Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 4 )

Lie­tu­vo­je per­ženg­tos trys ri­bos: tai­kaus ir gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai au­kų gi­lu­mi­nės pras­mės ver­ti­ni­mas, šio pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­nių tei­sių ir reikš­min­gu­mo fun­da­men­ta­lus is­to­ri­nės pa­mo­kos ig­no­ra­vi­mas ir at­lai­dus po­žiū­ris į oku­pa­ci­ją bei san­ty­kis su Ru­si­jos FSB kaip ne­tie­sio­gi­nis švel­nus nu­ro­dy­tų pir­mų­jų dvie­jų ri­bų iš­plo­vi­mo man­da­gus ir ty­lus pa­tei­si­ni­mas.

Ab­so­liu­čiai ma­te­ria­lis­ti­nės, sa­va­nau­diš­kos, ko­la­bo­ran­ti­nės – stri­bi­nės, po­li­ti­nės, tei­si­nės, is­to­ri­nės ir mo­ra­li­nės są­mo­nės di­de­liu mas­tu le­gi­ti­muo­tos. Klai­kų ne­iš­gy­ven­tą ir ne­at­jaus­tą po­žiū­rį į pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­ją at­spin­di svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mas did­vy­rių ir bu­de­lių ne­pa­gar­si­ni­mas ir pas­ta­rų­jų ,,sau­go­ji­mas“.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ja Lai­ma Gar­ne­lie­nė 2011 m. sausio 24  dieną, pa­vyz­džiui, MGB agen­to-smo­gi­ko Mar­ke­lio Bu­la­to­vo 2010 m. birželio 11 d.  Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nuosp­ren­dį vi­suo­me­nei pa­tei­kia to­kiu nu­as­me­nin­tu pa­vi­da­lu: ,,1952 m. bir­že­lio 20 d. ak­te, ku­rį pa­si­ra­šė Lie­tu­vos TSR VSM ant­ro­sios N val­dy­bos pir­mo­jo sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas ma­jo­ras R., ant­ro­jo sky­riaus po­sky­rio vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas M. ir pir­mo­jo sky­riaus vyr. ope­ra­ty­vi­nis įga­lio­ti­nis D. (…) At­pa­žin­ti nu­žu­dy­ti ban­di­tai. Tai V. G., Alek­so, gi­męs 1929 me­tais, sla­py­var­dis ,,Mi­ka­siu­kas“ ir Z. C., Fran­co, gi­męs 1929 me­tais, sla­py­var­dis ,,Ma­ku­lis“.

Kam toks teks­tas skir­tas ir ko­kia pras­mė? Kie­no oru­mas ir gar­bė gi­na­ma ir sau­go­ma? Iš mū­sų at­ima­ma is­to­ri­ja: tau­ta ne­ga­li ži­no­ti nei did­vy­rių, nei bu­de­lių. To­kia ne­pri­klau­so­my­bę iš­ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos tei­si­nė są­mo­nė?! Kaip Ta­ry­bų Lie­tu­vos tei­sių gy­ni­mas? To­kiu pat prin­ci­pu rei­kė­tų gin­ti Sta­li­no ir Be­ri­jos var­dus. Ne­ži­nia, ar SS pa­rei­gū­nų by­los ir­gi nu­as­me­nin­tos?

Tei­sė­jų Ta­ry­ba 2005 m. rugsėjo 9 d. pri­ima ,,įsta­ty­mą“, kad su iš­nag­ri­nė­ta by­la ga­li­ma su­si­pa­žin­ti tik po ape­lia­ci­nio ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ka­sa­ci­nio ver­dik­to ir tik ,,tu­rin­tiems tam pa­grįs­tą ir sau­go­mą in­te­re­są.“ Tai reiš­kia tik ar­chy­vi­nį ga­li­mu­mą, už­tik­ri­nant teis­mo dar­bo įslap­ti­ni­mą, už­da­ru­mą, vi­suo­me­nės nu­ša­li­ni­mą ir ga­li­my­bę ver­tin­ti tik po dau­ge­lio me­tų. Ir tie pa­tys teis­mai, ga­ran­tuo­da­mi ir gin­da­mi sa­vo tei­su­mą, spren­džia kam ga­li­ma, o kam ne­ga­li­ma.

Taip pat pa­čios tei­si­nės sis­te­mos nu­sta­ty­ta tvar­ka sten­gia­ma­si vi­suo­me­nei ne­pa­teik­ti tar­pi­nių ir ga­lu­ti­nių nuosp­ren­džių. Už­da­ra, ne­pri­klau­so­ma tei­si­nė ins­ti­tu­ci­ja dir­ba sa­vo nuo­sta­ta ir sau, co­sa nost­ra.

2007 m. vasario 2 d. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jų Inos Kir­ku­tie­nės, Hen­ri­ko Sa­daus­ko, Ha­li­nos Zai­kaus­kai­tės ko­le­gi­ja nag­ri­nė­jo ,,Kliu­ge­rio“ by­lą. Pa­si­re­miant bu­vu­sių ži­no­mų KGB aukš­tų kad­ri­nių dar­buo­to­jų Vy­tau­to Ka­ri­naus­ko, RimvydoVžesniausko ir An­drej Žid­ko liu­di­ji­mu nu­sta­ty­ta, kad jis ne­bu­vo KGB agen­tu. Ar ga­li ki­taip liu­dy­ti KGB dar­buo­to­jas, jei­gu iš Mask­vos gau­na pen­si­ją, nes, prie­šin­gu at­ve­ju, su­lau­žy­tų oku­pa­ci­nio KGB prie­sai­ką ir pra­ras­tų pen­si­ją.

