Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc.


Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai praėjusiais metais fiksavo 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų, buvo įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų.
 
Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc., sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Pernai pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvai buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus.
 
Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais.
 
Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmą pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą, prisidengiant pandemija. Iš viso nuo 2020 m. pradžios iki birželio 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.
 
Antrą 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai.
 
Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis.
 
Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir pareiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Sviatlanai Cichanovskajai, prieš mūsų valstybę pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas – Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu. 
 
Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdyta 10, iš kurių 7 hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų. Šios operacijos sietinos su trimis pagrindiniais įvykiais – dėl COVID-19 įvestu karantinu, jungtine Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu. Atakos buvo nukreiptos prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, JAV, Lietuvos kariuomenę, NATO, ES, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
 
Lyginant su ankstesniųjų metų duomenimis, 2020 m. vykdytos priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu.
 
Pagrindiniai priešiški ar nedraugiški informacinės veiklos veikėjai išliko tie patys – su Rusija siejami internetiniai naujienų portalai, socialinių tinklų vartotojai bei televizijos, kurie kryptingai siekė formuoti neigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiksmus pandemijai suvaldyti, užsienio politiką, kariuomenės įvaizdį ir pajėgumą ginti valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 09:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *