Kinijos kalėjime praleidęs dvidešimt metų


Print

CŽV bendradarbis Džonis Dainis buvo sučiuptas Kinijoje ir demaskuotas kaip JAV agentas 1952 metų lapkričio 29 dieną.

Centrinė žvalgybos valdyba užverbavo Džonį Daunį prieš jam baigiant Jeilio universitetą 1951 metais (tada daugelis tos mokslo įstaigos absolventų tapo žvalgais).

Be viso kito, Dž.Daunis (John T. Downey)  pasižymėjo gerais fiziniais duomenimis: studentų imtynininkų komandoje jis nešiojo kapitono raištį, o futbolo komandoje buvo gynėjas. Baigęs universitetą jis išėjo specialųjį parengimą Jungtinėse Valstijose ir buvo pasiųstas į Japoniją dalyvauti slaptoje agentų permetimo į Kinijos teritoriją CŽV operacijoje. Po Čan Kaiši pralaimėjimo Gomindano armijos likučiai pabėgo į Taivanį (tada jis vadinosi Formoza).

JAV siekė, kad Čan Kaiši armija, sukaupusi jėgų, susigrąžintų žemyninę Kiniją. Ir Dž.Daunis kartu su kitais CŽV bendradarbiais treniravo taivaniečius slaptoje bazėje Japonijoje, iš kur juos paskui permesdavo į Kiniją.

Dž.Daunis neprivalėjo lydėti permetamųjų iš lėktuvo agentų iki išlaipinimo vietos, bet jis tai darė. Draugai tvirtino, kad iki tos lemtingos dienos jis jau buvo atlikęs bent vieną reisą.

1952 metų lapkričio 29 dieną lėktuvas C-47 „Dakota“ be atpažįstamųjų ženklų vėl pakilo į orą iš Japonijos bazės. Lėktuve be Dž.Daunio ir kito CŽV bendradarbio Ričardo Fekto (Richard Fecto) buvo du Taivanio pilotai ir septyni agentai, kurie turėjo iššokti su parašiutais Mančžiūrijos kalnų rajonuose.

Jiems buvo iškeltas uždavinys suorganizuoti nuolatinį ryšių mazgą. Bet pirmiausia dar reikėjo paimti į lėktuvą agentą, jau įvykdžiusį savo užduotį. Lėktuvas negalėjo nusileisti Kinijos teritorijoje, todėl iš liuko išmetė lyną tikėdamiesi, kad agentas į jį įsikibs ir tada jį pakels į viršų. Lėktuvas pradėjo leistis.

Netikėtai nuo žemės prasidėjo stiprus šaudymas iš zenitinių pabūklų. Iš perimto radijo ryšio kinai žinojo, kad atskris lėktuvas, ir jo laukė. C-47 „Dakota“ buvo priverstas nusileisti. Ant žemės Dž.Daunis ir R.Fekto buvo sučiupti. Taivanio agentus iškart nusivedė (visai galimas dalykas, kad juos nužudė).

Tuo tarpu JAV Valstybės departamentas paskleidė iš anksto parengtą priedangos legendą. Buvo paskelbtas pareiškimas, kad dingo lėktuvas, paprasčiausiai skridęs iš Tokijo į Seulą, ir tarp keleivių buvo du gynybos ministerijos bendradarbiai – Dž.Daunis ir R.Fekto. Jie buvo palaikyti žuvusiais.

Pirmuosius dešimt mėnesių kalėjime Dž.Daunis buvo laikomas grandinėmis sukaustytomis kojomis, be paliovos tardomas, ir per vieną tardymą jis prisipažino esąs CŽV bendradarbis. 1954 metų gruodį Kinija paskelbė, kad jos teritorijoje buvo sugauti du CŽV bendradarbiai ir kad jie perduoti į teismą už šnipinėjimą.

Dž.Daunis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o R.Fekto, jo pavaldinys, – 20 metų nelaisvės. Abu iš provincijos buvo perkelti į Pekino kalėjimą. Ten Dž.Daunis ir R.Fekto buvo susitikę numušto amerikiečių žvalgybinio lėktuvo B-29 SuperFortress ekipažą.

Tuo metu karas Korėjoje pasibaigė, ir Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė su Kinija susitarimą dėl pasikeitimo karo belaisviais. Amerikos perduotinų asmenų sąraše buvo 129 kinai, daugiausia mokslininkai ir ekonomistai, dirbę Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kinijos sąraše buvo 40 amerikiečių, tarp jų ir B-29 ekipažas, su kuriuo kalėjime matėsi Dž.Daunis ir R.Fakto. Bet pačių Dž.Daunio ir R.Fakto sąraše nebuvo, nes JAV atsisakė pripažinti, kad jie CŽV bendradarbiai. 1955 metų rugpjūtį žvalgybinio lėktuvo B-29 lakūnai grįžo į tėvynę, ir vienas iš jų perdavė Centrinės žvalgybos valdybos atstovui kinų karininko žodžius apie Dž.Daunį ir R.Fakto: „Jie išeis į laisvę tik tuo atveju, jei jūsų vyriausybė pripažins jų priklausymo CŽV faktą“.

Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos nepalaikė diplomatinių santykių, bet 1957 metais Kinijos valdžia vėl pasiūlė amerikiečiams paleisti Dž.Daunį ir R.Fekto per tarpininkus. Išlaisvinimo sąlygos liko ankstesnės. Tačiau JAV valstybės sekretorius Džonas Fosteris Dalesas (kurio brolis Alenas V. Dalesas tuo metu buvo Centrinės žvalgybos direktorius) vėl atsisakė.

Tik po to, kai vienoje spaudos konferencijoje prezidentas Niksonas ramiai pripažino, kad Dž.Daunis ir R.Fekto iš tikrųjų buvo CŽV bendradarbiai, amerikiečiai pagaliau paleido: R.Fekto – 1971 metais, o Dž.Daunį – 1973-aisiais.

Nuotraukoje: CŽV bendradarbis Džonis Daunis, Kinijos kalėjimuose praleidęs dvidešimt metų. Išėjęs į laisvę jis surengė didelio amerikiečių susidomėjimo sulaukusią spaudos konferenciją.

2012.08.23


Prisijunkite prie diskusijos