Stri­bi­nių nuo­sta­tų erd­vė­je

2010 m. ko­vo 19 d. pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai or­ga­ni­za­ci­jų dar­bo gru­pė įtei­kė 68 pus­la­pių me­mo­ran­du­mą ,,Dėl lais­vės ko­vų pras­mės ri­bų per­žen­gi­mo“ Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei, Sei­mo pir­mi­nin­kei, prem­je­rui, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kui ir Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui. Pra­ėjo ko­ne po­ra me­tų. Pa­da­ry­ta tik ka­ti­no aša­ros. Do­ku­men­tas, ge­riau­siu at­ve­ju, pa­dė­tas į ar­chy­vą.

Vi­sos ins­ti­tu­ci­jos man­da­giai vil­ki­na, del­sia, joms tai ne­rū­pi, ver­ti­na kaip iš­mirš­tan­čios vi­suo­me­nės da­lies sen­ti­men­tus. Sa­ko­ma, kad jei šau­si į pra­ei­tį pis­to­le­tu, ji į ta­ve šaus iš pa­tran­kos. Pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai da­ly­vių is­to­ri­nės tie­sos ir tei­sin­gu­mo sie­kis ir vie­šu­mas yra ne­ly­gi­nant aukš­tos tvo­ros su spyg­liuo­tos vie­los elek­tri­ne už­tva­ra įvei­ki­mas ar­ba el­ge­tos iš­ties­ta ran­ka ma­lo­nės kau­li­ji­mas, nes ati­tin­ka­mas pa­rei­gy­bi­nes de­fi­ni­ci­jas ir teis­ga­les tu­rin­tys pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę pa­sver­ti ir su olim­pi­niu oru­mu vie­nas ki­tą su­pras­da­mi de­da ben­drą is­to­ri­nio abe­jin­gu­mo taš­ką.

Ne pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­viai ar jų ar­ti­mie­ji tu­ri mal­dau­ti ir rū­pin­tis pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai pro­ble­mų nag­ri­nė­ji­mu, ver­ti­ni­mu ir spren­di­mu, o Lie­tu­vos vals­ty­bės pro­ku­ra­tū­ra ir teis­mai, tai yra pa­rei­gū­nai, ku­rie už tai gau­na al­gas tų žmo­nių au­kų dė­ka. Ir tai tu­rė­tų bū­ti jų gar­bės is­to­ri­nė prie­vo­lė, ku­rios jie kra­to­si, o ne au­kų stum­dy­mas stri­bi­nio men­ta­li­te­to pa­grin­du.

Iš es­mės tei­sės ins­ti­tu­ci­jos re­mia­si oku­pa­ci­nių lai­kų nu­si­kals­ta­mos KGB or­ga­ni­za­ci­jos ne­le­gi­ti­mia me­džia­ga ir to­kiais pat oku­pa­ci­nių teis­mų spren­di­mais. Svar­biau­sia, kad ko­la­bo­ran­tiš­kai da­bar ver­ti­nę ar­chy­vi­nę me­džia­gą pro­ku­ro­rai ir tei­sė­jai to­liau te­be­dir­ba. Ir Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me bei Tei­sė­jų ta­ry­bo­je tvy­ro stri­bi­nės nuo­tai­kos, nes kom­jau­ni­mo ar­ba kom­par­ti­jos mo­kes­tį mo­kė­ję as­me­nys ar jų pa­li­kuo­nys ver­ti­na pa­si­prie­ši­ni­mo veiks­mus ir is­to­ri­nes ap­lin­ky­bes pa­gal sa­vo vi­di­nį įsi­ti­ki­ni­mą. Ke­li pa­vyz­džiai.

2000 m. kovo 23 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo teis­mo ko­le­gi­ja (Vik­to­ras Ai­du­kas, Al­vy­das Pi­ke­lis ir Pranas Kuconis) de­re­a­bi­li­tuo­ja Oną Pet­raus­kai­tę, ku­ri 1947 metais prie­var­ti­nei py­lia­vai į pa­ruo­šų punk­tą pri­sta­tė 27 kg grū­dų, o kvi­tą pa­tei­kė 227 kg kie­kiui. Už tai ji bu­vo nu­baus­ta 15 me­tų ka­lė­ti su tur­to kon­fis­ka­vi­mu. Da­bar­ti­nė ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je už­ra­šė, kad ji nu­baus­ta ,,už kri­mi­na­li­nį nu­si­kal­ti­mą – suk­čia­vi­mą, pa­da­riu­sį ža­lą vals­ty­bi­nei or­ga­ni­za­ci­jai“. Tai­gi ža­lą ji pa­da­rė ją prie­var­ta­vu­siai oku­pa­vu­siai vals­ty­bei, o pa­ti oku­pa­ci­nės ža­los ne­pa­ty­rė. Be­je, Viktoras Aidukas ta­ry­bi­niu tei­sė­ju dir­bo 11 me­tų.

