Balandžio 20-ąją „Vilnijos“ draugija priėmė pareiškimą „Dėl Lenkų rinkimų akcijos dezinformacijos“, kurį išsiuntė Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkei I.Degutienei, Premjerui A.Kubiliui, Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui, Gen. Prokurorui D.Valiui.
Jame teigiama, kad „Remdamiesi tendencinga „Kurier Wileński“ informacija, LLRA nariai Seime padarė klaidingą pareiškimą (žiūr. „K.W.“ 2011–04–15), kompromituodami draugiją, tris mokytojus, skelbdami jų vardus, pavardes ir reikalaudami juos nubausti. Dezinformacija skelbiama Šalčininkų r. savivaldybės tinklapyje, Lenkijos URM, tinklapyje onet.pl ir kitur. Pakenkta draugijos ir mokytojų dalykinei reputacijai, pažeista jų garbė ir orumas, padaryta jiems moralinė ir materialinė žala, kurstoma tautinė nesantaika, gadinami Lietuvos ir Lenkijos santykiai.“
„Vilnijos“ draugijos pareiškime tuo pačiu pastebima, kad „viso pokalbio metu tiek komisijos atstovai, tiek vietos mokytojai aiškiai įvardijo, kad tarp vietinių gyventojų nėra nesantaikos ir kad moksleiviai (lietuviškų ir lenkiškų mokyklų) tarpusavyje bendrauja be konfliktų, o tautinę nesantaiką daugelį metų kursto LLRA vadovaujama Šalčininkų rajono savivaldybė ir tos partijos nariai. Todėl LLRA skleidžiama informacija dėl mokytojų išsakytų minčių yra neteisinga ir melaginga.“
Skelbiame „Vilnijos“ draugijos pareiškimą: “DĖL LENKŲ RINKIMŲ AKCIJOS DEZINFORMACIJOS”
Slėpdamas V. Tomaševskio ir jo vadovaujamos Lenkų rinkimų akcijos susikompromitavimą, laikraštis „Kurier Wileński“ (toliau – „K. W.“) 2011-04-13 d. nevisai tikslią Delfio informaciją pavertė dezinformacija:
Pavadinimą „Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje“ pakeitė į „Lenkų vaikai tai „Hitlerjugendas“ („K. W.“ 2011–04–14, Nr. 71 (16616), p. 1, 4), nors niekas taip nesakė. „Hitlerjugendas“, perkeltine prasme „Delfyje“ pavartotas kaip vaizdinga papildoma informacija konkrečiu atveju, „K. W.“ ištrauktas iš konteksto ir tiesiogine prasme kartotas 5 kartus.
„K. W.“ straipsnis pradedamas tokiu sakiniu: „Lenkiški darželiai auklėja „Hitlerjugendą“, o lenkų mažumos mokyklos yra priešvalstybinio elemento daigynas ir penktosios kolonos inkubatorius – tokiais žodžiais lietuvių nacionalistai atakavo lenkų mokyklas ir lenkų mažumą Lietuvoje“. Nors ekskursijoje į Šalčininkus ir diskusijoje nebuvo jokių „nacionalistų“, niekas taip nieko neatakavo, „neantrino“, šia fraze papuoštas ir kitos dienos „K. W.“ straipsnis (2011-04-15, Nr. 72 (16617), p. 1). Kai kurie tos frazės žodžiai paimti iš skirtingų situacijų, praleista konkreti iliustracinė medžiaga ir sukomponuotas naujas, redakcijai reikalingas sakinys. Redakcijos darbuotojai toje diskusijoje nedalyvavo, teiginių netikrino ir pačių sudarytą frazę priskyrė nieko apie tai nežinantiems Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams, esą remiamiems nevyriausybinės organizacijos „Vilnija“ ir Vilnijos pedagogų bei lietuviškų mokyklų vadovybės. Iš kur panašių rašliavų autorius Stanislovas Tarasevičius gali žinoti ir slaptų balsavimų duomenis? Tame pokalbyje daugiausia dalyvavo ne minėtos partijos, „Vilnijos“ draugijos ir mokyklų vadovybė, o keli Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai. Jų rekomendacijose apie lenkiškas mokyklas iš viso nekalbama.
„K. W.“ paskelbė, esą šios „komisijos nariai aplankė rajone veikiančius lietuviškus, taip pat lenkiškus darželius ir mokyklas“, nors lenkiškuose darželiuose nesilankyta, o lenkiška mokykla aplankyta viena. Laikraščio pirmajame puslapyje išspausdinta neįvardintos mokyklos nuotrauka su mokiniais, kurie redakcijos pavadinti „Hitlerjugendu“.
