Štai nuostabi moteris. Protinga, švelni, turinti Dievo dovaną mylėti. Seksuali iki beprotybės – kiekvienas apie tokią masturbuodamasis svajoja. Ištikima ir dora. Su ja niekada nenuobodu. Puiki mama vaikams,draugė ir mylimoji protingam vyrui.
Tačiau jai ant užpakalio devyniais centimetrais per daug, ant priekio – šešiais per mažai. Nosis net 1,05 cm ne tokia. Lūpų linija kažkaip kažkokia. Su talija ir kojomis irgi ne kas.
Mišios. Niekas į ją nepažiūrės. Nuo mokyklos nevykėlė. Nugyvens ir numirs viena. Ar su kokiu sofos priekvaiša. Niekas nepastebės nei kad ji buvo, nei kad jos neliko. Nelaiminga kaip žvirblis troleibusų depe. Nebent ras pasitenkinimą moksle. Gal taps nuobodžia politike ar feministe voro akimis.
O štai pliušinė idiotė. Mylinti tik savo užpakalį ir priekį. Tepinėlyje proto neaptikta. Ištikima kaip rujojanti katė. Guls su bet kuo, pas kurį ilgas euras. Nors seksualumo turi kaip taburetės skylė. Šeima ir vaikai – toks žaidimėlis pinigiukų iščiulpimui. Su ja pakalbėti ilgiau dešimties minučių – kančia. Bet va su centimetrais jai viskas tvarkoj.
Visi tik į ją ir spoksos. Sėkmingai ištekės ir numelš tuntą vyrų. Tie tik kalbins, tik vizgins uodegytes, tik žvilgčios įsiteikiamai į akis. Gyvens ir numirs pirmuosiuose puslapiuose. Ir pasilaidos šalia M.Brazausko raudonmedžio grabe su Svarovskio kristalais.
What a wonderfull world, pagalvojau vartydamas naivoką tekstą apie seniausią pasaulyje profesiją. Negražu, negerai, kaip taip galima, reikia kovoti ! Bauskime ne prostitutes, o klientus !
Bet juk tai – pats sąžiningiausias amatas. Skaidriausias verslas, velniai griebtų. Asortimentas, kainynas, prekė – čia, dabar, prieš akis. Nepatinka – eik lauk. Gausi viską, ką pasirinkai iš meniu. Jokios apgaulės. Tokia medicininė paslaugėlė. Kaip kokį inkštirą išspausti.
Pamokslininkai, pasivaikščiokit po gyvenimo mugę. Įsijunkit ekranus. Apstulbsit, kiek save aukcionuose parduodančių. Šimtai ir tūkstančiai šurmuliuoja studijose, gatvėse ir kompanijose. Solidžios ir smarkiai gerbiamos. Puikiai apsirengę, išsidažę visomis karo spalvomis. Moralė vienkartinė, pripučiama.
Sąžiningumai kas antrame sakinyje. Akių vartymas, padūsavimai, miglotas žvilgsnis, verčiantis sudrebėti. Ak, koks tu protingas, mielasis, tai ne tie. Kuo ilgiau iš tolo rodyti ir neduoti.
Ir durnelis su stora pinigine ištirpsta. Vienas perka šiaip, kaip naujesnį modelį, o kitas, žiūrėk, ir rimtai patiki. Suvaidinta meilė, apgaulė dar niekam neprasidėjus ir sugriautas gyvenimas. Kai pagalvoji, taip asilams ir reikia.
Tai kas čia tau, Algiuk, nepatinka? Ogi vertinimai. Mergšė prie stoties yra pasaulio blogybių įsikūnijimas. O kokia nors bufetininkė ar safari mėgėjo gyvenimo meilė neišlipa iš žurnalų. Šimtai tūkstančių skaito, mėgdžioja, laiko sėkmės pavyzdžiais.
Žodžiais pavydžiai šaiposi ir neva smerkia. O patyliukais irgi taip gyvena. Ar bent graudžiai geidžia to paties ir taip pat. Kiekvienoje giminėj ar draugų rate tokių nors su BMW vežk.
Veidmainystė ne vien politikoje, kurios nekeikti – blogas tonas. Ir paprastuose gyvenimuose, kuriuose lindime patys. Ir vertinimuose, kurie niekam per daug nebeužkliūva. Apgaulė greta ir kasdien – beveik norma. Kai žodžiais keikia tikslo siekimo būdą, bet žavisi rezultatu.
Nespirgėkit, čia ne apie visas. Bet paklausk, kas blogiau – parsiduoti už pinigus be apgaulės pusvalandžiui ar su apgaule visam gyvenimui? Ir dauguma ims aiškinti, kas labiau apsimoka.
Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Rusteika.
2015.12.14; 09:09
