Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo fenomenas


Print

Užsienio spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių publikacijų, nagrinėjančių Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo fenomeną. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia keletą Vakarų spaudoje pasirodžiusių tekstų, kurių autoriai domisi tiek politine, tiek ir ekonomine Prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla, taip pat ir jos požiūriu į ekonomines krizes, Briuselio "achilo kulną" bei Europos Sąjungos ateitį.

Šie tekstai nepatiks tiems, kurie mano, esą Dalia Grybauskaitė – prasta Prezidentė. Taigi antrą sykį neturėtų siekti Lietuvos Prezidento posto.

Šie užsienio žurnalistų ir politikos apžvalgininkų straipsniai neturėtų patikti ypač politologui Laurui Bieliniui, pastaruoju metu išleidusiam net dvi Prezidentę D.Grybauskaitę kritikuojančias knygas, bei visuomenės ir politikos veikėjams, pavyzdžiui, Dariui Kuoliui, kurie paskelbė viešą laišką, ragindami Prezidentę daugiau nebesiekti Lietuvos vadovo posto.

Beje, skelbiame sutumpintus variantus palikdami tik pačias svarbiausias, aktualiausias ištraukas.

XXX

Stefan Hermann

Karate ledi ir aiškaus žodžio politikė

„Aacheno mieste Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei už nuopelnus kuriant Europos Sąjungos vienybę ir įveikiant krizę buvo įteiktas apdovanojimas. Lietuvos Prezidentė parodė, kad, laikantis geležinio taupymo kurso, vykdant struktūrines reformas ir esant pasirengus aukotis, galima valstybę vėl sugrąžinti į augimo kelią.

Kai 2009-aisias metais nepartinė politikė didele dauguma balsų buvo išrinkta Lietuvos Prezidente, vienas iš pirmųjų jos, kaip Prezidentės, veiksmų buvo – savo atlyginimo sumažinimas pusiau.

Lietuviai už tokį jos atvirą ir netradicinį būdą atsidėkojo populiarumo reitingais. […] Lietuvos Nepriklausomybės sąjūdžio prieš sovietinę okupaciją metais D.Grybauskaitės nebuvo pirmosiose pasipriešinimo kovotojų gretose. Tačiau, įkūrus demokratinę Lietuvos Respubliką, ji greitai prisijungė: iš skyriaus vadovės Lietuvos užsienio prekybos ministerijoje pareigų į Užsienio reikalų ministeriją, ji tapo atstove derybose su ES dėl laisvos prekybos sutarties, vėliau Lietuvos ambasadore JAV ir savo šalies finansų ministre.

2004 m. Briuselyje paskirta ES finansų ir biudžeto komisare.

Juodojo karate diržo savininkė kartais sukelia nepasitenkinimą savo tiesiu ir griežtu būdu. Lietuvos Prezidentė atmetė Maskvos kvietimą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių minėjime. Ji pareiškė, kad tai padarys tik tada, kai Rusijos atstovai atvyks į Lietuvos Nepriklausomybės metinių minėjimą. Tuo ši tema buvo baigta.

Kritikai jai priekaištauja dėl nediplomatiškumo. Apie Davido Camerono euroskeptišką kalbą ji pasakė, kad nieko kito iš Didžiosios Britanijos premjero ji ir nesitikėjo.

Būdama ES komisare, ji atvirai kalbėjo apie Briuselio biurokratų silpnąsias vietas: „Mes čia turime geriausius žmones iš visos Europos. Tačiau sistema slopina iniciatyvas, nes tarnautojai turi per daug socialinių privilegijų. Jie mėgaujasi gyvenimu, dideliu atlyginimu – ir tai viskas. Ši institucija turi didelį potencialą, tačiau jis neišnaudojamas“.

Ant politinio parketo, kur paprastai naudojamos tik nugludintos frazės, tokie atviri žodžiai jau yra šiokia tokia sensacija. Paprastiems piliečiams ir žiniasklaidai patinka aiški kalba, tačiau kai kurie partneriai, bendradarbiai ar net valstybių vadovai yra sumišę ar net įpykę.

Įsitikinusi europietė palaiko gerus santykius su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurios politiką Europos finansų ir ekonominės krizės metu nuolat giria.

