Latviją pavadino šalimi, skirta „Liuksemburgo skurdžiams“


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šiandien pateikia keletą ištraukų iš publikacijų, kurių autoriai vertina ekonominius Latvijos pasiekimus. Tiesa, vokiškuose straipsniuose kalbama ne vien apie malonius dalykus. Esama ir Latvijai nepalankių versijų. Daug dėmesio skiriama euro problematikai: ar ši Baltijos valstybė pajėgi įsivesti eurą, kuo ši valiuta naudinga arba nenaudinga Latvijai, kokių ekonominių sustiprėjimų latviai gali tikėtis turėdami eurą…

Bet kokiu atveju Lietuvai privalu kuo daugiau žinoti apie savo artimiausią kaimynę – Latviją. Taip pat – ir apie jos ekonomiką.

XXX

Paul Lendvai, "Latvijos sėkmės istorija"

„Priešingai negu Graikija, Latvija puikiai susidorojo su panašia ekonomine ir finansų krize. […] Latvija, kaip ir dvi jos kaimynės Estija ir Lietuva, 2008-aisiais metais stovėjo prie bankroto slenksčio. Latvija per dvejis metus prarado penktadalį BVP, trečdalis valstybės tarnautojų buvo atleista, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai sumažinti 40 proc. Beveik 10 proc. gyventojų – 200 tūkst. žmonių – išvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo. […]

Nepaisydami didžiulių aukų, piliečiai vėl išrinko premjerą V.Dombrovskį. Latvija pirmauja Europoje pagal ekonomikos augimą – 2012 m. ji augo 5,5 proc., o 2013 m. turėtų augti 3,8 proc. Kaip žinome, panašus gydomasis kursas Estijoje 2011 m. pradžioje buvo vainikuotas euro įvedimu. […] Lietuva nuo liepos 1 d. pradėjo pirmininkauti ES Tarybai, o 2015 m. nori įsivesti eurą. […]“  

(Der Standard)

XXX

Florian Eder, "Euronaujokė darosi įžūli"

„Latvija taupydama išsikapstė iš krizės ir to reikalauja iš kitų. Būsimoji euro zonos narė Latvija siūlosi prisidėti prie vokiškojo taupymo kurso. Latvijos finansų ministras Andris Vilkas paragino valiutų sąjungos šalių vyriausybes laikytis kurso, o savo šalį mato kaip pavykusio sanavimo, mažinant išlaidas ir vykdant struktūrines reformas, pavyzdį.

„Mes nuveikėme daugiau, negu kitos šalys, įskaitant Graikiją“, – leidiniui „Die Welt“ sakė A. Vilkas. „Latvijos konsolidacijos lygmens dar nepasiekė jokia kita šalis“. […] 2009 m. Latvija pasitiko liūdnais ekonominiais rodikliais: ekonomika smuko beveik 18 proc., kaip niekur kitur Europoje. Po trijų metų Latvija vėl pirmūnė, šįkart teigiama prasme, nes niekur kitur ekonomika neaugo smarkiau, negu šioje Baltijos šalyje – 5,6 proc.

Spartus atsigavimas rodo, kad visoje Europoje reiktų mažinti biudžeto deficitą, – pagyrų negailėjo ES piniginių reikalų komisaras Olli Rehnas.Tai visų pirma taikoma krizės ištiktoms valstybėms. […]“  

(Die Welt)

XXX

Nicola Liebert, "Latvija tampa naująja Šveicarija"

„Nuo 2014 m. sausio 1 d. Latvija taps 18-ąja euro zonos nare. Tam pritarė ES valstybių finansų ministrai. [….] Tačiau nerimą kelia stipri Latvijos ekonomikos priklausomybė nuo finansų sektoriaus. ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reiškia kritiką, kad beveik pusė visų indėlių bankuose yra nevietinės kilmės.

Pasirodžius pirmiesiems problemų požymiams, jie galėtų būti labai greitai atsiimti ir taip sukeltų krizę. Panašiai kaip 2008 m., kai bankrutavo didžiausias šalies "Parex bankas". Po metų Latvijos valstybę teko gelbėti TVF. […]

Prasidėjus krizei Kipre, žymiai išaugo Latvijos populiarumas tarp indėlininkų – ir ne tik iš Rytų. Abejotinos reputacijos mokesčių konsultacijos firmos iš JAV savo klientams siūlo sąskaitas ne tik Karibų salose ar Kipre, bet ir Latvijoje.