2001 m. spalio 18 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja (Pra­nas Ku­co­nis, Ona Aldona Budienė, Vy­tau­tas Pes­lia­kas) pa­nai­ki­na M. Ku­ne­vi­čiaus, ku­ris 1946 m. ge­gu­žės 14 d. bu­vo LTSR NKVD ka­ri­nio tri­bu­no­lo nu­teis­tas 10 me­tų baus­me su tur­to kon­fis­ka­vi­mu, re­a­bi­li­ta­ci­ją, nes jis ,,(…) ap­rū­pin­da­vo vo­kie­čių ka­riuo­me­nę, (…) bū­da­mas se­niū­nu jis ben­dra­dar­bia­vo su vo­kie­čių oku­pan­tais, vyk­dė jų nu­ro­dy­mus.“ Oku­pan­tai vo­kie­čiai gro­bė pa­tys kiek no­rė­jo, o se­niū­nas bu­vo nu­baus­tas, kad bu­vo tau­ti­nin­kų par­ti­jos na­riu ir šau­liu.

2001 m. spalio 22 d. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo ko­le­gi­jos nuosp­ren­dy­je dėl par­ti­za­no Al­ber­to Ka­va­liaus­ko nu­žu­dy­mo bu­de­lis iš­tei­si­na­mas. Tei­sė­jai Eval­das Va­na­gas, Pra­nas Šim­kus, An­ta­nas Ja­ra­šius nu­ro­do: ,,Ge­no­ci­dui be api­brėž­tų sub­jek­to tiks­lų vi­siš­kai ar iš da­lies su­nai­kin­ti gy­ven­to­jus, pri­klau­san­čius ati­tin­ka­mai LR BK 71 str. 1 d. dis­po­zi­ci­jo­je yra ne at­ski­ras as­muo, bet ne­apib­rėž­ta, pa­pras­tai di­de­lė žmo­nių gru­pė, ati­tin­kan­ti aukš­čiau mi­nė­tus kri­te­ri­jus.

At­ski­rų žmo­nių žu­dy­mas, kan­ki­ni­mas ir pa­na­šūs LR BK 71 str. nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties ob­jek­ty­vi­ą­ją pu­sę su­da­ran­tys veiks­mai kva­li­fi­kuo­ti­ni tik kaip nu­si­kal­ti­mas prieš as­me­nį.“ Ka­dan­gi bu­vo nu­žu­dy­tas ne bū­rys par­ti­za­nų, o vie­nas, tai jau ne par­ti­za­nas, o šiaip pi­lie­tis, tai jau ir se­na­tis. Net­gi če­kis­tų by­lo­je nu­žu­dy­ta­sis įvar­din­tas par­ti­za­nu (,,ban­di­tas“).

2002 m. gegužės 15 d. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo ko­le­gi­ja (Sva­jū­nas Kniz­le­ris, Ele­na Vai­nie­nė, Li­nas Šiukš­ta) mi­nė­tą iš­tei­si­ni­mą tais pa­čiais mo­ty­vais pa­tvir­ti­no.

Vil­niaus apy­gar­dos tei­sė­jai Al­vy­ra Ona Kva­ra­cie­jū­tė, Sta­sys Pu­nys ir Ze­no­nas Birš­to­nas 2002 m. birželio 4 d. nuosp­ren­džiu iš­tei­si­na KGB agen­tus – smo­gi­kus, su­ėmu­sius par­ti­za­nus, ku­riuos po to oku­pa­ci­nis teis­mas nu­tei­sia mir­ties baus­me.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jai Vio­le­ta Ra­žins­kai­tė, Vy­tas Mi­lius ir To­mas Šeš­kaus­kas 2002 m. lapkričio 20 d. pa­tvir­ti­na mi­nė­tą nuosp­ren­dį. Ši­taip įtei­si­na­ma KGB agen­tų smo­gi­kų nai­ki­na­mo­ji struk­tū­ra ir oku­pa­ci­nio teis­mo mir­ties nuosp­ren­džiai. Tei­sė­jų net ne­pa­si­tei­rau­ja­ma, jie ne­lie­čia­mi, dir­ba to­liau.

KGB pa­pul­ki­nin­kis (tuo­met lei­te­nan­tas) V. Va­si­liaus­kas, kal­ti­na­mas da­ly­va­vi­mu dvie­jų par­ti­za­nų – bro­lių Jo­no ir An­ta­no Ašt­raus­kų nu­žu­dy­me 1953 m. sausio 2 d. Če­kis­tas V. Va­si­liaus­kas 2003 me­tais Kau­no apy­gar­dos teis­mo po­sė­dy­je drą­siai bau­dė­jus-nai­kin­to­jus stri­bus 12 kar­tų pa­va­di­no ,,liau­dies gy­nė­jais“, o par­ti­za­nus (ka­rius sa­va­no­rius) 13 kar­tų va­di­no ,,te­ro­ris­tais“, kaip įpra­tęs so­viet­me­čiu, var­to­jo ,,ban­di­tų“, ,,bal­ta­raiš­čių“ ir ,,žmog­žu­džių“ są­vo­kas.

Štai jo žo­džiai pa­sa­ky­ti teis­me: ,,Džiau­giuo­si sa­vo de­ra­mu po­el­giu, (…) lai­ku nu­kenks­mi­nus pik­ta­da­rius bu­vo iš­gel­bė­ta de­šim­tys gy­vy­bių“. (…) ,,Dvi­de­šimt pen­kis sa­vo są­mo­nin­go gy­ve­ni­mo ge­riau­sius me­tus aš ati­da­viau dar­bui sau­gu­mo or­ga­nuo­se.“ Kau­no apy­gar­dos tei­sė­jai Jur­gis Kiš­kis, Romualdas Lincevičius ir Re­gi­na Ma­jaus­kie­nė 2004 m. vasario 4 d. nuosp­ren­dy­je įver­ti­no: ,,Ko­le­gi­ja at­si­žvel­gia į kal­ti­na­mų­jų as­me­ny­bes – cha­rak­te­ri­zuo­ja­mi ge­rai.“ Ir at­lei­džia nuo baus­mės at­li­ki­mo.

