paaštrėti socialiniai, nacionaliniai ir kitokie prieštaravimai. Ekspertai irgi nepamiršta priminti, jog Baltijos valstybės ir Lenkija burnoja ant Rusijos, bet vis dėlto nenori didžiajai kaimynei kenkti, nes patys patirs nuostolių („Amber Grid“ pajamos už dujų perdavimo paslaugas, paskaičiuota, sudarys 10-11 mln. eurų per metus).
O jeigu vis dėlto atsitiktų blogiausia? Nė sekundės neabejoju: jeigu Vašingtone ar Briuselyje bus priimtas politinis sprendimas dėl Kaliningrado energetinės blokados, pabaltijiečiai entuziastingai puls jį vykdyti, nusispjovę ant visos naudos, – tvirtina toks Viktoras Libermanas, rusakalbių teisių Latvijoje gynėjas (rusų nacionalbolševikų sluoksniuose žinomas kaip „Abelis“). Kas tada?
Aišku, rusai savo ruožtu užsuks čiaupą. O kaip elektra? Anot ekspertų, Kaliningradą kurį laiką gelbės atsarginės plūdriosios elektrinės. Lietuviams užsukus čiaupą, greičiausiai neatsisakys pasipelnyti iš prekybos dujomis lenkai. Be to, Lietuvos ir Latvijos ekonomika glaudžiai susijusi su Baltarusija: galima primygtinai paprašyti baltarusių neįsileisti kokių pabaltijiečių prekių ir tai gerokai atvėsins karštas galvas Pabaltijyje.
Keista. Jeigu Lietuva užsuks Rusijai gyvybiškai būtino dujotiekio čiaupą ir paliks Kaliningradą be elektros, rusai į tokį įžūlumą teatsakys savo ruožtu sulaikydami dujas lietuviams. Juk negirdėti ekspertų pranašaujant, kad dėl to kiltų karas, nors tik duok Rusijai tokią dingstį. O štai jeigu NATO neleis Rusijai parklupdyti Turkijos, Rusija įves kariuomenę į niekuo nedėtas Baltijos valstybes.
… ir Sirijoje
Neseniai tame pačiame leidinyje „Svobodnaja presa“ pasirodė straipsnis „Rusija ruošiasi kariauti pietuose“. Pasak leidinio, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado įsakymu vykdomas Pietų karinės apygardos patikrinimas liudija apie rimtas grėsmes šaliai pietų kryptimi. Gynybos ministerija pranešė apie pavojingą turkų kariuomenės judėjimą pasienyje su Sirija. Rusijos gynybos ministerija turi rimtą pagrindą įtarti, kad Turkija intensyviai ruošiasi karinei invazijai į suverenios valstybės – Sirijos Arabų Valstybės teritoriją. Taip pat tikrinama mobilizavimo parengtis.
Aišku, Kremliaus papūgos kartoja savo šeimininkų žodžius. Bet gal tie bauginimai taikomi visai ne Baltijos valstybėms?
2016.02.17; 05:30
