Pasirodė žinia, kad premjeras A. Kubilius pasibaigus krizei įsipareigoja didinti pensijas sparčiau nei kitas išmokas. Tačiau tai, kas daroma dabar, sunkiai suvokiama. Pernai valdančioji koalicija vieneriems metams sustabdė galimybę pensininkams pasirinkti pensiją, paskaičiuojant ją iš geriau apmokėto darbo užmokesčio nepriklausomybės metais. Tai tiko buvusiems disidentams, sovietiniais metais išmestiems iš darbo ir negalėjusiems turėti stažo. Kai anoji valdžia priėmė tokį įstatymą, mano pusseserė džiaugėsi, kad galės gauti didesnę pensiją, nes tegauna tik 580 litus. Džiaugiausi ir aš – mano pensija dėl mėtymo iš darbo siekia tik 640 litų, todėl tenka prisidurti dirbant. Ir štai dabar Seimas dvejiems metams atideda galimybę pasirinkti didesnio uždarbio laikotarpį (nuo 1994 metų).
Taigi pensija vėl bus skaičiuojama tik pagal sovietinį laikotarpį ir nukentės buvę kovotojai disidentai, persekioti ir pažeminti pareigose. Kodėl dešinieji, vaizduodami patriotus, taip skriaudžia buvusius kovotojus už nepriklausomybę?
Ir dar. Jie veidmainiškai kalba, kad esą kairieji turėjo įvesti tokį atnaujintą skaičiavimą. Jeigu naujo skaičiavimo neįvedė kairieji, tada neabejotinai turėtų jį įvesti dešinieji. Deja, po metų atsisakymą perskaičiuoti „pratęsė“ dar dvejiems metams, o paskui tikriausiai pratęs dar toliau. Dar daugiau, žinoma, kad valstybinę pensiją gauna net 100 tūkst. „nusipelnusių“ veikėjų. Be abejonės, kovotojai už nepriklausomybę iš tų „nusipelnusiųjų“ sudaro tik mažumą, nes partizanų vadai ar partizanai beveik visi yra žuvę, o disidentų buvo labai nedaug.
Vadinasi, dauguma valstybines pensijas gaunančių išrinktųjų yra buvusieji komunizmo statytojai, dabar tapę „patriotais“, „kovotojais už nepriklausomybę“ ir pan. Iš tikrųjų daugiausia tai buvę kagėbistai ir kompartijos veikėjai, gaunantys pensijas ir iš Maskvos. Apie „nusipelnusių“ sovietinių veikėjų pensijas paklausta ministrė I. Šimonytė kalbą nukreipė į tremtinių pensijas, „pamiršdama“ kolaborantų pensijas.
Dalyvavau JDJ suorganizuotame mitinge Kaune. Ėjau kartu su į universitetą atvykusiu amerikiečiu profesoriumi. Per mitingą ir po jo profesorius dalijosi įspūdžiais. Jis stebėjosi lietuvių ramumu: vienas pranešėjas pakalba, visi paploja, paskui šneka kitas, žmonės vėl paploja. Jokių šūksnių, jokių garsesnių reikalavimų, jokio triukšmo. Profesoriaus nuomone, Lietuvoje tikrai niekas ilgai nesikeis – nei bus įvesti progresiniai mokesčiai (kai iš daug uždirbančio atimama daugiau nei pusė jo pajamų), nei bus didinamos pensijos ir socialinės išmokos. Čia išugdytas tik laukinis kapitalizmas, kai atėjusi valdžia kažkodėl nurėžia pensijas, kai didžturčiai laikomi didžiausioje pagarboje – jų pinigus tiesiog draudžiama paliesti, didinant mokesčius.
„XXI amžius“
2009.12.15