Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu.
Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendruosius interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama. Kadangi mes Lietuvoje neturime normalios teisėsaugos sistemos, tai per visus dvidešimt vienerius Nepriklausomos valstybės metus verslas, kuris pagrįstas machinacijomis, ne tik nemažėja, bet plečiasi ir auga.
Oficialia valstybės politika tapo stambiųjų aferistų nebaudžiamumas, kuriems nebedaro įtakos ir griežti LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai. Turime suprasti, kad pažadų įvesti tvarką teisėsaugoje laikas baigėsi. Reikia pradėti sodinti į kalėjimus.
Labai simptomiška mūsų teisėsaugos vangi reakcija į įvykius „Snoro“ banke. Niekas netiki, kad ši situacija banke susidarė tik dabar. Apie šį banką visą laiką sklandė „neskanios“, su tam tikru kvapu, kalbos. Galų gale mes turime FNTT, VSD, STT , ekonominę policija, jau nekalbu apie „Lietuvos banką“. Akivaizdu, kad viskas buvo žinoma, tik nieko nedaroma. O dabar kentės gyventojai bei verslininkai (ypač smulkieji) ir, kaip bekalbėsime, nuostolius dengs valstybė.
Suprantama, tai labai gražiai gula į šiuolaikinio lietuviško kapitalizmo „ypatumus“. Daromas verslas naudojantis kitų žmonių naivumu ir patiklumu. Renkami milijardiniai indėliai iš privačių asmenų, nieko apie realią riziką neišmanančių, kurie ir po banko nacionalizavimo dar aiškina, kad jie skaitė žurnale „Veidas“: koks geras šis bankas. Arba tiki dienraščiu „Lietuvos rytas“, esančiu ant bankroto ribos ir jame skelbiama dezinformacija bei mano, kad ir už „Snoro“ obligacijas jie ką nors dar gaus. Tai neišgalvoti, o realūs pavyzdžiai iš mano pokalbių su šio banko klientais pastarosiomis dienomis. Žmonės kaip „somnanbulos“ aklai tiki žiniasklaida, kuri jau seniai, būdama privati, dirba tik už pingas ir rašo tai, kas naudinga piniguočiams. Tačiau tik valstybė gali žmones apginti nuo aferistų .Būtent ji privalo tai nuoširdžiai ir kvalifikuotai atlikti. Deja, to nėra.
Kodėl valstybės institucijos leidžia susidaryti tokiai situacijai? Kodėl niekas nekreipia dėmesio į mano siūlymus skelbti viešai bankininkų algas ir premijas bei jų privilegijas. Argi neprivalo „Lietuvos bankas“ laiku sustabdyti arba perduoti teisėsaugai informacijos, kai nustatomi banke išlaidavimo atvejai, apie kuriuos tik dabar sužinome? Juk pagal jokius įstatymus negali būt pateisinami tokie bankų vadovų pirkiniai kaip 5 milijonų eurų vertės vila Nicoje, arba milijonų litų vertės butai Vilniaus senamiestyje, bei banko veiklai nereikalingi prabangūs automobiliai.
Kai kas sakys – tai privatus bankas, ką jie nori, tegul tą daro. Deja, ponai – ne. Nors aiškinama, kad jis privatus, bet nuosavo kapitalo banke yra mizeris lyginant su jo milijardiniais įsipareigojimais. Jie surinko iš žmonių milijardus indėlių ir jais žongliruoja. Jie pelnosi ne iš skaidrios banko veiklos, o iš labai rizikingų aferų, kurios tai pasiseka, tai – sužlunga. Čia jokio skirtumo, labai panašu į atvejį, jei patikėtume savo pinigus žmogui, lošiančiam kazino. Tiesa, vienas esminis skirtumas akivaizdus: jeigu jie prasiloš, kaip atsitiko su „Snoru“, tai kentės žmonės ir valstybė.
Tik kyla rimtas klausimas: tai kodėl už privatų verslą turi atsakyti valstybė? Štai čia ir slypi visa šios apgavikiškos sistemos esmė. Iš Seimo tribūnos finansų ministrė ponia E.Šimonytė pareiškė, kad ji nepasitiki valstybiniais bankais. Labai įdomus pareiškimas. Visų pirma, jei mes turime tokius ministrus, kurie netiki valstybe ir jos institucijomis, tai todėl ir turime tokią nykstančią valstybę. Antra, todėl pas mus ir klesti aferistų „verslas“, nes tokį remia valstybė ir jos valdžia. O iš tikrųjų ministrė tiesiog klysta arba yra nedrąsi, ir kaip mantrą kartoja jai įkaltą dogmą, esą kas privatu – tai labai gerai, o valstybės – tai blogai.
Deja, tai – netiesa. Šios dogmos griaunamos užsitęsusios pasaulinės finansinės krizės ir mūsų Lietuvos gyvenimo realiais pavyzdžiais. Privatu – tai dar nereiškia patikima, kokybiška ir gerai už tinkamą kainą. Privatu – tai pirmiausia reiškia norą ir siekį kuo daugiau gauti kuo mažiau davus. To siekiama bet kokiais būdais. Suprantama, dažniausiai nusikalstamais. O bankinis sektorius yra visuomeninis, nes čia labai daug dalyvių. Bankų savininkai suformuoja tik nedidelį banko įstatinį kapitalą lyginant su finansinėmis lėšomis, kurias pritraukia į veikiantį banką. Ir banko kracho atveju kenčia ne tik indėlininkai, bet ir įmonės bei asmenys, kurie tik aptarnaujami tame banke.