Su šia tema nesusijusi, bet spausdinama Seimo pirmininkės nuotrauka.
S. Tarasevičius vienų mokytojų žodžius priskyrė kitiems, sukeitė vietomis pokalbius, šalutines pastabas sureikšmino, o svarbius dalykus nutylėjo. Straipsnio autorius praleido mokytojo A. Andriušaičio parodymus apie aprašytus suolus, jam įteiktą piešinį su užrašais tam, kad jo išvados atrodytų neargumentuotos.
Nutylėti skyriai apie komisijos išklausytas lenkų mokytojų pretenzijas, jų politikų atmosferos kaitinimą, tautinių mažumų padėtį Lenkijoje ir net aktualiausią dalyką – Šalčininkų rajono gyventojų vietinę kalbą. Dėl trumpo pokalbio argumentai šia tema buvo neišsamūs ir taip pat buvo galima sukelti skandalą, bet jis redakcijai buvo nereikalingas dėl to, kad šį kartą atpirkimo ožiu buvo pasirinkti Lenkų rinkimų akcijai nenuolankūs mokytojai.
Delfio straipsnyje triskart minėta Vilnijos draugija, o „K. W.“ prakalbo dukart apie organizaciją „Vilnija“ ir dukart apie „Vilniją“. Matyt, laikraštis tikisi išvengti atsakomybės už apšmeižtus mokytojus, draugiją ir taip tikisi išsiginti fakto, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją, esą „žinomą savo antilenkiškumu“. Draugija pripažįsta lenkams, kaip ir visiems kitiems piliečiams, teisę į mokslą gimtąja kalba, teisę atsiimti visą nekilnojamąjį turtą ir t. t. ir net galėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybe, jeigu ji iš tikro, kaip rašo meras, „stiprina Lietuvos valstybingumą ir lenkų tautinės mažumos pozicijas tame krašte“. Reikėtų tik atsižvelgti, kad lenkai tame krašte yra dauguma ir neturėtų diskriminuoti etninių lietuvių ir visų kitų tautybių, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, pašalinti užrašus užsienio kalba, negarbinti okupacijų. „Vilnijos“ draugija dar 1990 m. pareiškė, kad Lietuvai nėra pavojaus, jeigu lojalūs piliečiai „kalbės lenkiškai ar kitaip palaikys savo norimą tautiškumą“, po to dar 5 kartus tai buvo pakartota, bet „K. W.“ tai sąmoningai nutyli.
Dar 2008-10-31 d. Žurnalistų etikos inspektorius „K. W.“ informavo, kad „negalima įpareigoti paneigti nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Taigi nereikia laikraščiui meluoti, esą „rajono savivaldybė tikriausiai sureaguos į nepagrįstus „Vilnijos“ ir konservatorių partijos veikėjų kaltinimus“. Juk rajone Lenkų rinkimų akcijos diktatūra tvirtai laikosi ir eilinių mokytojų (ne draugijos ir partijos vadovų) nereikia taip bijoti ir persekioti.
Primename 2008-10-31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimą „K. W.“, į kurį laikraštis iki šiol neatsižvelgė: „gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių […], viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nešališkumo reikalavimas taikomas ne vien žinioms, bet ir nuomonėms. Šio reikalavimo taikymas nuomonei apima ir atsakymo teisės užtikrinimą kritikuojamam asmeniui“.
„K. W.“ vien per paskutiniuosius 3 metus apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų ir nė karto neleido atsakyti (nuo „Czerwony sztandar“ laikų tokios dezinformacijos yra per 100!). Oi kaip nenori (ar negali?) tas laikraštis laikytis Žurnalistų etikos inspektoriaus nurodymo: „ne pareiškėjui, bet pačiam viešosios informacijos rengėjui kyla pareiga išklausyti kitos (kritikuojamos) pusės nuomonę, užtikrinti jų įvairovę rengiant ir viešai skelbiant informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Todėl nagrinėjamu klausimu nesuteikdamas atsakymo teisės pareiškėjui, kitiems jo vadovaujamos draugijos nariams viešosios informacijos rengėjas nesilaikė aukščiau išvardintų pagrindinių visuomenės informavimo principų“.
Kristaus intronizacijos Lenkų rinkimų akcija galėjo ir neskelbti, bet Kristaus mokymo bent per Velykas reikėtų laikytis.
