Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.
Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.
Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Sausio 13-ąją Teisingumo ministerijai įteikėte Tautininkų sąjungos steigimo (atkūrimo) dokumentus. Tautininkų sąjungos atkuriamąjame suvažiavime dalyvavo 1617 partijos steigėjų. Skaičiai – ganėtinai įspūdingi, turint omenyje dabartinį Lietuvos visuomenės susiskaldymą ir lietuviškųjų partijų bei visuomeninių judėjimų gausą. Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt knieti sužinoti, kodėl steigimo dokumentus įteikėte būtent sausio 13-ąją? Tai – atsitiktinumas ar dėsningumas?
Maždaug tuo metu, po švenčių ketinome nešti dokumentus Tautininkų sąjungos registravimui, o po to pamatėme, kad tai sutampa su Laisvės gynėjų diena. Manau, tai dėsningumas, kaip ir Tautininkų sąjungos atkuriamojo suvažiavimo data – gruodžio 17 d., sutapusi su valstybės perversmo, pradėjusio Lietuvos, kaip tautinės valstybės, istoriją, 85-osiomis metinėmis.
O dėl tautininkų skaičiaus – šiandien artėjame prie 2000. Tačiau tai dar labai nedaug. Manau, netrukus būsime viena iš gausesnių Lietuvos politinių partijų. Be to, tautininkų ypatybė, lyginant su kitomis politinėmis jėgomis – tai tam tikras „horizontalumas“. Mūsų bendraminčių yra daug ir kitose partijose, nekalbant jau apie partijoms nepriklausančius piliečius, kurių širdyse lietuviškumas užima svarbią vietą.
Tautininkai turi būrį oponentų. Viename iš portalui Slaptai.lt duotų interviu tvirtinote, jog globalistinės jėgos Lietuvoje nėra gausios. Tačiau kai kurie globalistinių nuostatų lietuviai užima svarbius postus, jų nuostatas skelbia kai kurios įtakingos žiniasklaidos priemonės. Tad ar nebus kokių nors trukdžių tvirtinant steigimo dokumentus?
Mes laikomės principo, kad reikia mėginti kalbėtis su pačių įvairiausių pažiūrų žmonėmis. Mes tikime, kad lietuvybės idėja gali įkvėpti kiekvieną Lietuvos pilietį, net jei jis dėl kažkokių priežasčių piktai nusiteikęs. Mes manome, kad dėl visų Lietuvos bėdų nereikėtų skubėti ieškoti kaltininkų kur nors išorėje. Turėtume susirūpinti savimi – savo pačių gebėjimais kurti ateitį, stiprinti savo valstybę ir tokiu būdu atsispirti neigiamoms globalaus pasaulio ar negeranoriškų kaimynų įtakoms.
Tai tiesa, kad šiandien politikoje vyrauja „liberalanarchistinės“ jėgos, kurios grupuojasi daugelyje parlamentinių partijų, tačiau, manau, tai galiausiai priklauso ne vien nuo pinigų, bet ir nuo rinkėjų valios.
Kraujo donorystės akcija sausio 13-ąją sulaukė įvairiausių vertinimų. Kokia jūsų pozicija?
Jau seniai visi pastebime, kad viešojoje erdvėje yra per daug pikto spjaudymosi seilėmis. Nepavadinčiau to „vertinimais“. Manau, kad toks elgesys pats savaime daug pasako apie šiuos rašinėtojus. Žinoma, jie turi teisę gyventi savo piktame pasaulyje. Tačiau tai nėra dvasiškai sveika jiems patiems. Be to, įvairūs neigiami apibūdinimai iš jų lūpų neretai tampa komplimentais kitų žmonių akyse. Jaunimo surengta eisena su deglais ir sausio 13-osios didvyrių pagerbimas Antakalnio kapinėse – tai žinoma patriotizmo demonstracija. O jei kas nors tai pavadina „ultrapatriotizmu“ – tuo geriau.
Kai kurios lietuviškos politinės jėgos sausio 13-osios išvakarėse skelbė rengsiančios protesto piketus prie Austrijos ambasados Vilniuje. Ir vėl siekta priekaištauti Austrijai, kam gi ši mums neišdavė pono Michailo Golovatovo. Iš pirmo žvilgsnio – priekaištai labai teisingi. Austrija – mūsų sąjungininkė. Todėl iš jos ir turime reikalauti kaip iš sąjungininkės. Tačiau štai apie protesto piketus prie Rusijos ambasados Vilniuje nekalbėta. Kodėl? Juk M.Golovatovas – vis tik ne Austrijos pilietis. Ir jei būsime labai tikslūs, tai Rusija, o ne Austrija mums neatiduoda Sausio 13-osios “didvyrio”.