Alek­san­drą Ka­le­sins­ką, 1918 metų sa­va­no­rį, Vy­čio Kry­žiaus or­di­no ir me­da­lių ka­va­lie­rių, 1945 metais nu­teis­tą ir tuoj pat ne­aiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis mi­ru­sį dar Vil­niaus ka­lė­ji­me, ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė Aud­ro­nė Žen­te­lie­nė kal­ti­na, kad jis prie vo­kie­čių, nors ir bu­vo Bir­že­lio 22 dienos su­ki­li­mo da­ly­vis, bet bu­vo ir kai­mo se­niū­nu. Nag­ri­nė­ju­si by­lą Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ko­le­gi­ja (Egi­di­jus Bie­liū­nas,Vik­to­ras Ai­du­kas ir Va­le­ri­jus Čiu­čiul­ka) 2004 m. kovo 18 d. nu­tar­ty­je ra­šo: ,,Nu­teis­ta­sis A. Ka­le­sins­kas tiek pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu (b. l. 11, 12, 23), tiek ka­ri­nio tri­bu­no­lo po­sė­džio me­tu (b. l. 59) kal­tu pri­si­pa­ži­no…“ Ką reiš­kia gau­tas če­kis­ti­nis pri­si­pa­ži­ni­mas?! Tai­gi če­kis­ti­nės vals­ty­bės tęs­ti­nu­mas!

Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jai An­ta­nas Bur­du­lis ir Bi­ru­tė Bob­rel sa­vo spren­di­muo­se dėl par­ti­za­no duk­ters tei­sių iš es­mės re­mia­si oku­pa­ci­nių lai­kų tei­si­nė­mis nor­mo­mis, tvir­tin­da­mi, kad tuo­met Lie­tu­vos įsta­ty­mai ir Kon­sti­tu­ci­ja ne­ga­lio­jo, o so­vie­ti­nė oku­pa­ci­nė tei­sė to­kios nor­mos ne­bu­vo nu­sta­čiu­si.

Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas Egi­di­jus Jo­nas Gri­ga­ra­vi­čius 2008 m. vasario 15 d. už žmo­nių trė­mi­mą nu­teis­tam bu­vu­siam stri­bui ir mi­li­ci­nin­kui sky­rė baus­mę: ,,…baus­ti­nas lais­vės ap­ri­bo­ji­mu dve­jiems me­tams, įpa­rei­go­jant bū­ti na­muo­se nuo 22 val. iki 06 val. (…) ne­si­lan­ky­ti res­to­ra­nuo­se, ka­vi­nė­se, pa­si­links­mi­ni­mų, pra­mo­gų vie­to­se (…)“

Nuosp­ren­dy­je įra­šy­ta: „(…) nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas prie ati­tin­ka­mų po­li­ti­nių ap­lin­ky­bių, ku­rios vė­liau pa­si­kei­tu­sios, šiuo me­tu kal­ti­na­ma­sis ati­tin­ka­mos grės­mės ne­ke­lia.“ Ką reiš­kia ,,ati­tin­ka­mos po­li­ti­nės ap­lin­ky­bės, ku­rios vė­liau pa­si­kei­tu­sios“? Tei­sė­jas skel­bia in­di­vi­du­a­lią am­nes­ti­ją ir dek­ri­mi­na­li­zuo­ja oku­pa­ci­nius nu­si­kal­ti­mus.

Par­ti­za­no An­ta­no Krau­je­lio žū­ties by­la vil­kin­ta 11 me­tų Ute­nos pro­ku­ra­tū­ro­je. Po dve­jų me­tų var­gi­nan­čio nag­ri­nė­ji­mo by­la per­me­ta­ma į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tai ma­žiau­siai dar dve­jų me­tų pau­zė.

At­gi­mi­mo lem­tin­go­je pra­džio­je kul­ti­nė­je drą­siau­sio­je Al­gi­man­to An­drei­kos by­lo­je bu­de­liui pa­lik­tas dar Mask­vos tie­sio­giai nu­trauk­tos by­los iš­tei­si­ni­mas. Vil­niaus mies­to apy­lin­kės pro­ku­ro­rė Li­na Ur­bo­nie­nė, Vil­niaus mies­to apy­lin­kės vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Ge­di­mi­nas Ber­no­ta­vi­čius, Vil­niaus mies­to I apy­lin­kės teismo tei­sė­ja Dia­na But­ri­mie­nė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trau­kia.

