Būtent iš kagėbistinės – komunistinės nomenklatūros sluoksnių kilusių politikų ir monopolinio kapitalizmo magnatų pastangomis Lietuvoje išlaikoma išnaudotojiška ekonominė sistema. Lietuvoje egzistuoja visame regione didžiausios kuro ir elektros kainos. Benzino ir dyzelino kainos – nuo 4 litų 12 centų iki 4 litų 40 centų. O štai kaimyninėje Latvijoje tokios rūšies kuras daug pigesnis – net 40-50 centų. Kuras daug pigesnis ir Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, net Ispanijoje ir Portugalijoje.
O gruodžio 7 dieną Lietuvos Seime priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta, kad nuo 2011 metų sausio 1 dienos pensijos nebus keliamos – tai tiesiog pasityčiojimas iš mūsų senolių. Toks sprendimas ne tik neteisėtas, bet ir nusikalstamas. O gruodžio 16 dieną vos kelių balsų persvara nepritarta kitam pasiūlymui šiuo klausimu – kelti pensijas nuo 2011 metų balandžio 1 dienos. Tad ir toliau bus vykdomas ekonominis genocidas – engiami skurdžiausi visuomenės sluoksniai. Bet kodėl priimami tokie sprendimai? Tai lemia ne tiek objektyvios priežastys (prastai surenkamos biudžeto lėšos), kiek totali korupcija. Labai abejotinas ir sprendimas dėl kasos aparatų įvedimo turguose. Tokiu sprendimu nepatenkinti turguose prekiaujantys smulkieji verslininkai ruošiasi protesto akcijoms.
Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė sensacinga žinia – į incidentą pakliuvo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vadovas Algimantas Kliunka. Sausio 6 dieną 18 metų be jokios rotacijos šiam svarbiam prokuratūros padaliniui vadovavęs A.Kliunka padavė pareiškimą dėl atleidimo iš pareigų, šis jo pareiškimas patenkintas. Naktį iš sausio 4 į 5 dieną A.Kliunką viename Vilniaus naktiniame klube suėmė policijos pareigūnai. Alkoholio padauginęs prokuroras keikėsi, plūdo klubo darbuotojus, mėtė stiklines. A.Kliunkos ir A.Stepučinsko vadovaujamas departamentas tyrė rezonansines bylas. Tačiau daugelių garsių aferų ir nužudymų tyrimai stringa. Iš mirties taško dar nepajudėjo ir žymių verslo magnatų V.Jakučio ir V.Bieliausko nužudymų tyrimai. Egzistuoja įvairios šių nužudymų versijos, tačiau retai minima tai, kad V.Jakutis ir V.Bieliauskas žinojo daug paslapčių, ir tai galėjo tapti jų mirties priežastimi. V.Jakutis kartu su žymiu Vokietijos kriminaliniu baronu A.Nimške valdė bendroves „Tora“ ir „Nimtech“. Šios bendrovės buvo susijusios ir su politikų finansavimu, didžioji dalis šio finansavimo greičiausiai ėjo šešėliniu keliu – į partijų „juodąsias kasas“ . Be to, V.Jakutis buvo galimai susijęs ir su skandalingu „Alitos“ privatizavimu.
Daug paslapčių žinojo ir V.Bieliauskas. Su jo vadovaujamu „Status“ koncernu artimai susiję asmenys 1993 – 1995 metais sukūrė profesionalių šnipų tinklą ir rinko duomenis apie Lietuvos politikus ir verslininkus, organizavo neteisėtą telefoninių pokalbių pasiklausymą.
Lietuva pagal visuomeninio – politinio vystymosi raidą ir ekonomines tendencijas neprimena pažangos keliu einančių pokomunistinių valstybių – Lenkijos, Estijos, Slovakijos. Lietuvos politinė ir ekonominė raida panaši į Rusijos raidą. Rusijoje įsigalėjo Kremlių valdantis Putino – Sečino klanas ir su šiuo klanu artimai susiję oligarchai – R.Abramovičius, O.Deripaska, A.Usmanovas, S.Kerimovas, G.Timčenka, A.Čemezovas, broliai Kovalčiukai, G.Lučianskis, I.Machmudovas ir kiti galingiausi milijardieriai. V.Putinas ir I.Sečinas kartu su G.Timčenka kontroliuoja labai pelningą naftos bendrovę „Gunvor“, kurios būstinė – Šveicarijoje. „Gunvor“ veikla artimai siejasi su stambaus amerikiečių kilmės verslo magnato, įtakingo tarptautinių nusikaltėlių sindikato vadeivos M.Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Ten, kur vyksta milijardų dalybos, atsirandi bendri Rytų diktatorių ir vakariečių verslo magnatų interesai. Buvusio pokomunistinio bloko šalys šiuo metu labai skirtingos – kai kurios jau pasuko demokratijos keliu, kai kurios yra tipiškos oligarchinės valstybės ar net nuožmios tironijos.
Amerikiečių istorikas ir psichologas Loidas De Mozas, išsamiai nagrinėjantis pokomunistinių valstybių vystymosi raidą, teigia: „Iš pokomunistinio bloko šalių pažangiausios yra Čekija, Slovakija, Lenkija, Vengrija ir Slovėnija, nuo jų kiek atsilieka Estija ir Kroatija. Šios septynios valstybės pasuko tikros demokratizacijos keliu, čia įvykdytos daugumai piliečių naudingos pažangios ekonominės reformos. Tuo tarpu Rumunija, Bulgarija, Serbija, Latvija ir Lietuva užstrigo oligarchijos pelkėje. Rusija, Baltarusija, Albanija, Makedonija ir Juodkalnija atsidūrusios dar žemesniame lygyje, čia demokratija išvis nekvepia, tai žiaurių ir galingų mafijos klanų užvaldytos valstybės“. JAV gyvenantis armėnų kilmės sociologas G.Derlugjanas teigia: ,,Padėtis Rusijoje primena brežnevizmo eros pabaigą – regime sąstingį, totalinę korupciją ir nuožmias kovas dėl valdžios „po kilimu“. Dabartinis nuosmukis faktiškai nubloškė Rusiją į skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių lygį. Tiesa, žmonių aktyvumas Rusijoje jau kyla, tik dar neaišku, kokias pasekmes tai sukels: ar šalis pasuks ekstremizmo ir susiskaldymo ar demokratizacijos keliu“. O „mažąja Rusija“ tampančioje Lietuvoje tikros pažangos taip pat nematyti.
Lietuvoje akivaizdžiai regimos monopolinio kapitalizmo grimasos: klesti korupcija, nepotizmas ir išnaudojimas. Nors korupcinės sistemos architektai slepiasi po demokratijos kauke, bet tikroji padėtis apgailėtina – Lietuvoje egzistuoja tik demokratijos likučiai. Kai kurios savivaldybės faktiškai jau užvaldytos su cigarečių ir spirito kontrabanda, žemės grobstymu ir stambių aferų organizavimų susijusių klanų. Alytus – tai tik vienas iš chrestomatinių mafijos įsigalėjimo pavyzdžių: čia klestėjęs Daugėlų klanas buvo užvaldęs savivaldybę, kai kurias kitas vietos valdžios institucijas ir kontroliavo visą stambesnį verslą mieste.
Vytauto Visocko nuotr.
2011.01.11
