Nesu nei teisėjas, nei prokuroras, todėl neturiu nei teisės, nei galimybių kaip nors paveikti procesą arba spręsti – kas ir kiek yra prasikaltęs ir ar iš viso yra prasikaltęs.
Tačiau esu šios visiems mums bendros valstybės pilietis, ir man neramu dėl abejotinų tendencijų, kurias visi mes stebime kai kurių Lietuvos teisėsaugos institucijų veikloje.
Remdamasis tuo, kas per pastaruosius keletą mėnesių buvo paskelbta žiniasklaidoje, turiu pagrindo manyti, kad tai – pasakytina ir apie Eglės Kusaitės bylą. Kalbėsiu tik apie vieną šios bylos aspektą – apie tautybės ir tikėjimo kaip kažkokios neva sunkinančios aplinkybės įvardinimą tiriant šią bylą. Kadangi tai kartojasi jau nebe pirmą sykį, drįstu įžvelgti čia labai negerą tendenciją.
Jau prieš keletą metų, dabar tiksliai nebeprisimenu, televizija rodė siužetą apie Kauno mečetę. Rodė paprastus besimeldžiančius tikinčiuosius, o tuo metu balsas už kadro informavo žiūrovus, kad Valstybės saugumo departamentas atskleidė kažkokią teroristinę grupuotę, neva prisidengiančią musulmonų tikėjimo skraiste. Kadangi po to jau užtektinai ilgą laiką nieko negirdėjome apie kokius nors sulaikytus teroristus iš tos mistinės grupuotės, galime teigti, jog tai buvo viso labo reklaminis niekalas. Bet signalas Lietuvos visuomenei buvo nusiųstas – žinokite, brangūs piliečiai, kad musulmonai yra potencialūs teroristai, o Kauno mečetė – tai jų “lizdas”. O paskui buvo ilga ir nemaloni sutuoktinių čečėnų Gatajevų persekiojimo “epopėja”.
Neigiamo musulmonų įvaizdžio kūrime rimtai pasidarbavo ir kai kurios žiniasklaidos priemonės, kurios nekritiškai atkartodavo Rusijos propagandos klišes. Skaitytojų ir žiūrovų sąmonėje buvo sukurtos maždaug tokios vaizdinių asociacijos: pabėgėlis lygu čečėnui, čečėnas lygu musulmonui, musulmonas lygu teroristui. O galutinė išvada: “musulmonas, ypač jeigu jis dar ir čečėnas, yra absoliutus blogis”. Net geranoriškai nusiteikusių autorių publikacijose galime perskaityti, pavyzdžiui, tokius žodžius: “mergina buvo susižavėjusi islamu” arba “mergina buvo įsimylėjusi čečėną”. Visa tai pateikiama kaip kažkas įtartino, smerktino, beveik patalogiško. Taip apytiksliai pastarojo dešimtmečio bėgyje be “tradicinių” fobijų (antisemitizmo, polonofobijos ir romofobijos) Lietuvoje atsirado dar ir islamofobija.
Ypač apmaudu tai girdėti žinant, kad islamas Lietuvoje gyvuoja jau per 600 metų. Omenyje turiu Lietuvos totorius. O iš Lietuvos musulmonų tarpo kilo daug iškilių veikėjų. Paminėsiu kad ir nepriklausomos Krymo totorių valstybės premjerą ir karo ministrą, vėliau tapusį nepriklausomos Azerbaidžano respublikos kariuomenės štabo vadą generolą Motiejų Sulkevičių, kuris buvo sušaudytas bolševikų 1920 metais, arba ilgametį Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininką Juozą Vilčinską. Galiu paminėti ir savo tautietį azerbaidžanietį Sadykovą Šakirą, kuris kovojo lietuvių partizanų būryje Raseinių miškuose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir buvo sušaudytas 1951 metais sovietinių enkavedistų.
Ypatingai noriu pabrėžti, kad per visus tuos šešis šimtus metų Lietuvoje nė karto nebuvo jokių nesusipratimų tarp katalikų ir musulmonų. Tai kodėl mes pasiduodame nedraugų propagandai dabar? Beje, islamas yra viena iš devynių religijų, kurios Lietuvoje yra oficialiai pripažintos kaip tradicinės.
Bet vienas dalykas – kai neprotingais stereotipais vadovaujasi paprastas žmogus, ir visai kas kita, kai tą daro valdiškos institucijos, juolab kad tai – jėgos struktūros. Juk tarp Eglės Kusaitės neva nusikalstamos veikos įkalčių įvardinamas Koranas. Įsivaizduokime, kad, pavyzdžiui, Turkijoje būtų suimtas asmuo, ir Turkijos slaptosios tarnybos praneštų visuomenei apie sunkinančią aplinkybę: neva tarp įtariamojo asmeninių daiktų buvo aptiktas Naujasis Testamentas. Komentarų, manau, nereikia.
Susidaro įspūdis, kad kai kuriems specialiųjų tarnybų darbuotojams trūksta specifinių žinių apie kitas tautas ir religijas. Arba jie tiesiog neturi kito darbo. Noriu tikėti, kad naujasis VSD vadovas padarys galą šiai ydingai praktikai, o visuomenė pagaliau sužinos, kuo iš tikrųjų prasikalto E.Kusaitė ir apskritai ar ji prasikalto.
Šį pareiškimą Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas perskaitė birželio 11-ąją Seime, kai parlamentaro Sauliaus Stomos surengtoje spaudos konferencijoje buvo diskutuojama, ar iš tikrųjų Eglė Kusaitė ruošėsi rengti teroro aktus Rusijos teritorijoje.
Gintaro Visocko nuotraukoje: Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.
2010.06.14