Ir tai 2009 m. balandžio 29 d. pa­tvir­ti­na Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja Al­vy­ra Ona Kva­ra­cie­jū­tė to­kiais mo­ty­vais: ,,Z. Ber­no­to (kal­ti­na­mo – ma­no in­tar­pas) veiks­mai nė­ra ir ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mi kaip A. An­drei­kos ir ki­tų as­me­nų per­se­kio­ji­mas dėl po­li­ti­nių ar ki­tų mo­ty­vų, ka­dan­gi per­se­kio­ji­mas tarp­tau­ti­nė­je hu­ma­ni­ta­ri­nė­je tei­sė­je su­pran­ta­mas ir lai­ko­mas tuo­met, kai tam tik­rai gru­pei žmo­nių at­ima­mos ar ri­bo­ja­mos tei­sės reikš­tis ku­rio­je nors po­li­ti­nė­je ar vi­suo­me­ni­nio, so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo sri­ty­je kon­kre­čiais veiks­mais (rin­ki­mų tei­sės at­ėmi­mas, sa­vos kal­bos var­to­ji­mo drau­di­mas, tei­sių kreip­tis į teis­mą ri­bo­ji­mas ir pan.).

By­los me­džia­go­je duo­me­nų apie to­kius ri­bo­ji­mus nė­ra.“ Tai yra at­vi­ra at­si­kal­bi­nė­ji­mo, stri­bi­nio mąs­ty­mo tei­si­ni­mo pa­sa­ka. O A. An­drei­ka juk bu­vo mi­li­ci­nin­kų są­mo­nin­gai žiau­riai su­luo­šin­tas ba­do ak­ci­jo­je prie Vil­niaus Ar­ki­ka­ted­ros. Bu­de­lis ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos tei­sė­sau­gi­nin­kų bu­vo ap­gin­tas ir iš­tei­sin­tas.

KGB agen­to ku­ni­go J. Bul­kos iš­da­vys­tės by­la tir­ta 15 me­tų ir su­lauk­ta jo mir­ties.

Če­kis­to Nach­ma­no Du­šans­kio by­la tir­ta 12 me­tų, kol jis 2008-aisiais mi­rė. LYA yra če­kis­to N. Du­šans­kio die­no­raš­tis, ku­ria­me jis ap­ra­šo par­ti­za­no A. Ra­ma­naus­ko su­ėmi­mo ope­ra­ci­ją ir at­vi­rai įvar­di­ja lem­tin­gą iš­da­vi­ko A. Ur­bo­no vaid­me­nį šia­me nu­si­kal­ti­me. Su­lauk­ta agen­to mir­ties.

Par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko kan­ki­ni­mo ir nu­žu­dy­mo by­la ti­ria­ma 19 me­tų, kai by­la 2011 m. gruodžio 9 d. at­si­dū­rė Kau­no apy­gar­dos teis­me, kuo­met iš 20 ga­li­mų kal­ti­na­mų­jų li­ko du.

Pa­tar­na­vi­mas Ru­si­jos KGB-FSB

Lie­tu­vos Sei­mo įsta­ty­mu Ru­si­jos KGB yra pri­pa­žin­ta nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja, o jos dok­tri­ni­nė ir prak­ti­nė pe­rė­mė­ja yra FSB, to­dėl ben­dra­vi­mas su ja ar pa­tar­na­vi­mas jai yra pro­ble­miš­kas. Ir nors Ru­si­ja ig­no­ruo­ja Lie­tu­vos in­te­re­sus bu­de­lio P. Ras­la­no, Sau­sio 13-osios, Me­di­nin­kų by­lo­se, Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos uo­liai vyk­do vi­sus Ru­si­jos pra­šy­mus.

Lie­tu­vos VSD 2003 m. birželio 20 d. be teis­mo spren­di­mo iš če­čė­nų in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės ,,Kav­kaz­cen­ter“ tik ret­ran­slia­ci­ją ap­tar­na­vu­sios Lie­tu­vos in­for­ma­ci­jos tech­no­lo­gi­jų ben­dro­vės ,,El­ne­ta“ pa­ė­mė tar­ny­bi­nę sto­tį ir nu­trau­kė jos veik­lą. Tai bu­vo pa­da­ry­ta Ru­si­jos FSB rei­ka­la­vi­mu nuo­lan­kiai lei­dus aukš­čiau­siems Lie­tu­vos pa­rei­gū­nams.

Pa­sau­ly­je pa­gar­sė­jęs di­si­den­tų per­se­kio­ji­mu ir iš­im­ti­nai FSB va­lią vyk­dan­tis Mask­vos Bas­ma­nyj ra­jo­no teis­mo tei­sė­jas A. G. Kar­pov 2011 m. kovo 21 d. pri­ima nu­tar­tį iš Lie­tu­vos ben­dro­vės ,,El­ne­ta“ gau­ti jos tu­ri­mus elek­tro­ni­nio paš­to duo­me­nis nuo 2002 m. birželio 16 d. iki šios die­nos (9 me­tų!). 2011 m. birželio 22 d. Lie­tu­vos po­li­ci­ja, vyk­dy­da­ma ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro Min­dau­go Dū­dos p­ra­šy­mą ir Vil­niaus mies­to 1 apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jos Sonatos Raupėnaitės-Le­ke­raus­kie­nės 2011 m. birželio 3 d. spren­di­mą įvyk­dė ,,El­ne­tos“ ben­dro­vės tu­ri­mo ,,Kav­kaz­cen­ter“ paš­to in­for­ma­ci­jos po­ėmį dėl per­da­vi­mo Ru­si­jos FSB. Pa­gal mi­nė­tų pa­rei­gū­nų men­ta­li­te­tą ir spren­di­mą Ru­si­jos FSB Lie­tu­vai yra pa­ti­ki­ma tei­sin­gu­mą vyk­dan­ti ins­ti­tu­ci­ja.

