Politinis stebuklas. Nagojos protokolu 200 šalių priima mūsų vaikų ir anūkų ateitį nulemiančią rezoliuciją, o Lietuvoje apie tai niekas nieko nežino. Išmušė valanda! Pagaliau pasaulis (ir nebijau to žodždio) suprato, kad eikia sustoti naikinus gamtą, kai per vieną dieną žmogaus pastangomis Žemėje išnyksta per 30 mūsų mažųjų brolių rūšių. Tokio klaikaus barbarizmo žmonija nežinojo niekada. Aplinkosaugininkai ir biologai visais laikais gana kukliai bandė atkreipti valdžios dėmesį į visiškai katastrofišką situaciją. Kai tik į kontekstą įkrisdavo žodis “pelnas“, visi kiti argumentai buvo atmetami.
Giliai liūdna ir itin netoliaregiška taktika. Bet toliageriškumo ir netenka ieškoti klausimuose, susijusiuose su vienadieniu pelnu. O būtent tai ir yra kertinis veiksnys Lietuvoje. Nereikia net domėtis privačiomis struktūromis, užtenka valdiškų. Visiems akivaizdu (išskyrus p.Rūtą Vainienę), kad miškai – vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu ekosistema.
Tai NĖRA bulvių laukas, kaip mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorė. R.Vainienei miškas yra rinka, ir, ko gero, bet kokios pastangos jai įrodyti priešingai bus bergždžios. Politiškai ir finansiškai.
Bet … pasaulis bunda. Brandžios valstybės, imdamos domėn biologų ir ekologų liūdnas išvadas, pagaliau pradeda galvoti. Ir net politikų tarpe pasipainioja atsakingų asmenų, pasiruošusių analizuoti mokslininkų išvadas. Nes jos grėsmingos ir teisingos.
Lietuva kryžkelėje. Ar imame ir sunaikiname savo gamtą (nieko neperdedu) dėl trumpalaikio pelno, ar bandome išsaugoti tai, kas mums liko istorijos ar atsidavusių žmonių dėka. Nagojos protokolui tiesiogiai prieštarauja mūsų valdžios nutarimas … kirsti, kirsti ir kirsti. Taip, mes keliomis kapeikomis papildysime ir taip beviltiškai skylėtą biudžetą. Raginama kirsti skubiai, be ekologinės ekspertizės, kad, neduok Dieve, gamtosaugininkai (seniai jau tapę savotišku keiksmažodžiu) nekeltų triukšmo.
Visų skaitytojų klausiu – ar nematote, ką su mūsų gamtos likučiais ketina padaryti oligarchai, prisidengdami “paprastų“ žmonių interesais? Mes net grybauti neturėsime kur. Judėjimas “Už gamtą“ darys viską, kas įmanoma, kad Nagojos protokolas būtų įgyvendinamas ir pas mus, Lietuvoje. Tik kodėl, sakykite, nėra apie jį jokios informacijos žiniasklaidoje? Be didelių aiškinimų suprantama. Nenaudinga. Tikrai būtų įdomu, jei žurnalistinė gildija pabandytų atlikti tyrimą – kodėl Lietuvoje nėra jokios informacijos apie Nagojos protokolą? Kokios pelno siekiančios struktūros kiūto už šios širmos ir tikisi, kad tauta užmigs?
Matote, mes visada rėmėmės Europos Sąjungos direktyvomis, bandydami (nesėkmingai) išsaugoti Lietuvos gamtą. O dabar turime kitą, jau pasaulinę, direktyvą. Ir jei mes ją pasirašėme, kelių naikinimui atgal nėra. Bet kas gali būti geriau, nei tyla? Liaudis nežino, o mes dirbame savo juodą darbą. Kad ir kokia mažytė bebūtų Lietuva, atsiranda vietų, kur netrukdomai galima piknaudžiauti.
Europos Parlamentas kreipėsi į Konferenciją, prašydamas 20 proc. pasaulio teritorijos (tiek sausumos, tiek vandens) palikti biologinei įvairovei išsaugoti. Gavome, kaip pamatysite, kiek daugiau nei pusę to. Lietuvai teks pasispausti, kad įvykdytų panašius reikalavimus, tuo pat metu neskriaudžiant taip pas mus mylimų gamtos naikintojų.
Nagojos protokolą Judėjimas “Už gamtą“ paskelbs savo tinklapyje artimiausiu laiku. Norėčiau tikėti, kad pagrindiniai žaidėjai žiniasklaidoje taip pat nepabijos jo paskelbti. Nebent skubi informacija apie kokį nors TV šokių ar dainų projektą sutrukdys. Protokolas giliai nepatogus. Bet įpareigojantis pasirašiuosias šalis imtis kuo aktyviausių veiksmų.biologinei įvairovei išsaugoti.
Įpareigojimai ir abstraktūs, ir konkretūs. Konkreti užduotis – 17 proc. Žemės paviršiaus bei 10 proc. ekvatorijos turi būti skirta biologinei įvairovei išsaugoti. Kompromisas – ne gamtos naudai, sako Greenpeace. Garsiausiai rėkė Kinija. Ši “šalelė“, jau sunaikinusi pas save beveik visą gamtą, yra tikras stabdis ir rakštis pasauliniams gamtosauginiams projektams įgyvendinti. O kadangi Kinija planuoja JAV kaip didžiausią pasaulio ekonomiką artimiausiu metu perspjauti, tai gamtos apsauga čia visai nesidomima. Beje, kompromisas vis tiek geriau, negu nieko. Bet štai viena gana svarbi šalis protokolo aplamai nepasirašė. Kuri gi? Atspėjote. JAV. Yra gi pastovių dalykų pasaulyje…
Tad tegul 2010-ieji – Jungtinių Tautų biologinės įvairovės metai – įgauna prasmės ir atsikrato deklaratyvumo. Net Lietuvoje. Net Kinijoje. Net JAV.
Nuotraukoje: Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Rūta Vainienė, kurią kritikuoja gamtininkas Algirdas Knystautas.
2010.10.02
