"The Guardian" redaktoriai pranešė, kaip ir kodėl laikraštis sunaikino kompiuterių kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomos kai kurių slaptų medžiagų kopijos, Edvardo Snoudeno „nutekintos“ spaudai. Taip rašo "The Guardian" korespondentas Džulianas Bordžeris (Julian Borger).
„Sprendimas buvo priimtas po to, kai vyriausybė pagrasino iškelti teisminį ieškinį, kuris galėjo užblokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio sekimo mastų nušvietimą (mastų, kuriuos nušviečia dokumentai)“, – sakoma straipsnyje.
Ši istorija virto, kaip mano laikraštis, „vienu iš keisčiausių epizodų kompiuterinės eros žurnalistikos istorijoje“. Liepos 20-ąją Kings Krosse Londone tuščiame "The Guardian" redakcijos rūsyje vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas ir kompiuterių ekspertas, pasinaudodami šlifavimo mašinomis ir kitokiais prietaisais, susmulkino kietuosius diskus ir atmintines, kuriose buvo saugomos užšifruotos medžiagos. „Jų darbą stebėjo Vyriausybinio ryšio centro (GCHQ) technikai, kurie užsirašinėjo pastabas ir fotografavo, bet išėjo tuščiomis rankomis“, – sakoma straipsnyje.
Anksčiau "The Guardian" redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) informavo valdininkus, kad už Didžiosios Britanijos ribų saugomos kitos šių medžiagų kopijos, o "The Guardian" – ne vienintelis leidinys gauna ir jis nevaldo E.Snoudeno „nutekintų“ medžiagų. Bet valdžia pareikalavo, kad tas medžiagas reikia arba sunaikinti, arba išduoti. Tik faktas, kad publikacijos ta tema tęsėsi.
Laikraštis praneša įvykių kroniką. Netrukus po to, kai laikraštis išspausdino pirmąjį E.Snoudeno medžiagomis pagrįstą straipsnį, į redakcija atvyko du aukšti britų valdininkai (laikraštis jų neįvardija) ir mandagiai, bet griežtai pareikalavo atiduoti visas tas medžiagas, sakydami, kad jos vogtos. Tada valdininkai pabrėžė, kad linkę reikalus sutvarkyti be triukšmo, nesikreipiant į teismą.
"The Guardian" redaktoriai paprieštaravo, kad sekimo mastai – didelės visuomeninės reikšmės tema, tuo labiau, kad parlamento ir teismų priežiūra, matyt, silpna.
Praėjus trims savaitėms po dar kelių straipsnių išspausdinimo valdininkai vėl susisiekė su laikraščiu. „Jūs jau pažaidėte. Dabar mes norime atgauti medžiagas“, – pasakė vienas valdininkas. Jie taip pat būgštavo, kad užsienio valstybės, ypač Rusija arba Kinija, gali įsilaužti į "The Guardian" kompiuterinį tinklą. Laikraštis paprieštaravo, kad medžiagos saugomos atskirai, ne tinkle.
Liepos 16–19 dienomis spaudimas sustiprėjo, valdininkai atviriau pradėjo grasinti teisminiu ieškiniu ar net policijos krata. "The Guardian" teisininkai darė prielaidą, kad vyriausybė pareikalaus teisminio draudimo arba iškels baudžiamąją bylą. „Abu variantai buvo rizikingi tuo, kad "The Guardian" bus uždrausta nušviesti šią temą visame pasaulyje, o laikraštis bus priverstas atiduoti medžiagas“, – pažymi leidinys.
A.Rasbridžeris samprotavo, kad diskų atidavimas būtų išdavystė E.Snoudeno atžvilgiu, nes tomis medžiagomis gali pasinaudoti kaltinimas. Maža to, pagal kompiuterinius failus galima išsiaiškinti, kas iš žurnalistų susipažino su medžiagomis ir su jomis dirbo.
A.Rasbridžeris apibendrino: geriausias variantas – sunaikinti Londono kopiją, o naujas publikacijas rengti Amerikoje (kur išeina amerikietiška "The Guardian" versija) ir Brazilijoje (kur gyvena žurnalistas Glenas Grinvaldas (Glenn Greenwald). „Amerikoje žurnalistus gina Konstitucijos Pirmoji pataisa“, – aiškina leidinys.
Laikraštis susitarė su valdžia dėl procedūros, kuri garantuoja medžiagų sunaikinimą, bet apsaugos laikraščio šaltinius (diskai ir atmintinės bus naikinamos rūsyje, prižiūrint žvalgybos tarnybos bendradarbiams).
Bet šalys suprato, kad kitos medžiagų kopijos egzistuoja ir publikacijos apie sekimo mastus bus tęsiamos. A.Rasbridžeris paragino visus, ypač žurnalistus, susimąstyti apie būsimus sunkumus: „2013 metais kiekvienas palieka labai didelį skaitmeninį pėdsaką, prie kurio labai lengva prieiti“.
Nuotraukoje: Edvardas Snoudenas, kurio paviešinimai sukėlė tarptautinį susidomėjimą.
Šaltinis: The Guardian
2013.08.26