Bankas – tai ne batų fabrikas, kaip buvo minima šiomis dienomis. Tai kodėl, ponai aukšti pareigūnai, nesielgiate atsakingai ir nereikalaujate atsakomybės iš bankų vadovų? Vis dar neaišku, kas turi Lietuvoje nutikti, kad būtų nubausti kalti valdžios pareigūnai, leidę tam įvykti ir taip vadinamojo „privataus“ banko vadovai. Teigiu „taip vadinamojo privataus banko“, nes nieko jame privataus, išskyrus apgavystę, nematau. Už riziką sužlugdant banką jie neatsako, o atsako valstybė. Geras biznis – perku mašinas, butus, jachtas ir šiaip gerai gyvenu, moku sau milijoninį atlyginimą ir už nieką neatsakau.
Sakysite, sutirštinta. Nė kiek. Jeigu tai išverstume į žmonių kalbą, turime pasakyti šviesiai tiesiai: valstybė, leisdama privatininkams steigti bankus, tiesiog meluoja žmonėms, kad indėlininkai niekuo nerizikuoja. Valstybė taip leidžia saujelei avantiūristų laisvai lošti kazino su jūsų lėšomis, o jei jūs pralošite, ji padengs dalį nuostolių. Suprantama, dalį nuostolių dengsite patys, ir tai labai teisinga, nes jūs būtent ir norite privačios bankų sistemos, jums valstybiniai bankai nepatinka, kaip ir finansų ministrei.
Ji, net nespėjusi perimti „privataus“ banko „Snoro“ į valstybės rankas, jau pareiškė, o Seimas tai palaimino, kad sieks juo kuo greičiau atsikratyti. Nesigilinant galima pamanyti, kad pasikarščiavo. Tačiau patirtis šnibžda, kad ne. Taip buvo pasiųstas signalas: neskubėkite permokėti, mes, norėdami atsikratyti, kaip įprasta, pusvelčiui atiduosime. Manau, ir kvailiui aišku, kad taip elgiantis stiprios valstybės nesukursi.
Mes, Tautos ateities forumas (žr. www.taf.lt), esame įsitikinę ir ne kartą viešai siūlėme, kad Lietuva būtinai turi turėti bent vieną valstybinį komercinį banką ir dabar atsirado proga tai įgyvendinti. Be to, nedelsiant būtina skelbti viešai visų bankininkų atlyginimus, premijas, visas privilegijas, prabangius pirkinius, aiškiai ir suprantamai pagrindinius bankų veiklos rodiklius.
Valstybės institucijos privalo pastoviai kontroliuoti bankus ir jų savininkams bei gyventojams išaiškinti, kad bankas nors ir, būdamas privatus, bet pagal savo veiklos specifiką privalo būti labai skaidriai valstybės ir visuomenės kontroliuojamas.
Tai ženkliai svarbiau nei taip žiniasklaidos pučiamos Seimo narių „kapeikinės“ privilegijos. Štai kur reikia tos žiniasklaidos skvarbaus žvilgsnio, bet, deja, nieko panašaus negirdime, nes veikiama pagal taisyklę: varnas varnui akies nekerta. Žiniasklaida, būdama privati, tarnauja tam, kas daugiau moka, šiuo atveju, – bankams. Todėl, mes, žmonės, jokiu būdu negalime pasitikėti žiniasklaida, ypač, finansiniuose reikaluose, o, taip pat ir politikų reklamoje.
Deja, bet atėjo tokie laikai, kad turime pasikliauti tik savo sveiku protu. Tai atsitiko todėl, kad privačiai žiniasklaidai svarbiausia ne bendras visuomenės interesas, ne žmogaus indėlio saugumas arba teisinga informacija. Ne, šioje visuomenėje svarbiausia pasipelnyti bet kokia kaina, jei tai galima padaryti meluojant arba nutylint. Kodėl gi ne? Tai reali situacija, ir ar ji keisis, priklauso tik nuo mūsų apsisprendimo. Negi nepasimokysime iš klaidų? Nėra jokių garantijų, kad, esant dabartinei betvarkei teisėsaugoje, o tą visu gražumu atskleidė įvykiai policijoje, neatsitiks panašių atvejų ne už ilgo bet kuriame kitame banke, draudimo bendrovėje ar kokioje nors mums visiems svarbioje gyvenimo srityje.
Matau tik vieną teisingą išeitį – patiems piliečiams vienytis ir įvesti kuo griežtesnę valdžios ir visų svarbiausių šalies funkcionavimui ir žmonių gyvenimui įtaką turinčių institucijų kontrolę.
TAF iniciatyva jau per dešimties visuomeninių organizacijų kuria bendrą „Lietuvos gelbėjimosi aljansą“. Tai bus visiems atvira organizacija, veikianti būtent žmonių vienijimo ir veiksmingos valdžios kontrolės kryptimi.
Gal tai mus prikels iš apatijos.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Dr. Algimantas Matulevičius, Tautos ateities forumo pirmininkas.
2011.11.21