„Karolio Didžiojo apdovanojimas yra kaip politikos Oskaras“, – rašė Latvijoje leidžiamas ekonomikos laikraštis „The Baltic Times“.

D.Grybauskaitė ši palyginimą greičiausiai palydėtų slapta šypsena, ne daugiau. Didysis politinis spektaklis priklauso ne Lietuvos mėgiamai „geležinei ledi“.“ 

Informacijos šaltinis – "Aachener Nachrichten"

XXX

Konrad Schuller

"Mes žinome, kad Europa – mūsų likimas"

Apie lietuvių ištvermę sunkmečiais:

„Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva buvo okupuota keletą kartų. Didelė šalies gyventojų dalis buvo ištremti į Rusijos gilumą. Išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis. Dar prisimename laikus, kai buvo daug sunkiau nei dabar ir, galbūt todėl mums yra kiek lengviau tuos sunkumus ištverti.“

Apie priklausymą Europai:

„Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl mes žinome, kad Europa yra mūsų likimas. […] Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę.“

Apie studijų metus, karjerą:

„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti, ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų sąjungos metai, vadinamoji Michailo Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti – būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus, ir mums tai buvo be galo svarbu.“

Apie Europos Sąjungos finansines problemas:

„Kai 2005 m. sušvelninome Stabilumo paktą, praėjus visai nedaug laiko prasidėjo krizė. Klaidos dažnai turi panašias priežastis. Kai vyriausybės, ypač didžiųjų valstybių, turi sunkumų, kai artėja rinkimai, kai apklausų reitingai krenta, jos ima reikalauti nuolaidų. […] Bet kokiu atveju klaidos yra tos pačios, kurias jau padarėme 2005-aisiais metais. Yra politikų, kurie skelbia, kad reformos visai nėra būtinos, kad visa esmė ta, kaip atsispirti „Briuseliui“. Tačiau nėra jokio „Briuselio“. Tai, ką turime, yra Europos Vadovų Taryba, kurios nutarimus priėmėme visi kartu. Niekas nieko neverčia kažko daryti. Valstybės narės sprendžia pačios, o problema yra ta, kad vėliau jos nesilaiko savo pačių sprendimo. Tada ieškoma kaltų. O juk kiekviena šalis turi pati atlikti savo namų darbus.“

Apie Lietuvos siekį įsivesti eurą:

„Euras reikalauja atsakingos politikos. Jis yra geras instrumentas, norint išvengti fiskalinio populizmo. Jis reiškia, kad galioja griežtos taisyklės, kurios neleidžia politikams daryti tik tai, kas jiems tuo metu šauna į galvas. Tai yra svarbiausias euro privalumas ir tikiuosi, kad 2015 m. pradžioje galėsime jį įsivesti.“  

Informacijos šaltinis – "Frankfurter Allgemeine Zeitung"

XXX

Bernd Mathieu

Dalia Grybauskaitė: "Europa – mūsų rankose"

Apie Europos socialines ir ekonomines problemas:

„Europos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Mes pergyvenome du pasaulinius karus ir sukūrėme Europos Sąjungą. Pati istorija parodė, kad daug geriau yra būti drauge ir visiems kartu kurti mūsų bendrą ateitį, nei būti atskiriems ir nevieningiems. Atsakomybė vienija Europą ir mus sutelkia! Mes, europiečiai, suvokiame, kad turime prisiimti atsakomybę ir veikti nedelsdami. Europa visuomet randa teisingus sprendimus ir pakyla iš kiekvienos krizės netgi sustiprėjusi. […]

Daugelis žmonių prarado pasitikėjimą europiniu projektu. Tarkime, daug jaunų žmonių dabar norėtų aktyviai prisidėti prie Europos gerovės, tačiau neranda darbo. Todėl suprantama, kodėl jie pamažu praranda pasitikėjimą Europa. Mūsų pareiga grąžinti jauniems žmonėms tikėjimą jos ateitimi. Faktiškai mūsų jaunimas ir yra Europos ateitis. […]

Krizė yra geriausias įrodymas, kad Europoje mums reikia glaudžiau bendradarbiauti, būti solidaresniems ir prisiimti daugiau atsakomybės. Neturime pamiršti, kad išnaudojame savo galimybes ir investuojame į stabilią ateitį šiandien, ne ryt ir ne poryt. […]

Lietuvos žmonės supranta, kad kai kurie laikini apribojimai ir taupymo priemonės buvo būtini, kad būtų galima rimtai įveikti krizę ir vėl pasiekti ekonominį augimą. Gyventojai parodė supratingumą ir kantrybę.

