JAV prezidentas Barackas Obama žengė žingsnį, po kurio Atstovų Rūmų ir Senato palaiminto gynybinių ginklų tiekimo Ukrainai blokavimas iš jo pusės atrodo keistai.
Šių metų kovo 29 d. JAV nutraukė ginklų embargo Egiptui moratoriumą. Moratoriumas buvo paskelbtas 2013 m., kai Egipte įvyko karinis perversmas. Šiandien suimti beveik visi demokratiškai išrinkti Egipto politikai, tarp jų – pirmas visoje Egipto istorijoje demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Morsi. Jie dabar sėdi kalėjimuose, dalis nuteisiama myriop.
Triukšmo dėl to nei Senate, nei Atstovų Rūmuose negirdėjome.
Karinio perversmo Egipte metu Vašingtonas vengė tokių žodžių, kaip „perversmas“ arba „karinis pučas“ ir nenutraukė kasmetinės 1,5 milijardo dolerių pagalbos Egipto generolams, kuri beveik visa patenka į karinį biudžetą.
Ir štai JAV nutarė tiekti Egipto generolams puolamąją ginkluotę – naikintuvus F-16, raketas „Harpoon“ ir ginkluotę Egipte jau esantiems tankams Abrams. Tiesa, dar anksčiau, prieš porą mėnesių Egiptas ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl 24 karo lėktuvų „Rafale“ pardavimo Egiptui.
Sunkiai, bet galima suprasti
Pasak Baltųjų Rūmų, prezidento Baracko Obamos sprendimas atitinka "XXI amžiaus saugumo iššūkius".
O tas iššūkis, atrodo, guli paviršiuje. Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas, Jordanija, Bahreinas, Kuveitas, Kataras, Marokas ir Sudanas susivienijo karui su Jemeno sukilėliais, neseniai nuvertusiais prezidentą Abd Rabbuh Mansur Hadi, tiesiogiai išrinktą 2012 m. 99,8 proc. persvara.
Toks diktatorių ir absoliučių monarchų solidarumas nesunkiai paaiškinamas baime, kad Islamo revoliucija gali ateiti arba sugrįžti ir į jų valdomas šalis.
Musulmonų sausumos kariuomenių sąjunga pravers ir kare su ISIL (Islamic State of Iraq and the Levant), matyt, mano Obama, neberizikuojantis pasiųsti JAV sausumos kariuomenę į Artimuosius Rytus ir apsiribojantis atakomis prieš ISIL iš oro.
Galima bandyti suprasti Obamą, apsuptą Artimųjų Rytų lobistų.
Bet, kaip rodo patyrimas, žingsnio, kurį žengė diktatoriai ir juos remiantis B. Obama, pasekmės gali būti liūdnos būtent tiems, kuriuos atstovauja tie lobistai.
Kariuomenę kareivinėse musulmonų diktatoriams kontroliuoti ir šiaip jau sunku, bet kai ji išeina į karo prieš kitus musulmonus laukus, labai dažnai ta kontrolė prarandama. Kitaip tariant, dalis kariuomenės neretai pereina į priešininko pusę. Taip buvo Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje, visko neišvardinsi. Nežinia, ar ir Egipto režimui pateikti modernūs ginklai artimiausiu laiku neatsisuks prieš patį režimą. Su visomis pasekmėmis Artimųjų Rytų regionui.
Norime mes to ar nenorime, Islamo revoliucijos, kitaip – Arabų atgimimo, idėjos turi palaikymą musulmonų pasaulyje. O jų – maždaug 1,6 milijardo (23 proc. visų planetos gyventojų).
Galima manyti, kad ne tik ispanams ir portugalams, bet ir musulmonams, bent jau arabams, nusibodo gyventi diktatorių, absoliučių monarchų valdomiems, kuriuos, be to, dar remia Vakarų pasaulis su jo keistomis naujomis pažangiomis tradicijomis.
Ir koks europietis intelektualas išdrįstų pasakyti, kad islamiškoji demokratija musulmonams yra blogesnė savivaldos forma, negu islamiškoji diktatūra?
Aukštieji arabiškųjų diktatorių karininkai gal ir turi suprantamą turtinį imunitetą prieš Islamo revoliucijos idėjas, bet eiliniams kareiviams ir žemesniesiems karininkams jos gali būti visai priimtinos.
Abejotinas perspektyvos matymas
Islamo revoliucijos ugnis ne gęsta, bet plečiasi. Tai akivaizdu stebint pranešimus iš mūšių laukų apie diktatorių prarandamas teritorijas. Tai pripažįsta ir jos ugniagesiai. Bandymai ugnį užgesinti musulmonų teritorijose jas bombarduojant ar siundant vienus musulmonus prieš kitus nebūtinai gali baigtis geriau, negu Afganistane. Vienas kitas lokalinis užgesinimas gali būti tik laikina sėkmė. Po to gaisras gali įsiliepsnoti su dar didesne jėga.
