Lietuvoje galėtų gyventi 4 milijonai


Print

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybei projektą, kaip pertvarkyti Migracijos departamentą.

Dokumente kalbama apie funkcijų perskirstymą tarp valstybinių institucijų ir galimybę sutaupyti lėšų bei etatų, tačiau apie migracijos reiškinį, jo valdymą ir tikslus beveik neužsimenama.

Lietuva neturi jokios migracijos politikos ir panašu, kad greitai jos neturės. 

Trūksta supratimo, kaip migraciją galima valdyti ir pakreipti šalies ekonomikos ir socialinio augimo kryptimi. Iki šiol Lietuvoje į tai žiūrima kaip į savaime vykstantį nepriklausomą reiškinį.

„Globalios Lietuvos“ nėra

Andriaus Kubiliaus vyriausybė pirmoji per 25 m. pabandė apibrėžti strateginį ryšį tarp Lietuvos valstybės ir jos diasporos, kuri nelygu kaip skaičiuosi, siekia apie 1,3-2,5 mln. žmonių. Pagrindinė to dokumento žinia – nesvarbu kur lietuviai gyvena, jie yra Lietuvos dalis ir gali prisidėti prie jos pažangos.

Strategija patvirtinta 2012 m. ir nė kiek nekeista galioja ir dabar, nes A. Butkevičiaus vyriausybė apskritai intelektualiai per silpna, kad užsiimtų tokiomis ilgalaikėmis problemomis. Lėšų strategijai įgyvendinti neskirta, deklaratyviai priskirti uždaviniai keliolikai valstybės institucijos, kurios tik deklaratyviai juos ir vykdo. Taigi pakalbėta ir tiek.

„Globali Lietuva“ apskritai yra abejotinos vertės požiūris. Negi pritarsime, kad valstybė atsisakytų siekio, jog lietuviai gyventų savo šalyje? Jeigu visi išvažiuotų, kas tada yra Lietuva ir kam ji reikalinga?

Užsienyje gyvenantys tautiečiai, ypač JAV, dažnai pompastiškai mini valstybės šventes, išgyvena dėl įvykių Lietuvoje, prašo lietuviškų mišių ir lituanistinių pamokų, bet Lietuvoje nesilanko, nestudijuoja, neinvestuoja, nedirba, tai koks tada tikrasis ryšys?

Juk jie mokesčius moka kitai šaliai, ten tarnauja kariuomenėje, balsuoja rinkimuose, tai gal „Lietuva“ tėra mylima kaip futbolo komanda ar „Žvaigždžių karų“ serija? Gal jiems užtektų, kad veiktų pramogų kompleksas su cepelinais, geltonkasėmis tautiniai rūbais, lietuvių liaudies muzika ir to gana?

Lietuvius galima prikviesti namo

Šiandien Lietuva sparčiai mažėja. Mūsų tautinei valstybei kyla labai pamatuojamos ir aiškios grėsmės. Lietuvių populiacija mažėja, ji sensta, o kylant ekonomikai šalyje daugėja imigrantų. Labai galimas daiktas, kad įžengiant į XXII amžių lietuvių Lietuvoje jau bus mažuma ir tada kils klausimas, o kodėl Lietuva turi būti lietuviška?

Pasirinkus gerai apgalvotą strategiją galima žmones pritraukti net į dykumą ir sukurti klestinčią valstybę. Tai įrodė Teodoras Herclis, 1896 m. savo veikale „Žydų valstybė“, pateikęs koncepciją kaip sukurti Izraelį. Tuometinėje Palestinoje 1882 m. duomenimis žydų gyveno lygiai 0.

Programas, kaip pritraukti norimus gyventojus, turi ir sėkmingai vykdo daug šalių. Tarp geriausius rezultatus pasiekiančių galima paminėti Izraelį, Airiją, Vokietiją ir Turkiją. Pastaroji naudojasi kiekvienu konfliktu, kiekviena aštresne situacija užsienyje ir ragina turkų kilmės asmenis iš buvusios didžiulės Osmanų imperijos atvykti į dabartinę Turkiją. 

Jau nuo 1923 m. į šalį kasmet atvyksta žmonės iš Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos, vakarų Balkanų, šiaurės Afrikos, Krymo ir centrinės Azijos. Visiems grįžusiems iškart suteikiama Turkijos pilietybė, net nesvarbu, kad žmonės nemoka turkiškai.

1994 m. vien kovo mėnesį 245 tūkst. Bulgarijos turkų automatiškai buvo suteikta Turkijos pilietybė. Rezultatų duoda ilgalaikė aiški valstybės politika, tuo tarpu vienadienės akcijos greitai išsikvepia. Taip atsitiko su Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso globojamu projektu „Grąžink talentą namo“, kai per 2 metus grįžo vos 27 estai.

Mums reikia migracijos politikos

Iki šiol Lietuva neturėjo jokios migracijos politikos. Buvo apsiribojama leidimų įvažiuoti ar gyventi išdavimu. Tačiau kaip su lietuvių pritraukimu į tėvynę? Iki šiol vyriausybėms tai nerūpėjo ir turime įspūdingą gyventojų depopuliaciją. Nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,9 mln. 2015 m. Galime pasiteisinti ekonominiais sunkumais ir nelygia konkurencine aplinka su išsivysčiusiomis šalimis.

Tačiau dabar situacija pasikeitė. Lietuva tarp pirmūnių visoje Europoje pagal ūkio augimą, nedarbas mažas, daugėja gerai apmokamų darbo vietų, algos sparčiai auga ir turime puikias perspektyvas toliau stiprėti. Laikas pagalvoti apie veiksmingą visos šalies programą siekiant kviesti lietuvius ar su Lietuva save siejančius asmenis grįžti.

„Norime, kad žmonės galėtų grįžti namo. Mums reikia šių žmonių namie ir sveikinsime juos sugrįžusius“ – taip 2015 m. kovą pareiškė Airijos premjeras Enda Kenny, kartu patvirtindamas Vyriausybės priemonių paketą, skatinantį airius grįžti.

Kada pagaliau iš Lietuvos premjero išgirsime tokius žodžius?

Nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

2015.04.16; 13:53


Prisijunkite prie diskusijos