Kiek kartų kėsintasi į Vladimiro Putino gyvybę?


Print

1914 metais Belgrade nuo samdomo žudiko kulkų krito hercogas Francas Ferdinandas. Dėl šios politinės žmogžudystės kilo Pirmasis pasaulinis karas, o Rusijoje – revoliucija, kolektyvizacija ir visokie kitokie neramumai.

Susimąstykime akimirkai – o jeigu F.Ferdinandas būtų turėjęs šiek tiek daugiau gerai apmokytų asmens sargybinių? Gal samdomas žudikas nebūtų sugebėjęs prisiartinti prie F.Ferdinando, gal nebūtų net kilęs Pirmasis pasaulinis, gal Rusijos nebūtų sukrėtusi kruvinoji revoliucija?

O ar patikimai saugomas, pavyzdžiui, dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas? Buvęs KGB karininkas Dmitrijus Fonariovas, kadaise dirbęs 9-ojoje KGB valdyboje, tvirtina, kad samdomas žudikas visada turi galimybę likviduoti net patį aukščiausią valstybinį pareigūną, ir žudiko šansai tuo aukštesni, kuo mažesni prezidentų asmens sargybinių atlginimai.

Kaip tvirtino Vladimiras Vorsobinas straipsnyje “Kas ir kaip saugo Putiną?”, paskelbtame laikraštyje “Komsomolskaja pravda”, prieš atvykstant V.Putinui į kokį nors regioną, “saugumiečiai padėtį vietoje analizuoja ne mažiau kaip prieš pusantro mėnesio”. Pirmiausia atvyksta analitikai ir domisi viskuo – tiek krašte siautėjančiomis kriminalinėmis gaujomis, tiek agresyviai nusiteikusiomis religinėmis sektomis, tiek ekologinėmis problemomis. Domisi viskuo, kas gali sutrukdyti vizitui. Paskui atvyksta vadinamieji žvalgai. Su vietiniais saugumiečiais jie aptaria vizito detales, aplanko kriminalinio pasaulio autoritetus, prašo jų prezidento viešnagės metu sėdėti tyliai ir ramiai, apžiūri viešbutį, kuriame gyvens prezidentas… Tada atvyksta vadinamasis techninis personalas, kurio užduotis – rūpintis ryšiu, maisto kokybe, vandens ir oro švarumu..

V.Putiną visuomet saugo keturi asmens sargybinių “ratai”. Pirmasis “ratas” pasikėsinimo metu privalo uždengti saugomą objektą nuo kulkų. Antrasis “ratas” sudaromas iš minioje neišsiskiriančių žmonių, kurie seka arti prezidento susirinkusius žiūrovus. Trečiasis “ratas” apsupęs minią iš visų pusių – kad artyn negalėtų priartėti įtartini asmenys. Ketvirtasis “ratas” – tai snaiperiai, sėdintys ant namų stogų. Jų užduotis – nušauti bet ką, kas kėsinsis į prezidento gyvybę ir sveikatą.

V.Putinas, lyginant su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu, saugomas kur kas akyliau. V.Putinas turi daugiau gerai ištreniruotų asmens sargybinių. Jie ginkluoti net granatsvaidžiais. Kad V.Putinas taip akylai saugomas, nieko nuostabaus.

Remiantis neoficialiais šaltiniais, į V.Putiną mažiausiai jau tris kartus kėsintasi. Pirmą kartą kėsinosi 2000 metų vasario 24 dieną. V.Putinas turėjo būti nušautas Sankt Peterburge per Anatolijaus Sobčiako laidotuves. Už prezidento apsaugą atsakingų pareigūnų teigimu, pasikėsinimą rengė čečėnai. 2000 metų rugpjūčio 18 – 19 dienomis V.Putiną norėta likviduoti Jaltoje, per Nepriklausomų Valstybių Sandraugos vadovų susitikimą. Oficialusis Kremlius teigė, kad ir aną kartą prezidentą nušauti siekė čečėnai. 2002 metų sausio 9 – 10 dienomis norėta V.Putiną nušauti ir vizito į Azerbaidžaną metu. Nusikaltėlius neva sulaikė Azerbaidžano specialiosios tarnybos. Oficialusis Baku nurodė net įtariamojo pavardę. Tai Irako pilietis Kiananas Rostamas. Irakietis vėliau buvo nuteistas 10 metų kalėti Azerbaidžano kalėjimuose.

Mūsų žiniomis, Rusijoje šiuo metu dirba apie 10 tūkst. asmens sargybinių. Rusijos sostinėje Maskvoje jų apie 4 tūkst. (maždaug 2,5 tūkst. – ginkluoti, maždaug 1 tūkst. – be ginklų.) Rusijoje iki trijų tūkst. pareigūnų yra saugomi valstybės. Deja, statistika byloja, kad asmens sargybiniams pavyksta neutralizuoti tik 10 proc. užpuolimų.

Objektus saugantys asmens sargybiniai Rusijoje uždirba apie užtektinai daug. Daugiausiai “užkala”asmens sargybiniai analitikai. Tuo tarpu asmens sargybiniai, kurių pareiga savo kūnu nuo kulkų uždengti prezidentą, – kelis kartus mažiau nei analitikai.

Nuotraukoje: Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

2011.06.10


Prisijunkite prie diskusijos