„Šalis šiuo metu kaip savotiška „Baltijos Šveicarija“, – mano žmogaus teisų gynimo organizacijos Global Witness atstovas Tomas Wayne. Atrodytų, kad Latvija nori perimti tą verslą, kurio priversta atsisakyti tarptautinės bendruomenės spaudžiama Šveicarija. […]“  

(Die Tageszeitung)

XXX

Sven Giegold, Jean-Paul Besset, "Latvija gali tapti antruoju Kipru"

Autoriai, Europos Parlamento nariai, baiminasi, kad Latvijai įsiliejus į euro zoną, gali iškilti pavojus jos stabilumui, nes, autorių manymu, dėl liberalių Latvijos įstatymų mokesčių srityje ši šalis gali tapti savotiška „mokesčių oaze“ ES ir euro zonos viduje.

Parlamentarai siūlo sugriežtinti ir išplėsti priėmimo į euro zoną kriterijus, nes, pasak jų, „prie euro zonos durų stovi jau kita kandidatė, kuri turi palankius mokesčių įstatymus – Lietuva“.  

(Frankfurter Rundschau)

XXX

Klaus-Dieter Frankenberger, "Reformų subrandinta"

„ES valstybių finansų ministrai pritarė tam, kad Latvija taptų 18-ąja euro zonos nare. […] Ši žinia puiki dar ir tuo, kad ši šalis, finansinės krizės metu smarkiai smukus ekonomikai, sėkmingai susitvarkė su problemomis, ir yra pavyzdys, kad griežtos biudžeto drausmės ir ekonominių reformų kombinacija vis tik yra veiksminga. Tai paneigia prognozes, kad valiutų sąjunga iširs. Priešingai, po netikrumo, susijusio su Graikijos ir kitų šalių padėtimi, pirmas toks įvykis: euro zona plečiasi. 2015 m. prie jos galėtų dar prisijungti ir Lietuva. […]

Latviai yra antroji Baltijos tauta, kurios valiuta po kelerių mėnesių taps euras. Estai į valiutų sąjungą įstojo 2011 m. Šių šalių, kurios kadaise priklausė Sovietų sąjungai, požiūriu, tai nepaprastai svarbus (geo) politinis žingsnis. Jie dabar priklauso politiškai ir ekonomiškai integruotos Europos branduoliui. […]

Tačiau ne viskas yra taip puiku, kaip atrodo. Visų pirma, ne visi latviai sužavėti tuo, kad jų valiuta taps euras. Įtampa euro zonoje nėra pati geriausia reklama, be to, Latvijos valiuta vertinama kaip tautinis tapatumas.

Antra, jau girdisi įspėjimų dėl „antrojo Kipro“, nes finansų sektorius yra per didelis mažai šaliai. […]“

(Frankfurter Allgemeine Zeitung)

XXX

Manfred Schafers, "Latvija mato didžiųjų valstybių pareigą"          

„Latviai įveikė krizę po to, kai 2008 m. ir 2009 m. griežtai taupė. 2014 m. jie įsives eurą, nepaisant visų problemų valiutų sąjungoje. […] Latvių politikas (premjeras V. Dombrovskis) įspėjo, kad negalima jo šalies strategijos pateikti kaip kokio išganymo. „Kiekviena šalis turi savų problemų, negalima imti ir nusikopijuoti kitų patirtį.“

Taip pat nereikėtų Šiaurės priešpastatyti Pietums. Jeigu pažvelgtume dešimt metų atgal, tai tada apie Vokietiją buvo kalbama kaip apie Europos ligonį. Prieš penkerius metus buvo kalbama ne apie krizę Pietų Europoje, o apie Rytų Europą: Baltijos šalis, Vengriją, Rumuniją.