Matyt, šių protestų rengėjai dar tikisi iš Austrijos civilizuoto elgesio, teisingumo ir padorumo, o iš Rusijos – jau nieko nebesitiki. Tačiau jie nesusimąsto, kad toks numojimas ranka iš tikrųjų sukuria dviprasmiškumus ir sudaro nenuoseklumo įspūdį. Vis dėlto nepulčiau kaltinti jaunųjų socialdemokratų, kad jie yra esą prorusiški.
Artėja Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Ar tautinės pakraipos jaunimui vis tik bus leista dalyvauti viešose eisenose?
Mes gyvename valstybėje, kuri skelbiasi esanti demokratiška. Įstatymas nesuteikia valdžios institucijoms teisių voliuntaristiškai leisti ar neleisti viešųjų politinių renginių. Kiek žinau, kovo 11-ą dieną jaunimas organizuoja eiseną Gedimino prospektu nuo 11 val. Tiek eisenos laikas, tiek maršrutas įstatymo nustatyta tvarka yra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe. Vasario 16-ąją numatoma eisena Kaune. Manau visi Lietuvos piliečiai, kurie išpažįsta nepriklausomos Lietuvos valstybės idealą, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją turi turėti visas galimybes išreikšti savo poziciją.
Teko stebėti dėmesio vertą diskusiją LRT laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų”. Joje apart parlamentaro Vytenio Andriukaičio, politologo Sauliaus Spurgos dalyvavote ir jūs. Įsiminiau jūsų apgailestavimą, jog Rimgaudo Geleževičiaus vadovautoje laidoje daugiausiai kalbėta apie priekaištus naujajai Vengrijos konstitucijai ir beveik neanalizuota, kodėl Vengrija priėmė būtent tokią konstituciją. Gal būtent naujoji Vengrijos konstitucija atitinka gyvybiškai svarbius vengrų tautos lūkesčius? Žodžiu, kokie naujosios Vengrijos konstitucijos privalumai?
Priekaištai Vengrijos konstitucijai yra nepagrįsti. Jie neparemti jokiomis nuorodomis į konkretų konstitucijos tekstą. Aš jį skaičiau ir turiu pasakyti, kad visas šis triukšmas yra daugiau propagandinės kampanijos, kurią organizuoja politinė opozicija Vengrijoje tiražavimas Europos Sąjungos mastu. Suprantama, naujos konstitucijos priėmimas vienoje iš Europos šalių – itin reikšmingas įvykis. Tačiau prastai nuteikia vienpusiška ir neargumentuota Europos viršūnėlių reakcija į šį įvykį.
Tikriausiai ES centralizacijos šalininkams nebepatinka joks esminis veiksmas, nukreiptas į tautinės valstybės stiprinimą, net jei tai klasikinis, daugeliu atžvilgiu kiekvienai Europos valstybei būdingas atvejis. Daugiausia triukšmo keliama dėl konstitucijoje numatytos žiniasklaidos kontrolės, žmogaus gyvybės apsaugos nuo jos užmezgimo momento, konstitucinio teismo kompetencijos apribojimo ir nacionalinio banko didesnės valstybinės priežiūros.
Pirma, kiekvienas gali įsitikinti, jei susipažino su konkrečiomis formuluotėmis, kad nei vienas iš šių konstitucinių sprendimų iš tikrųjų nė kiek neperžengia vadinamosios Europos teisės. Antra, Vengrijos kelias gali būti labai svarbus pavyzdys kiekvienai Europos valstybei, įskaitant ir Lietuvą, nes tai yra tautos ir valstybės konsolidavimo kelias. Mums, lietuviams, toks kelias gali būti gyvybiškai net svarbesnis, nes ir mūsų padėtis yra sunkesnė nei Vengrijos. Mums gana aktualios ir kai kurios konkrečios Vengrijos konstitucijos teisinės formos. Kaip antai, Vengrijos konstitucijoje piliečių teisės yra gretinamos ir su jų pareigomis valstybei. Jau tik šis vienas pavyzdys rodo, kad mūsų rūpesčiai ir vykstantys procesai yra gana panašūs, todėl ir patirtis – labai naudinga.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila.
2012.01.16