2012 m. sausio 18 d. Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eks­per­tai pre­li­mi­na­riai su­de­ri­no Lie­tu­vos ir Ru­si­jos su­si­ta­ri­mą dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo ko­vo­jant su nu­si­kals­ta­mu­mu. Gal bū­tų ga­li­ma ir svars­ty­ti, jei­gu ta­me su­si­ta­ri­me ne­fi­gū­ruo­tų Ru­si­jos FSB.

Ru­si­jos FSB Lon­do­ne 2006 me­tais or­ga­ni­za­vo Ru­si­jos pa­bė­gė­lio A. Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mą. D. Bri­ta­ni­ja pa­rei­ka­la­vo įta­ria­mą­jį iš­duo­ti. Ru­si­ja įta­ria­mą­jį ,,iš­rin­ko“ į Vals­ty­bės Dū­mą ir at­si­sa­kė jį iš­duo­ti bei tir­ti by­lą. D. Bri­ta­ni­ja iš­kart pa­reiš­kė, kad įšal­do ben­dra­dar­bia­vi­mą su Ru­si­ja te­ro­riz­mo klau­si­mais, taip pat su­stip­ri­no rei­ka­la­vi­mus bri­tų vi­zų ga­vi­mui Ru­si­jos val­di­nin­kams, įšal­dė de­ry­bas su­si­ta­ri­mui pa­leng­vin­tai gau­ti vi­zas Ru­si­jos pi­lie­čiams.

Tai at­vi­rai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų sek­re­to­rius Vil­ja­mas Hei­gas pa­kar­to­jo pir­mo­jo ofi­cia­laus vi­zi­to į Mask­vą 2010  10 13 me­tu. 2011 09 12 Mask­vo­je lan­kę­sis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ka­me­ro­nas dėl A. Lit­vi­nen­kos žū­ties rei­ka­lo Ru­si­jos ty­ri­mo ig­no­ra­vi­mo pa­reiš­kė: ,,Sa­vo nuo­sta­tos ne­pa­kei­tė­me. Apie to­kių ry­šių at­nau­ji­ni­mą ne­kal­ba­me kaip apie ga­li­my­bę“ (,,Lie­tu­vos­ ry­tas“, 2011 09 13, p. 7). Su tei­siš­kai ne­pa­ti­ki­ma struk­tū­ra Lie­tu­va, iš­duo­da­ma D. Bri­ta­ni­jos prin­ci­pus, ben­drau­ja.

E. Ku­sai­tės by­lo­je yra Lie­tu­vos ak­ty­vus ir sa­va­no­riš­kas brai­žas pa­dė­ti Ru­si­jos FSB ko­vo­ti su va­di­na­muo­ju če­čė­nų te­ro­riz­mu. Kaip tvir­ti­na sa­vo 2008 02 11 raš­te VSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Dai­nius Da­ba­šins­kas, jiems ži­no­ma, jog nuo 14 metų am­žiaus E. Ku­sai­tė pra­dė­jo ben­drau­ti su če­čė­nų tau­ty­bės as­me­ni­mis. De­ja, da­bar jau tre­čius me­tus nag­ri­nė­ja­mo­je jos by­lo­je ne­fi­gū­ruo­ja nei vie­nas če­čė­nas iš Lie­tu­vos, o tik lie­tu­viai ir pa­žei­džian­tys įsta­ty­mus ap­si­me­tė­liai kon­ver­ti­tai, įskai­tant VSD ope­ra­ty­vi­nius dar­buo­to­jus. VSD veik­lo­je jos at­žvil­giu – iš­ti­si įsta­ty­mų drau­džia­mų pro­vo­ka­ci­jų po­žy­miai.

2009 10 01 Lie­tu­vos VSD pa­rei­gū­nas Mask­vo­je vyks­ta į Ru­si­jos FSB būs­ti­nę, as­me­niš­kai įtei­kia in­for­ma­ci­ją apie E. Ku­sai­tę (li­kus 24 die­noms iki jos su­ėmi­mo). 2010 01 11 Ru­si­jos FSB at­sto­vas kontr­ad­mirolas V. I. Di­dyk tie­sio­giai Lie­tu­vos VSD ra­šo pa­dė­kos raš­tą už ben­dra­dar­bia­vi­mą (/…/,,ti­ki­mės to­li­mes­nio vai­sin­go ben­dra­dar­bia­vi­mo“). Pro­ku­ro­ras J. Lau­cius 2010 04 01 vyks­ta į Mask­vą per­duo­ti ir ieš­ko­ti FSB įkal­čių E. Ku­sai­tei. Iš­duo­da­mos vi­zos Ru­si­jos FSB pa­rei­gū­nams at­vyk­ti į Lie­tu­vą (pra­ėjus 7 die­noms nuo pro­ku­ro­ro J. Lau­ciaus grį­ži­mo iš Mask­vos). Tai M. A. Sa­vic­kij – Ru­si­jos FSB Tar­dy­mo val­dy­bos sky­riaus vir­ši­nin­kas; J. V. Ša­ta­lov – Ru­si­jos FSB ope­ra­ty­vi­nis dar­buo­to­jas; A. V. Fi­siu­kov – Ru­si­jos FSB Tar­dy­mo val­dy­bos vy­res­ny­sis tar­dy­to­jas; N. A. Po­na­ma­riov – Ru­si­jos FSB Tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo val­dy­bos dar­buo­to­jas.