„Šiandien mes kalbame apie krizę Pietų Europoje, ir niekas nežino, apie ką mes kalbėsime dar po penkerių metų“. […]“  

(Frankfurter Allgemeine Zeitung)

XXX

Frank Herold, "Propagandinė kampanija už eurą"

„[…] Rygos universiteto istorikas Ilgvaras Misanis sarkastiškai pastebėjo: „Euras įvedamas ne kaip nors kitaip, kaip XII a. buvo įvedama krikščionybė“. „Vyresnybė nusprendė, kad tai gerai tautai. Taigi, tai turi būti padaryta. Taškas.“ Tai ne demokratiškas, bet greičiau viduramžiškas būdas. Tik dabar, kai visi politiniai sprendimai tolimajame Briuselyje ir Rygos kabinetuose priimti, prasideda kampanija, kuri turėtų įtikinti latvius euro naudingumu. Vyriausybės propagandinė kampanija turėtų kainuoti beveik 10 mln. eurų. […] Tačiau kodėl Latvija siekia euro, kai jis šiuo metu yra giliausioje krizėje. Valiuta nėra krizės priežastis. Tai rodo tarptautinių rinkų stabilumas, – pabrėžė Latvijos finansų ministerijos vienas iš direktorių, kuris atsakingas už euro įvedimą, Nilas Saksas. […]“  

(Frankfurter Rundschau)

XXX

"Latvija jungiasi prie euro"

Europos Sąjungos finansų ministrai priėmė galutinį sprendimą leisti Latvijai prisijungti prie euro zonos. 2014 metų sausio 1 d.

Šalis, kurioje gyvena 2 mln. gyventojų, atitiko Mastrichto reikalavimus. Nacionalinės valiutos lato ir euro keitimo kursas bus 0,702804 lato (70,3 lato cento) už vieną eurą.

Europos finansų komisaras Olli Rehnas sakė, kad Estija yra euro zonos narė, o Lietuva planuoja ja tapti 2015 metais. Pasak komisaro, trys Baltijos šalys arba yra euro zonoje, arba pakeliui į Europos ekonomikos ir politikos branduolį.“

Daugiau kaip pusė – 53 proc. – Latvijos gyventojų vis dar nepritaria euro įvedimui, antradienį interviu Latvijos radijui sakė visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos vadovas.

Pasak jo, birželį 53 proc. apklaustų Latvijos gyventojų sakė, kad nepritaria euro įvedimui Latvijoje, 22 proc. pareiškė pritarimą eurui, o 21 proc. deklaravo neutralią poziciją.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“, atsižvelgusi į euro zonos finansų ministrų priimtą sprendimą priimti Latviją į bendros valiutos bloką, padidino šalies ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo „BBB“ iki „BBB+“. Ilgalaikių reitingų prognozė yra „stabili“, o tai reiškia, kad Latvijos kreditingumo įvertinimas artimiausioje ateityje greičiausiai nebus keičiamas.

(Berliner Zeitung)

XXX

Stefan Schultz, "Kaip Latvijoje atsiranda mokesčių oazės"

Užuot naikinus „mokesčių oazes“, į euro zoną priimamas eilinis „mokesčių uostas“ – Latvija. Būtent taip straipsnyje vertinamas sprendimas 2014 metais prijungti Latviją prie euro zonos.

Publikacijoje Latvija susilaukia kritikos dėl itin žemo pajamų mokesčio įmonėms, kuris Latvijoje sudaro 15 proc., nors kitose Europos Sąjungos ES šalyse vidutinis šio mokesčio tarifas siekia 23,5 proc.

Maža to, Latvijos įstatymai sudaro sąlygas gauti pelną už šalies ribų ir dividendus nukreipti į kitas užsienio zonas, pavyzdžiui, Kaimanų salas. Dėl šios priežasties autorius vadina Latviją „Liuksemburgu skurdžiams“. Pastarosios valstybės paslaugos itin vilioja verslininkus iš Rusijos ir kitų buvusių Sovietų sąjungos respublikų.

Straipsnyje cituojami Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio žodžiai, esą Latvijos įstatymų normos neprieštarauja ES stabilumo kriterijams. Tačiau autorius apgailestaudamas pažymi, kad prie euro zonos prisijungiančias valstybes reikia vertinti ne tik pagal infliacijos bei kitus ekonominius rodiklius, bet ir atsižvelgti į riziką, susijusią su mokesčių surinkimu.

(Spiegel-Online)

2013.07.15


Prisijunkite prie diskusijos