Liudmila Ulickaja – apie vienintelę pasaulyje valstybę, kuri susikūrė ant slaptosios policijos pamatų


Print

Rašytoja Liudmila ULICKAJA – trejų metų senumo protesto akcijų Maskvoje ir tuo metu stiprėjančio pilietinio aktyvumo liudytoja bei veikiantis asmuo. Ji pasakoja, kaip pasikeitė jos jausmai ir apie tai, kad dabartinė Rusijos valdžia, išaugusi iš KGB, priešiška kultūrai, o tai pražūtinga pačiai valstybei.

Liudmila Ulickaja:

„Mūsų valstybė gal vienintelė pasaulyje valstybė, kuri susikūrė ant slaptosios policijos pamatų. O jei kalbėsime apie konkrečius 2014-ųjų įvykius, tai buvo surengta daugybė akcijų, kurios kastruoja, apipjausto kultūrą ir stengiasi ją įmontuoti į valstybinį mechanizmą bei padaryti ją instrumentu kažkokiai specialiai specifinei ideologijai kurti.

Žodis „patriotizmas“ čia visiškai neatsitiktinis. Ir, žinoma, griežtai sakant, tai aukščiausiu laipsniu prieštarauja pačiai kultūros idėjai. Aš manau, kad mes nesuklysime, jeigu mūsų dabartinę valstybę (Rusijos Federaciją) apibrėšime kaip galbūt unikalią ir vienintelę pasaulyje valstybę, kuri susikūrė ant slaptosios policijos pamatų. Vis dėlto šiandieninė valdžia – tai valdžia, kuri gimė iš KGB sistemos.

Mes puikiai žinome, kad sovietiniais laikais buvo dvi galingos jėgos, kurios nuolat tarpusavyje konkuravo – tai partija ir KGB, slaptoji policija. Slaptoji tarnyba įvairiai vadinosi, ir vis dėlto buvo labai galinga jėga. Ir abi šios jėgos, nuolat besikaudamos, suformavo tam tikrą balansą.

Šiandien antrosios jėgos Rusijoje nėra. Nes valstybė, visa išsirutuliojusi iš valstybės saugumo sistemos, išsaugojo savyje visus tos struktūros bruožus. Tai struktūra, kuri trokšta pajungti sau žmogų visą ir visapusiškai.

Ir reikia pasakyti, kad kuo toliau, tuo labiau tai juntama. Ir ta televizinė kultūra, kuri mus taip triukšmingai užgriūva, iš tikrųjų ji, žinoma, visiškas tos pačios slaptos policijos, kuri trokšta užvaldyti žmogaus sielą, kūrinys.

Nes kai baigėsi sovietų valdžia, tai prasidėjo niūrūs ir sudėtingi laikai, ir vis dėlto tą pirmąjį dvidešimtmetį į mūsų sielą nesikėsino. O šiandien mes aiškiai įžengėm į tą metą, kai kėsinamasi į sielą. Ir tai labai liūdna.

Svoboda.org, interviu "Šiandien kėsinamasi į sielą" autorius – Valentinas Baryšnikovas

2015.01.03; 02:34


Prisijunkite prie diskusijos