Naratyvas (pikta replika)

Vytautas Visockas

Tiesioginė Lietuvos radijo ir televizijos laida “Forumas” (2009 09 03, žurnalistas Virginijus Savukynas), kurioje dalyvauja istorikas Alvydas Nikžentaitis, buvusios visuomeninės saugumiečio Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo komisijos vadovas, vėliau – ambasadorius prie Švento Sosto Vatikane Vytautas Ališauskas ir dėstytojas Vytautas Rubavičius (pastarasis kalbėjo ne iš studijos). Laida kaip laida, kokių daug, reikalinga laida, tačiau ja aš vis dėlto pasipiktinau. Neskaičiavau, bet visi trys kalbėjusieji (turbūt turėčiau sakyti – prelegentai ?), dešimtis kartų minėjo žodį “naratyvas”. Laida populiari, plačiajai visuomenei skirta, “runkeliams”, ne tokiems, kaip filosofas Arvydas Šliogeris (beje, jis pats save irgi “runkeliu” vadina), o tikriems “runkeliams”, tokiems kaip aš, tokiems, kaip Sąjūdžio juodadarbis, stovėjęs Baltijos kelyje, kuriam dar iki šiol rūpi Lietuvos istorija, kuris dar nori suvokti, kas jis, lietuvis, ir kuo jis skiriasi nuo ruso, lenko, prancūzo…

Gerbiamieji istorikai, ambasadoriai, universitetų dėstytojai, jis, tas “runkelis”, nežino, ką reiškia žodis “naratyvas”, kurį jūs taip pamėgote. Todėl didžiausia gėda jums, nevartojantiems lietuviško atitikmens, manantiems, kad lietuvių kalba skurdesnė už jus pačius. O jeigu jis, tas “runkelis”, ir žino, ką reiškia angliškas žodis “narrative”, jūs vis tiek esate ne mažiau apgailėtini. Tie, kurie už jus daug geriau moka anglų ir kitas kalbas, piktinasi jūsų pastangomis reikia – nereikia savo išmintį demonstruoti svetimų kalbų žodžiais. Jie sako, kad intelektualo, tokio kaip jūs, lietuviškai parašytą tekstą suprasti gali kiekvienas užsienietis – tiek daug jame nelietuviškų žodžių. Bet jūs negirdite jų nusistebėjimų ir žeminante, niekinante lietuvių kalbą savo “naratyvais”. Šia replika taikau anaiptol ne tik į minėtos laidos dalyvius.

Vytauto Visocko nuotr.