Ir dar kai kas svarbaus: patys politikai privalo būti pavyzdys. Trejiems metams atsisakiau 50 procentų savo pajamų, grąžindama juos į Lietuvos biudžetą.“

Apie europines vertybes:

„Pagrindas, kuriuo paremta ES, yra mūsų gyventojų žmogaus teisės, jurisdikcija, taika, saugumas ir gerovė. Visos šios vertybės nepaprastai svarbios ir reikšmingos Europai. Dabar esame kryžkelėje ir mums reikia tikrai tvirtos politinės valios bei didesnio solidarumo – labiau, nei kada nors iki šiol! Turime aiškiai suvokti, kad viskas mūsų rankose.“

Apie Europos įtaką pasauliui:

„Visų pirma, jei norime daryti įtaką pasauliui, privalome būti stiprūs Europos viduje. Pirmiausia privalome išspręsti savo problemas. Ir tarp jų – nedarbo problemą, ypač jaunų žmonių. Norėdami įveikti jaunimo nedarbą, turime siekti ekonominio augimo. Sutarėme dėl įvairių priemonių, siekdami didinti užimtumą, dabar atėjo metas jas iki galo įgyvendinti. Ekonominio augimo ir konkurencingumo raktas slypi ES vidaus rinkoje ir laisvojoje prekyboje su partneriais. Vidaus rinka yra unikali ir turi didelį potencialą.

Tačiau vis pasitaiko kliūčių – paslaugų teikimo sektoriuje, skaitmeninėje ir energetikos rinkose. Didesnis konkurencingumas ES viduje sukeltų didesnį Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulyje. O laisvoji prekyba pasitarnautų abiems pusėms.“

Apie būsimąjį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai:

„Pagrindinį dėmesį sutelksime į patikimą, augančią ir atvirą Europą. Pirmiausia reikės užbaigti specialių teisės aktų dėl daugiametės finansinės programos priėmimą ir patvirtinti 2014 m. biudžetą. Turime atgauti pasitikėjimą ekonomine ES galia. Tai pasiekiama tik per finansinį stabilumą. Todėl Lietuva turės užtikrinti vadinamojo „Six-Pack" (šešios europinės teisinės priemonės, įtvirtinsiančios Stabilumo ir augimo pakto reformą) įgyvendinimą ir Fiskalinę sutartį.

Ir toliau nuosekliai sieksime ekonominės ir valiutų sąjungos tvirtumo, sukuriant bankų sąjungą. Kursime bendrą Vieningą priežiūros mechanizmą ekonominėms reformoms spręsti ir derinti. […]

Kaip minėjau, vidaus rinkos stiprumas yra lemiantis veiksnys, siekiant užtikrinti ES ekonomikos augimą. Turime išnaudoti jos potencialą paslaugų teikimo ir skaitmeninės rinkos sektoriuose. Vieningos energijos rinkos kūrimas Lietuvai ir, suprantama, visai Europai, yra labai svarbus. Jis užtikrintų konkurencingą energijos kainą ir energijos tiekimą. Tai būtų postūmis ES augimui.

Dar kai kas nepaprastai svarbu: socialinė darbotvarkė. Visas mūsų dėmesys bus sutelktas į jaunimo nedarbą. Čia skatinsime pažangą, siekdami sumažinti jaunų bedarbių skaičių. […] Mūsų užsienio politikos tikslas – priartinti Rytų partnerystės valstybes prie ES. Laisvosios prekybos skatinimas su strateginiais ES partneriais yra taip pat svarbus ir turėtų prisidėti prie Europos ekonominio augimo. Saugumo ir gynybos politikoje sieksime efektyvesnės ES išorinių sienų kontrolės.“

Informacijos šaltinis – "Aachener Nachrichten"

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2013.05.13


Prisijunkite prie diskusijos