Banalu kartoti, bet daugelio analitikų nuomone Rugsėjo 11 ataka buvo Al Qaedos atsakas JAV už diktatūrų arabų šalyse, visų pirma Saudo Arabijoje (dauguma atakavusių – jos piliečiai), rėmimą. Juk būtent dėl to susipyko su JAV sovietų karinės kampanijos Afganistane metu jos remtas Osama bin Ladenas. Galima padaryti išvadą, kad, jei tokio rėmimo nebūtų, galbūt nebūtų ir Al Qaedos ir Rugsėjo 11.
Mes skaičiuojame dešimtis milijonų Holokausto, Holodomoro, Hitlerio ir Stalino aukų, dėl kurių ne musulmonai kalti. Bet jie taip pat moka skaičiuoti savo aukas, ne nuo musulmonų kritusias.
JAV bei sąjungininkų atsakas į Rugsėjo 11, kurios metu žuvo trys tūkstančiai žmonių – vien Afganistane, Irake ir Pakistane žuvo ar buvo nužudyti apie milijoną trys šimtus tūkstančių žmonių. Dauguma jų – civiliai. Irakas, kuris apskritai nebuvo susijęs su Rugsėjo 11 akcija, neteko milijono – 5 proc. savo šalies gyventojų. Tai –Nobelio taikos premijos laureatės, organizacijos „Pasaulio gydytojai – prieš branduolinį karą“ duomenys, pateikti šių metų kovą (Body Count. Casualty Figures after 10 Years of the “War on Terror”. Iraq Afghanistan Pakistan. First international edition – Washington DC, Berlin, Ottawa – March 2015).
Kiek JAV ir sąjungininkams kainavo Sadamo Huseino režimo nuvertimas? Ir kokie rezultatai? Apgailėtini, tvirtina dauguma akademinių Vakarų analitikų, kurių nėra kaip įtarti politiniu šališkumu. Tik akivaizdu, kad saugumo ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose po to drastiškai sumažėjo.
JAV yra blaiviai mąstančių
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (2003-2006) Johnas Herbstas savo pranešime JAV Senato Užsienio reikalų komitete kovo 10 d. pavadino dabartinius Kremliaus veiksmus kur kas didesne grėsme pasaulio tvarkai, negu ISIL egzistavimą ar Irano siekį pasigaminti branduolinį ginklą.
Putinas neslepia savo ambicijų, sakė jis. „Kol kas mes negalime tiksliai pasakyti, kur jis pajudės toliau, bet mes žinome kandidatus. Kremlius paskelbė savo teisę į įtakos sferą visoje postsovietinėje erdvėje, o taip pat teisę ginti etninius rusus ir rusakalbius, kur jie begyventų“, – pabrėžė daugelyje pasaulio šalių diplomatinį darbą dirbęs J. Herbstas. Jis patikslino, kad tai aprėpia ir tas šalis, kurios niekada nebuvo SSRS dalimi, bet buvo Varšuvos pakto narėmis. „Lyderiai Vašingtone, Londone, Berlyne ir Paryžiuje privalo suprasti tai, ką supranta jų kolegos Varšuvoje, Rygoje, Taline ir Vilniuje: Kremliaus ambicijos neapsiriboja Ukraina. Jeigu Vakarai nesustabdys Putino dabar, tai pamatys, kaip jis kitose šalyse pradės keisti tvarką, susiklosčiusią po II Pasaulinio karo“, – sakė diplomatas.
Sunku su juo nesutikti.
Musulmoniškos šalys nepasirašinėjo Saugumo ir Bendradarbiavimo Europoje Konferencijos Baigiamojo akto, kuriame pasirašiusios šalys įsipareigojo gerbti sienų neliečiamumą, o jei jas keisti, tai tik taikiu būdu. Bet Jungtinių Tautų kontekste jos logiškai klausia: jei jau Europoje galima keisti sienas taip, kaip tai daro Rusijos Federacija, tai kodėl to negalima daryti kitur. Štai, pavyzdžiui, kodėl neperbraižius valstybines sienas Artimuosiuose Rytuose, kaip tai jau pradėjo daryti ISIL?
