Kas atsakingas už vartotojų poreikius – gamintojas ar pats vartotojas?


Print

Prieš gerą dešimtmetį rinkodaros specialistams į rankas pateko aukso puodas – pirmuosius socialinius tinklus užplūdo asmenine informacija trokštantys pasidalyti žmonės.

Nemokamas informacijos srautas be didelio vargo leido susirinkti naudingą informaciją apie žmonių veiklą, pomėgius ir įpročius, bet kartu su juo atkeliavo ir socialinių tinklų varytotojų išsakoma patirtis apie įvairius prekių ženklus.

Persipynus vartotojo ir gamintojo siunčiamai bei gaunamai informacijai, kyla klausimas – kas šiandien atsakingas už paklausos sukūrimą ir tai, kad ji šiandien yra būtent tokia?

„Informacijos perteklius – mūsų evoliucijos dalis, todėl nereikia gręžiotis atgal. Vienintelė šiuo metu aktuali problema – visą gaunamą informaciją efektyviai filtruoti ir atsirinkti tik tai, kas aktualu ir naudinga. Šiuolaikinių technologijų privalumas – su didžiuliais informacijos srautais pasiūlomi ir įrankiai tai informacijai apdoroti“, – komentuoja žiniasklaidos agentūros „Mindshare“ verslo planavimo vadovas Baltijos šalims Aivars Šmits. Anot jo, informacijos perteklius barjeru tapti gali tik tuo atveju, jeigu informacija nebus tinkamai išanalizuota.

Informacijos apdorojimui rinkodaros specialistai turi dvi skirtingas informacijos rinkimo kryptis – reaktyvų ir proaktyvų marketingą. Reaktyviam marketingui duomenys – kaip kuras, t.y. kuo daugiau ir greičiau gaunama informacija, tuo efektyviau galima reaguoti į vartotojų elgesį ir jų siunčiamus signalus. Proaktyvus marketingas daugiau analizuoja inovacijas ir ieško, ką naujo galima pasiūlyti vartotojams – tai pasiekiama renkant informaciją apie vartotojų elgesį ir jų poreikius.

Pasak A. Šmits, rinkodaros specialistų komanda, norėdama efektyviai suvaldyti surinktą informaciją, privalo turėti ne vienos srities atstovą – komandoje reikia turėti analitiką, duomenų specialistą, programuotoją, matematiką ir t. t., nes nuo komandos profesionalumo priklauso  priimtų sprendimų sėkmė. „Geros įžvalgos ir žinios atneša sėkmę, kurios pagrindas – detaliai išanalizuoti turimi duomenys. Svarbiausia – suprasti ir įvertinti, kokią reikšmę duomenys turi kiekvieno verslui, ką iš tų duomenų galima gauti, kaip jie gali padėti verslui ir kiek išteklių reikia duomenims apdoroti“, – komentuoja A. Šmits.

Pasak jo, turėdamas tinkamus duomenis, verslininkas gali kur kas efektyviau koordinuoti savo verslą – nustatydamas kainas, rengdamas specialius pasiūlymus, akcijas ar ruošdamas rinkai naują produktą, pavyzdžiui, kaip tai darė „Coca-cola“, kurdama naujus gėrimo skonius arba „Adidas“ ir „Nike“, pristatydami specialias bėgiojimo apyrankes, kuriomis internetu galima susijungti su kitais bėgiojančiais žmonėmis.

Daugiau Aivars Šmits įžvalgų tema „Iššūkiai duomenų eroje“ bus galima išgirsti lapkričio 20 d., Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) konferencijoje „LiMA Day Vilnius‘2014. Prekės ženklo valdymas: iššūkiai naujoje marketingo eroje“. Konferencijoje savo patirtimi taip pat dalinsis UAB „Tele3“ kūrybos direktorius Arvydas Rimas, „Švyturio“ produkto vadovė Ieva Blažytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams, specialistas Valdas Dambrava, „BIOK laboratorijos“ rinkodaros projektų vadovė Simona Launikonytė, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas bei  žurnalistas Andrius Užkalnis.

Nuotraukoje: žiniasklaidos agentūros „Mindshare“ verslo planavimo vadovas Baltijos šalims Aivars Šmits.

Informacijos šaltinis – RsV agentūra AD VERUM

2014.11.19; 03:49

 


Prisijunkite prie diskusijos