Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.
Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.
VšĮ „Versli Lietuva“ sukurtas naujas eksporto prognozavimo modelis, atitinkantis Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę, leis tiksliau prognozuoti šalies eksporto perspektyvas bei išsamiau analizuoti Lietuvos užsienio prekybą.
Tradiciniai eksporto prognozavimo modeliai daugiausia remiasi paklausos užsienio rinkose vertinimu, o „Versli Lietuva“ sukurtas modelis parodo, kad mažų šalių ekonomikų atvejais eksportas priklauso nuo pasiūlos faktorių: gamybinių pajėgumų, skirtumo tarp eksporto ir vidaus rinkos kainų, tinkamos gamintojui eksporto kainos ir sąnaudų.
Šis modelis atskleidžia, kad tokios šalys, kaip Lietuva, negali daryti įtakos pasaulinėms kainoms. Be to, tai įrankis, kuris bus naudingas valstybinėms institucijoms kuriant ir vykdant eksporto politiką bei eksporto skatinimo priemones, o verslas galės geriau planuotis eksporto plėtrą.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės (be energetinių produktų) eksporto dalis pasaulinės prekybos struktūroje nuo 1996 m. iki 2011 m. išaugo net du kartus – nuo 0,04 iki 0,08 proc. Tai lėmė eksportuojamų produktų asortimento plėtra bei konkurencingos kainos. Ilguoju laikotarpiu šalies eksporto kainos priartės prie pasaulinio lygio: „Mūsų šalies darbo jėgos efektyvumas dar turi erdvės gerėti, tačiau mažų darbo sąnaudų faktorius jau išnaudotas, – sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas Vadimas Ivanovas. – Tad Lietuva, kuri pastaraisiais metais įsitvirtino tarp ES šalių lyderių pagal eksporto augimą, norėdama toliau didinti eksporto apimtis, turės investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.“
„Versli Lietuva“ analitikai pagal naująjį modelį prognozuoja, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. litų, 2014 m. – iki 35,9 mlrd. litų. Kadangi tikimasi, jog pasaulinės kainos išliks tokios pačios, kaip 2012 m., arba augs minimaliai, Lietuvai prognozuojamas lėtesnis eksporto augimas.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandr Izgorodin, Lietuvos eksportuotojai pagerino rezultatus tiek į NVS, tiek į ES rinkas, kurioms atitinkamai tenka 30 proc. ir 62 proc. mūsų šalies eksporto. Nors Rusijos BVP augimas sulėtėjo nuo 3,4 proc. 2012m. iki 0,9 proc. šių metų pradžioje, tačiau eksporto apimtys į NVS rinką išaugo 26 proc.
„Eksporto augimas fiksuojamas visose produkcijos kategorijose bei yra susijęs su besitęsiančiu vidaus rinkos augimu, dideliu NVS vartotojų lojalumu Lietuvos prekių ženklams bei laikinu Muitų sąjungos valstybių importo draudimu Vokietijos ir Ispanijos mėsos bei pieno gamintojams, – sako A. Izgorodin. – Eksportas – vienintelis iš Lietuvos BVP sudedamųjų dalių, kuris šiemet viršija prieškrizinį lygį, ir tiesiogiai daro įtaką Lietuvos namų ūkio vartojimo atsigavimui bei nedarbo lygio mažėjimui.“
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio reguliavimo tarnybos, Ekonomikos departamento, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius atkreipia dėmesį, jog Lietuvos ekonomika itin priklausoma nuo eksporto sėkmės. „Lietuvos banko viena iš veiklos sričių yra gili svarbiausių šalies ekonomikos procesų analizė. Siekis prisidėti prie šalies verslo tarptautinio konkurencingumo didinimo yra nepaprastai svarbus. Nuoširdžiai tikime, kad eksporto prognozavimo modelis ir kitos analizės priemonės prisideda prie Lietuvos eksporto potencialo didesnio supratimo“, – sako J. Jurevičius.
„Versli Lietuva" – viešoji įstaiga, kurios steigėja LR Ūkio ministerija. Organizacijos misija – padėti konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei eksportuoti, teikiant mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas, panaudojant efektyvią organizacijos struktūrą bei partnerių tinklą.
Nuotraukoje: VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas Vadimas Ivanovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandr Izgorodin, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio reguliavimo tarnybos, Ekonomikos departamento, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius.
Jorūnė Juodžbalytė yra VšĮ "Versli Lietuva" ryšių su visuomene koordinatorė.
2013.04.18