Iš tiesų, labai dviprasmiškai tiek JAV viduje, tiek tarp sąjungininkų atrodo Obamos sprendimas duoti ginklų musulmonų diktatoriams ir tuo pat metu neduoti jų demokratijos keliu žengiančiai Ukrainai apsiginti nuo Putino režimo agresijos. Delsimas duoti Ukrainai ginklų, kai po visų Minsko ir panašių taikingų susitarimų priešas jos teritorijoje ir per visą sienų perimetrą akivaizdžiai kaupia jėgas „humanitariniam“ žygiui į Kijevą, vargu ar vadintinas net pragmatišku.
Belieka viltis, kad sveikas protas Demokratų partijos užimtuose Baltuosiuose Rūmuose paims viršų artimiausiu metu, kol dar nevėlu.
XXX
Nustebino ES atstovo Rusijoje Vygaudo Ušacko mintys „Verslo žiniose“ dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai (BNS, 2015 04 06):
„Kaip aš suprantu, Jungtinių Amerikos Valstijų administracija yra susirūpinusi tuo, kokios bus pasekmės, jeigu bus suteikiama karinė pagalba, karinė technika, koks gali būti Rusijos atsakas ir kaip jis pasireikš konkrečiai Rytų Ukrainos teritorijoje. Tie klausimai yra labai rimti, nes rizikos ir grėsmės yra tikros.“
JAV administracija pastaruoju metu nėra oficialiai pareiškusi, kad yra susirūpinusi tuo, ką į jos lūpas įdėjo V. Ušackas. Tai parodytų jos bailumą, o to ji negali sau leisti dėl daugelio priežasčių. Būta pareiškimų, kad kol kas prioritetai teikiami kitoms agresoriaus tramdymo priemonėms, o ginklų tiekimas Ukrainai svarstomas. Be to, Obama – ne visa Amerika. Jos rinkti atstovai šiuo metu pasisako kaip tik už ginklų tiekimą Ukrainai.
Ir tikriausiai JAV nelaiko šalies, kurioje reziduoja ES ambasadorius, vadovą tokiu ribotu, kad svarstydamas savo „atsaką“, jis nepasvarstytų, koks bus atsakas į jo „atsaką“. Ir kieno, greičiausiai, bus paskutinis žodis.
Kol kas vyksta Putino „atsakas“ į savo paties augantį apetitą, o kiekvieną dieną savo žemėje žudomi ir luošinami Rusijai net negrasinančios Ukrainos kareiviai. Ir pabaigos nematyti. Ukraina, kuri geriausiai žino savo realią padėtį, prašo geresnių ginklų ne iš ES ambasadoriaus Maskvoje, o iš JAV. Tad ambasadorius tiesiog praleido progą pasielgti garbingai ir patylėti. Tokios progos, beje, dažniausiai nepraleidžia net tiesioginė jo viršininkė Europos Sąjungos užsienio reikalams Frederica Mogherini.
Žinoma, jei esame pasiruošę pasiduoti branduoliniam šantažui ir klauptis ant kelių, tai nebėra apie ką kalbėti.
Dar keisčiau nuskambėjo ambasadoriaus palinkėjimas Lietuvai pritraukti kuo daugiau iš Rusijos besitraukiančio kapitalo.
„Manau, kad turėtume būti suinteresuoti, kad išplaukiantis kapitalas iš Rusijos, dalis to didelio pyrago atitektų ir Lietuvai“, – sakė diplomatas.
„Tačiau tas kapitalas turėtų atitikti aiškią sąlygą, kurios būtų griežtai laikomasi: kad Rusijos investuotojai elgtųsi pagal tas pačias taisykles, kokios taikomos visiems investuotojams, kad nebūtų kišamasi į vidaus politiką, nebūtų įgyvendinami kokie nors galimi politiniai užsakymai. Bet tai grėsmei atremti yra Lietuvos valstybė, veikia atitinkamos institucijos, specialios tarnybos, kurios ir turėtų užkirsti tam kelią“, – fantazavo V. Ušackas.
Kur gi ne. Kuo baigiasi tokio kapitalo pyrago investicijos ES valstybėse ir kaip jose „veikia atitinkamos institucijos, specialios tarnybos“, kad „nebūtų įgyvendinami kokie nors galimi politiniai užsakymai“, jau pakankamai prisižiūrėjome. Ne tik Vengrijoje, Graikijoje ar Kipre, bet ir Vokietijoje bei Prancūzijoje su gazpromiškais šrioderiais, mistrališkais sarkoziais, novorosijos le pen ir panašiais. Tame pačiame pyrage – ir paties Putino iš Rusijos gyventojų pavogti ir anonimiškai paslėpti 200 milijardų dolerių, tvirtina žinovai.
Apsaugok, Dieve, Lietuvą nuo tokio „pyrago“.
Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.
2015.04.08; 06:17