Remdamiesi tendencinga „K.W.“ informacija, LLRA nariai Seime padarė klaidingą pareiškimą (žiūr. „K.W.“ 2011-04-15), kompromituodami draugiją, tris mokytojus, skelbdami jų vardus, pavardes ir reikalaudami juos nubausti. Dezinformacija skelbiama Šalčininkų r. savivaldybės tinklapyje, Lenkijos URM, tinklapyje onet.pl ir kitur. Pakenkta draugijos ir mokytojų dalykinei reputacijai, pažeista jų garbė ir orumas, padaryta jiems moralinė ir materialinė žala, kurstoma tautinė nesantaika, gadinami Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, esame pasipiktinę, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija įžūliai puola Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Balandžio 14 d. Delfyje paskelbtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos spaudos tarnybos puslapis „Krikščioniškas Irenos Degutienės požiūris“, kuriame yra dešimt neteisingų teiginių: neva „ji puolė lenką už pasakytą tiesą, kad lenkai Vilniaus krašte gyveno nuo amžių, kad čia jų gimtinė“, esą „ji ryžtingai remdavo pasiūlymus dėl lenkų, rusų, baltarusių mokyklų status quo apribojimo…Akivaizdu, kad tai ryškus nuo senų laikų įgytų teisių apribojimas ir tautinės nesantaikos kurstymas“.Katalikais pasiskelbę LLRA vadovai meluoja, esą „katalikė, krikščioniškosios partijos vicepirmininkė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš Velykas, susikaupimo metu, pradėjo pulti savo artimuosius“, o iš tikro tą daro jie patys – Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Tą pačią dieną (2011-04-14) LLRA remti Seimo nariai M. Mackevičius, J. Narkevičius ir L. Talmontas laikraštyje „Kurier Wilenski“ paskelbė pareiškimą, nutylėdami „Respublikos“ laikraštyje ir kitur skelbtus jų partijos pirmininko V. Tomaševskio pasisakymų vertinimus, pažeidė LR Konstitucijos 3,10,14,17,25,29 str., įstatymus ir Seimo nario priesaiką:
– už konstitucinės tvarkos gynimą nepagrįstai peikė LR Seimo pirmininkę I. Degutienę ir gyrė savo partijos pirmininką V. Tomaševskį, pažeidusį LR Konstituciją ir įstatymus;
– draudė kalbėti apie 1919-1939 m. Lenkijos įvykdytą rytų Lietuvos okupaciją;
– dezinformavo visuomenę apie Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vizitą į Šalčininkų rajono mokyklas. Nedalyvavę šios komisijos išvažiuojamąjame posėdyje ir neturėdami apie jį tikslios informacijos, ėmė vertinti jo darbą, tariamai „citavo“ posėdžio dalyvių kalbas;
– daro spaudimą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, Turgelių, Eišiškių mokyklų mokytojams tik dėl to, kad jie teisingai liudijo komisijai apie padėtį Šalčininkų rajone. Mokytojai išsakė tik faktus, kuriuos jie stebi gyvendami Lenkų rinkimų akcijos valdomame rajone.
– Viso pokalbio metu tiek komisijos atstovai, tiek vietos mokytojai aiškiai įvardijo, kad tarp vietinių gyventojų nėra nesantaikos ir kad moksleiviai (lietuviškų ir lenkiškų mokyklų) tarpusavyje bendrauja be konflikų, o tautinę nesantaiką daugelį metų kursto LLRA vadovaujama Šalčininkų rajono savivaldybė ir tos partijos nariai. Todėl LLRA skleidžiama informacija dėl mokytojų išsakytų minčių yra neteisinga ir melaginga.
– Neteisingai puolamas ir šmeižiamas istorijos mokytojas, kuris neva organizavo istorijos konkursus apie Lenkijos įvykdytą Vilnijos okupaciją. Dėl to atkreipiame dėmesį, kad kuo skubiau aukščiausiu lygiu turi būti įvertinta 1920 m. Lenkijos įvykdyta rytinės Lietuvos dalies okupacija ir aneksija. Mokytojas laikosi Lietuvos Respublikos konstitucijos, įstatymų ir istoriją dėsto pagal LR mokyklinę istorijos programą.
Prašome pagal įstatymus įvertinti Seimo narių M. Mackevičiaus, J. Narkevičiaus ir L. Talmonto veiksmus ir apginti jų apšmeižtus mokytojus.
„Vilnijos“ draugijos vardu – pirmininkas K. Garšva.
Nuotraukoje: “Vilnijos” draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva.
2011.04.22
