„Pussy Riot” bylos nušvietimas užsienio spaudoje liudija, kad Vakarų žiniasklaida visiškai nesupranta Rusijos politinio gyvenimo, kad analizuoja įvykius Rusijoje geriausiu atveju supaprastintai, o blogiausiu – karikatūriškai, rašo Slate.fr.
„Šitą požiūrį galima apibendrinti tokiu sakiniu: iš vienos pusės – visagalis siaubas Vladimiras Putinas, iš kitos – pliušiniai opozicijos meškučiai, bet liaudies masės aklai seka paskui V.Putiną“.
Čia mes susiduriame su triguba klaida, reikalaujančia paaiškinimo“, – tvirtina autorės. Iš pat pradžių Vakarų žiniasklaida „Pussy Riot” bylai skyrė neproporcingai daug dėmesio, o viena iš sulaikytųjų merginų, Nadežda Tolokonnikova, patekdavo į kamerų objektyvus dažniau už kitas – matyt, dėl savo fotogeniškumo.
Toks pasirinktinis pasipiktinimas susijęs su širdį draskančiu šios istorijos pobūdžiu: trys nekaltos ir bejėgės merginos prieš visagalį carą. Tačiau jei juridinių padarinių požiūriu galima kalbėti apie engėją ir engiamąsias, tai politinių padarinių požiūriu toks vertinimas klaidingas ir trukdo suprasti, kas nugalėjo, mano straipsnio autorės.
Jos siūlo prisiminti sovietinį „agitacinės propagandos“ metodą, kai agitacija kultūrinių renginių, traukiančių žiniasklaidos ir visuomenės nuomonės dėmesį, forma derinama su propaganda, skelbiančia politinį laišką. Akcija būna sėkminga, jei žiniasklaida apie ją pasakoja, o politinė valdžia atsako į ją smurtu. „Pussy Riot” pasirodymas Kristaus Išganytojo cerkvėje – klasikinis sėkmingos agitacinės propagandos atvejis, tęsia leidinys. Teismo procesas ir platus nušvietimas užsienio žiniasklaidoje padėjo išplatinti politinį laišką, ir galiausiai silpnosios laimėjo prieš stiprųjį.
Nustačius tikrąjį nugalėtoją, belieka išsiaiškinti klausimą apie aklai paskui V.Putiną sekančią liaudį, rašo toliau leidinys. Visų pirma, toks požiūris pakartoja įprastą štampą, kad „rusams reikia stipraus caro ir rimbo“, antra, čia neatsižvelgiama į sudėtingą visuomenės nuomonės Rusijoje struktūrą.
Be to, Vakarų žiniasklaida visiškai nepastebi šios bylos religinės dalies, tuo tarpu kai visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 23 procentai pasirodymą laiko bedievišku, ir dar 23 procentai – vandalizmu.
Kita vertus, 14 procentų „Levada-centro“ apklaustųjų mano, kad dveji metai kalėjimo pernelyg didelė bausmė, 35 procentai – kad teisinga, 43 procentai – kad per švelni. Tuo tarpu 49 procentai įsitikinę, kad politinė valdžia nedarė įtakos teismui, o 75 proc. nepakeitė savo nuomonės apie Rusijos teismus po šio proceso. Straipsnio autorių nuomone, tai rodo, jog rusai mano, kad toks yra teismo, o ne V.Putino sprendimas.
Tad „Pussy Riot” pavyko įveikti susirėmime Rusijos valdžią, kuri nepajėgė išvengti agitacinės propagandos spąstų, leidusių opozicijai laimėti mūšį už įvaizdį tarptautinėje arenoje, apibendrina leidinys.
Nuotraukoje: „Pussy Riot” atstovė Nadežda Tolokonnikova.
Šaltinis: Slate.fr
2012.12.22