2010 04 07 trys Ru­si­jos FSB pa­rei­gū­nai Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je da­ly­vau­ja E. Ku­sai­tės ap­klau­so­je ne­tei­sė­tai, drau­džiant BPK, kaip ne­va pro­ce­so da­ly­viai, pa­si­ra­šo E. Ku­sai­tės ap­klau­sos pro­to­ko­lą, ku­ris bu­vo nau­do­ja­mas Mask­vos pro­ce­se te­ro­riz­mo by­lo­je.

VSD, užuot pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sau­gu­mo de­par­ta­men­to įsta­ty­mo 81 straips­nį („Ofi­cia­lus įspė­ji­mas as­me­niui“) pre­ven­ciš­kai ofi­cia­liai tai at­li­ku­si ir tei­siš­kai pa­aiš­kinu­si so­cia­liš­kai daug ko ne­su­pran­tan­čiai jau­nai mer­gi­nai, E. Ku­sai­tę ap­gy­ven­di­na sa­vo išnuomo­to­se ir iš­lai­ko­mo­se pa­talp­se kar­tu su sa­vo tar­ny­bos kad­ri­ne dar­buo­to­ja ir ši su E. Ku­sai­te ben­drau­ja įsta­ty­mo drau­džia­mų at­vi­rų pro­vo­ka­ci­jų po­žy­mių pa­grin­du. Svar­biau­sia, kad Lie­tu­vos VSD, susi­do­ro­da­ma su Lie­tu­vos pi­lie­te, kaip su pa­ti­ki­mu part­ne­riu ben­drau­ja su Ru­si­jos FSB. Tai reiš­kia D. Bri­ta­ni­jos prin­ci­pi­nį ana­lo­giš­kos prak­ti­kos pa­nei­gi­mą.

Ne­pa­ma­tuo­tai at­ro­do at­vi­ri pro­vo­ka­ci­nių veiks­mų po­žy­miai ir lei­di­mai pro­vo­kuo­ti. 2009 m. spalio 22 dieną, t. y. dvi die­nos iki E. Ku­sai­tės su­ėmi­mo, Vil­niaus mies­to 2-os apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas Mi­ros­la­vas Gvoz­do­vi­čius nu­tar­ti­mi lei­džia ano­ni­mi­niam liu­di­nin­kui Nr. 1 (VSD dar­buo­to­jai): ,,As­mens kra­tos me­tu iš­im­tu Eg­lės Ku­sai­tės mo­bi­laus ry­šio te­le­fo­nu at­si­liep­ti vie­to­je E. Ku­sai­tės, siųs­ti SMS ži­nu­tes ir at­sa­ki­nė­ti į gau­na­mas SMS ži­nu­tes E. Ku­sai­tės var­du bei ki­tu nuo­to­li­nės te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos bū­du pri­sis­ta­čius E. Ku­sai­te, ben­drau­ti su pri­klau­san­čiais te­ro­ris­ti­nė­mis ar is­la­mis­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ne­nu­sta­ty­tais as­me­ni­mis iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos imi­tuo­jant, kad vyks­ta­ma į Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją, Mask­vą, įvyk­dy­ti te­ro­ro ak­tą ten su­si­sprog­di­nant.“ Re­gi­mas at­vi­ras VSD, pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mo san­dė­ris.

Api­ben­dri­ni­mas:

1. Lie­tu­vos po­li­ti­nis eli­tas vi­siš­kai ne­ver­ti­na su­ve­re­ni­te­to ir de­mo­kra­tijos pras­mės vals­ty­bin­gu­mui ir tau­tos iš­li­ki­mui, na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

2. Jis vyk­do Lie­tu­vos vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­to ir jos šei­mi­nin­ko tau­tos nu­ny­ki­mo po­li­ti­ką, at­si­sa­ky­da­mas is­to­ri­nių vals­ty­bės su­kū­ri­mo pa­grin­dų.

3. At­vi­rai pa­kri­ku­sios Va­ka­rų vi­suo­me­nės mo­ra­li­nės prak­ti­kos pa­tir­tis, tų ša­lių in­te­lek­tu­a­lų nuo­gąs­ta­vi­mas lem­tin­guo­se spren­di­muo­se pri­ima­mi kaip van­duo nuo žą­sies.

4.  Vy­riau­sy­bės tei­kia­mos Lie­tu­vos at­ei­ties vi­zi­jos yra tuš­čios, be tau­ti­nės kul­tū­ros, iden­ti­te­to ak­cen­tų, be tau­tos kaip su­ve­re­no tei­sių už­tik­ri­ni­mo nuo­ro­dų, kon­kre­čių api­brėž­tų spren­di­mų, grės­mių nuo­sta­tų ir vei­ki­mo iš­var­di­ji­mo.

5. Švie­ti­mo ir moks­lo rei­ka­lai, le­mian­tys tau­tos at­ei­ties dva­si­nes ver­ty­bes, pa­ves­ti spręs­ti li­be­ra­lų ko­man­dai, ku­riems tai yra ver­slo pro­jek­tas, ne dva­sin­gu­mo ug­dy­mas, su­ve­re­nios tau­ti­nės vals­ty­bės iš­sau­go­ji­mas ir žmo­giš­ko­sios bei na­cio­na­li­nės sa­vi­gar­bos ug­dy­mas.

