Nesitikėjau, kad Seimas sutriuškins Andriaus Kubiliaus vyriausybės pastangas pataikauti ir nuolaidžiauti lenkams. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei teko nusivilti. Ir Valdui Adamkui… Visi jie, neturėdami įgaliojimų, lenkams žadėjo tą nelemtą W. Šį kartą neišdegė. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nesitikėjo tokio LR Seimo “akibrokšto”, juk keliom valandom atvyko į Vilnių būtent pasidžiaugti labai laukta pergale. Dabar reikės palūkėti. Galima neabejoti, prie šio principinio W klausimo bus bandoma sugrįžti, tą Lenkijos prezidentas pažadėjo. Sugrįžti jau vien dėl to, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas galėtų atvykti į Vilnių, kad elektros ir kitokie tiltai dar bent du dešimtmečius būtų tiesiami tarp Lenkijos ir Lietuvos. Raidė W Lietuvoje Lenkijai gyvybiškai svarbi, be jos neįmanomi draugiški dviejų kaimyninių tautų santykiai.
Pirmiausia W, tik paskui visi kiti strateginiai tikslai. A.Kubilius, D.Grybauskaitė šitą supranta, o štai Lietuvos Respublikos Seimas – užsispyręs kaip koks Tomaševskis. Įtakingas Lenkijos politikas europarlamentaras Tomaszas Kaminskis ragina nebijoti lenkų raidžių, esą jos nepakirs Lietuvos valstybingumo, o Lietuvos Respublikos Seimas mano kitaip: negalima nepaisyti Lietuvos Konstitucijos ir remtis ginčytinu teiginiu, jog “vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi”. Tačiau šiuo klausimu daugelis žinomų kalbininkų laikosi priešingos nuomonės (pvz., prof. V.Urbutis, prof. V.Labutis, prof. A.Piročkinas, prof. P.Kniūkšta, prof. A.Paulauskienė, prof. K.Garšva). Jų nuomone, į lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėję ir joje vartojami asmenvardžiai tampa ir lietuvių kalbos savastimi. Žymiausias lietuvių kalbos žodžių darybos specialistas, leksikologas prof V.Urbutis 2007 metais yra parašęs net knygą “Lietuvių kalbos išdavystė”, kurioje nagrinėja iš kitų kalbų atėjusių asmenvardžių vartojimą lietuviškuopse tekstuose. Negalima priimti įstatymo, grindžiamo, švelniai kalbant, diskutuotina doktrina, remtis nuomonėmis, kurios nėra priimtos akademinėje bendruomenėje.
Vyriausybės siūlytas įstatymas prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimams. Seimo narių R.Kupčinsko ir G.Songailos pateiktas projektas išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose, tai projektas, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas.
Labai gerai, kad atviras laiškas, kurį čia pacitavome, buvo laiku išsiųstas kiekvienam Seimo nariui, labai gerai, kad išrinktieji tautos atstovai palaikė LR Konstitucijos reikalavimus atitinkantį Seimo narių R.Kupčinsko ir G.Songailos pateiktą projektą, labai gerai, kad Seimo nariai suprato, jog lietuvių kalba yra Lietuvių Tautos tapatybės pagrindas, tad yra nelygstama vertybė, lygiai kaip Lietuvos Valstybės teritorija bei Konstitucija.
Seimo narys M.Mackevičius ironizavo: R.Kupčinsko ir G.Songailos LR Seimui pateiktame projekte nėra tik žodžių “Lietuva – lietuviams”. Visas šitas Lenkijos šovinistų lenkiškų raidžių karas reiškia viena: “Lietuva – lenkams”. Šis raidžių karas yra tik žymiai platesnio Lietuvos puolimo dalis. Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas savo “Supratimuose” (Vilnius, 2007) jį konkretizuoja:
Profesorius E.Gudavičius stebėjosi girdėdamas terminą “naujoji polonizacija”. Jo ir kitų apmąstymams štai kokie faktai.
-
Sukurta bendra valdymo sistema: abiejų Seimų atstovų asamblėja, Ministrų Pirmininkų ir ministrų susitikimų sistema, vyksta nuolatiniai abiejų šalių Prezidentų susitikimai. Su kuria kita šalimi taip bendraujama?
-
Egzistuoja bendros gynybos struktūros, dislokuotos, deja, ne Lenkijoje, o Lietuvoje – LITPOLBATas, lenkai ir lietuviai veikia pagal bendras NATO programas.
-
Yra ištisa regioninio bendradarbiavimo sistema.
-
Lietuvoje veikia lenkų bankai.
-
Lenkija iš valstybinių ir nevalstybinių fondų finansuoja lenkų kultūros centrų Lietuvoje statybą ir veiklą.
-
Lenkija finansuoja ir materialiai remia lenkiškų mokyklų Lietuvoje veikimą taip, kad sąlygos būtų geresnės negu lietuviškose mokyklose, o užsirašyti į lenkiškas lenkiškoji vietinė administracija verčia priverstinai. Vyksta dezinformuojanti propaganda.
-
Lenkų kapitalas yra įsiskverbęs į Lietuvos visuomenės informavimo priemones – valdo radijo, televizijos stotis, laikraščius, leidžia knygas.
-
Lenkija šiurkščiai spausdama reikalauja, kad Lietuvos lenkų pavardės jų dokumentuose būtų rašomos lenkiškojo raidyno rašyba.
-
Visą LDK paveldą Lenkija reikalauja vadinti bendru paveldu.
-
Atkuriamos lenkų kareivių, žuvusių kare su lietuviais, kapinės, o kryžiai per lenkų šventes demonstratyviai apjuosiami Lenkijos valstybinės vėliavos juostelėmis.
-
Pietryčių Lietuvos rajonuose piktybiškai nepaisoma Lietuvos Respublikos įstatymų, visų pirma dėl valstybinės kalbos vartojimo viešosiose vietose.
-
Tuose rajonuose, kurių savivaldybes kontroliuoja lenkai, vyksta lietuvių diskriminacija, prilyginant juos tautinei mažumai.
-
Lenkijos valdžia blokuoja Lietuvos verslo plėtrą į Europos rinką – nesuteikiama licencijų Lietuvos vežėjams, stabdomas elektros tilto per Lenkiją tiesimas, netvarkomi keliai iš Lietuvos į Vokietiją, Lenkijos ruože nuolat žūsta Lietuvos žmonės.
-
Lietuviai Lenkijos teritorijoje neturi savo atstovų valdžioje.
-
Lietuviškos mokyklos Lenkijoje yra mažinamos.
-
Lietuvių bendruomenės homogeniškumas dirbtinai skaidomas.
-
Kuriant idealaus gyvenimo abiejų Tautų valstybėje vaizdą išplovinėjama lietuvių tautinės valstybės idėja ir tautinė sąmonė. Ir t.t…
2010.04.09