6. Ne­ma­žai VSD pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­rų ir tei­sė­jų at­vi­rai dir­ba oku­pa­ci­niu, stri­biš­ku lyg­me­niu ir vi­siš­kai ne­at­sa­ko tei­siš­kai, mo­ra­liš­kai ir is­to­riš­kai už vei­kų tei­si­ni­mo pre­fe­ren­ci­jas ko­la­bo­ran­tams ir kal­ti­ni­mo pre­fe­ren­ci­jas pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­viams.

7. Nei vie­nas pro­ku­ro­ras sa­vo va­do­vy­bės ar tei­sė­jas – Tei­sė­jų ta­ry­bos ne­bu­vo tei­siš­kai įver­tin­tas už aki­vaiz­dų po­li­ti­nį an­ti­vals­ty­bi­nį, oku­pa­ci­nį, ko­la­bo­ran­ti­nį ir an­ti­kons­ti­tu­ci­nį pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai ko­vų ver­ti­ni­mą ir spren­di­mą.

8. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, jo ko­mi­te­tai, Vy­riau­sy­bė, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, Tei­sė­jų ta­ry­ba, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, VSD į vi­sus pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai da­ly­vių tei­kia­mus klau­si­mus žvel­gia su­kan­dę dan­tis, pa­vir­šu­ti­niš­kai, for­ma­liai, at­mes­ti­nai ir skau­džiai Lais­vės is­to­ri­jai vi­siš­kai ne­pa­tei­si­na­mo iš­im­ti­nio vil­ki­ni­mo pa­grin­du.

9. VSD, pro­ku­ra­tū­ra, teis­mai sa­vo veiks­mais ir spren­di­mais at­vi­rai pa­tar­nau­ja nu­si­kals­ta­mai Ru­si­jos FSB.

Po­zi­ci­ja:

– su­vo­kiant ne kri­zi­nę, o ka­tast­ro­fiš­ką lie­tu­vių tau­tos ir vals­ty­bės iš­for­ma­vi­mo ten­den­ci­ją, po­li­ti­nio eli­to ati­trū­ki­mą nuo tau­tos is­to­ri­nės pras­mės ir pa­tir­ties;

– su­pran­tant, kad vi­suo­me­nė ne­tu­ri po­li­ti­nių, tei­si­nių ir ma­te­ria­li­nių ga­li­my­bių daryti įtaką uzur­puo­tos vals­ty­bi­nės sis­te­mos to­bu­li­ni­mui dėl už­tve­ria­mų vi­suo­me­nės ga­li­my­bių pro­tes­tuo­ti;

– ma­tant pi­lie­čio nu­ver­ti­ni­mą, is­to­ri­nių na­cio­na­li­nių in­te­re­sų ig­no­ra­vi­mą, ne­sant vals­ty­bės idė­jos rai­dos stra­te­gi­jos, di­dė­jan­tį va­di­na­mo­jo na­cio­na­liz­mo nie­ki­ni­mą, li­be­ra­liz­mo pa­lai­ky­mą, val­džios struk­tū­rų biu­ro­kratinę sa­vi­va­lę;

– įver­ti­nant tai, kad nė­ra ga­li­my­bės da­ly­kiš­kai, pi­lie­tiš­kai ir oriai ben­drau­ti su val­džios struk­tū­ro­mis dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės nu­ny­ki­mo;

– ne­no­rint su­da­ry­ti pa­gar­bos, pa­ra­mos ir pri­si­tai­ky­mo įvaiz­dį sis­te­mai.

Už prak­ti­nį ir tei­si­nį vals­ty­bės pa­rei­gū­nų ni­hi­liz­mą ar ne­vei­ki­mą is­to­riš­kai be­są­ly­giš­kai at­sa­ko vi­sas aukš­čiau­sia­sis val­džios eli­tas, vei­ki­ąs be at­sa­ko­my­bės, o tai yra is­to­riš­kai nu­si­kals­ta­ma; prak­tiš­kai at­si­sa­kius pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai da­ly­vių ko­vos idė­jos, ne­sant teis­mų, pro­ku­ra­tū­ros ir VSD tei­si­nio pa­ti­ki­mu­mo, o Lie­tu­vos vals­ty­bės ir tau­tos gy­ni­mą at­lie­kant fan­to­mi­niais ju­de­siais, at­si­ri­bo­ju nuo eli­ti­nės val­džios pa­rei­gū­nų veiks­mų, ne­da­ly­vau­siu ofi­cia­liuo­se vals­ty­bi­niuo­se ren­gi­niuo­se, at­si­sa­kau hi­po­te­tiš­kų vals­ty­bi­nių pa­žy­mė­ji­mų ar pa­ger­bi­mų, įskai­tant ofi­cia­lų vals­ty­bi­nį pa­lai­do­ji­mą.

Tai ne­reiš­kia pa­si­da­vi­mo. Ba­lys Sruo­ga vo­kie­čių Štut­ho­fo konc­la­ge­ry­je žie­mą vaikš­čio­da­vo be ke­pu­rės, kad ne­rei­kė­tų jos nu­kel­ti prieš pri­žiū­rė­to­jus. Vi­so­ke­rio­pai pa­lai­ky­siu ir rem­siu tuos, ku­rie lie­ka ir vei­kia Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos pras­mės ir iš­di­du­mo erd­vė­je. Šian­dien ne­no­riu bū­ti pra­žū­ties da­li­nin­kas ar ty­lus pa­lai­ky­to­jas.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Algirdas Endriukaitis, Kovo 11-osios Akto signataras.

(Pabaiga)

Laikraštis “XXI amžius”

2012.03.23