Liūdnas ir kiek linksmesnis rinkimų vaizdelis


Print

Jeigu kalbėčiau pesimisto lūpomis, tai dabar galima piešti tokį vaizdą: Lietuva nestato atominės elektrinės, toliau lieka Rusijos įtakoje su pačia brangiausia iš Rusijos perkama nafta, dujomis ir elektra, tolsta nuo Europos ir galop virsta pilka paribio zona. Vidaus politikoje – dar baisiau.

Tarkime, kad finansinių aferų byloje teisiamas V.Uspaskichas tampa premjeru (būtų panašus į „vor v zakone“, lietuviškai – įteisintas vagis), teisingumo ministre paskiriama ant mirčių ir skausmo pamatų pastatytos partijos lyderė  N.Venckienė, jos teta A.Skučienė užima vidaus reikalų ministro pareigas, o STT vadovauti paskiriamas labiausiai korumpuotas politikas, kuris atrenkamas konkurso tvarka. Svarbiausia sąlyga – turėti kuo didesnę kyšininkavimo patirtį.

Turėtume premjerą, kuris po teismo nuosprendžio gali būti pasiųstas kalėti į Lukiškes, kuris dar neseniai nuo teisėsaugos slapstėsi Rusijoje ir Raudonojoje aikštėje arogantiškai dalino interviu.

Jei kalbėti rimtai, tai dar tada, kai Darbo partija kartą jau buvo laimėjusi Seimo rinkimus, sakiau, kad reikia V.Uspaskichą skirti premjeru. Būtume pakentėję 1, po to 11, vėliau dar 111 dienų ir visiems akys būtų atsivėrusios. Tuo visos kančios ir būtų pasibaigusios.

Dabar dešrų nemokamai pavalgyti gavę ir todėl už šį veikėją vėl balsavę žmonės mažiausiai metus turės laukti išsižioję, kol minimali alga pakils iki pusantro tūkstančio. Jei pakils, tai nedarbas šoktels iki 30 proc., o tie patys Darbo partijos gerbėjai bus dar labiau nutrenkti į skurdo liūną. Tada akys ir prasivers.

Ar galėjo daugiau balsų gauti konservatoriai? Be jokios abejonės. Tačiau jų premjeras A.Kubilius darė viską, kad taip neatsitiktų.

Visą laiką konservatoriai turėjo neblogą įvaizdį kovojant su korupcija, tačiau V.Matuzo atvejis viską nubraukė ir parodė, kad „Švarių rankų“ politika tebuvo akių dūmimas. Nusikaltėlių grupuotės organizavimu ir jai vadovavimu kaltinamas veikėjas tiesiog mėgavosi A.Kubiliaus palaikymu, arogantiškai atsisakė duoti parodymus, o kad tikrai patektų į Seimą, partija apipylė V.Matuzą pinigais nuo galvos iki kojų. Vis tiek nepateko.

Visose Lietuvos pakampėse buvo žmonių, kurie vien dėl V.Matuzo sakė nebalsuosiantys už konservatorius. Nuolaidžiavimo korupcijai kaina – mažiausiai keli mandatai. Dar nežinia, kaip tai atsilieps į antrą turą patekusiems konservatoriams pasvaliečiui A.Matului ir panevėžiečiui J.Dautartui. Ar nenubaus rinkėjai ir jų?

Dabar galima pereiti ir prie optimistiškesnių minčių. Tai, ko per daugiau nei pusmetį nedrįso padaryti A.Kubilius ir visa partija, per vieną dieną padarė rinkėjai – pakirpo konservatorių partijos „deimančiukui“ sparnelius ir nutupdė ant žemės. Gal dabar A.Kubilius atsikvošės ir nebedrįs V.Matuzo kišti į Seimą pagal partijos sąrašą?

Panevėžio Vakarinė rinkimų apygarda buvo tapusi lakmuso popierėliu, turėjusiu parodyti, ar rinkėjai palaiko korupciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, ar norėtų kitokios Lietuvos?

Maždaug 1046 tos apygardos rinkėjai, balsavę už V.Matuzą, norėtų korumpuotos Lietuvos, tačiau net šešis kartus daugiau balsų gavo V.Matuzui absoliučiai priešinga asmenybė P.Urbšys. Vadinasi, dauguma rinkėjų yra sąžiningi, tokie sunkiai iškovotą Laisvę į pigią dešrą niekada neiškeistų. Tai nuteikia optimistiškai.

Jeigu kiekviena rinkimų apygarda būtų turėjusi po savą Urbšį, tai ir Seimo veidas dabar būtų ne toks subjaurotas, kur kas šviesesnis ir labiau teikiantis vilties.

Įdomu tai, kad ir P.Urbšys, ir V.Matuzas lankė savo rinkėjus, bendravo su jais tiesiogiai ir turėjo vienodas galimybes juos įtikinti ir laimėti, tačiau balsavimo rezultatai parodė, kad vien tik aplankyti neužtenka, reikia turėti ir ką parodyti, tai yra – sąžinę, jeigu ją, žinoma, turi.

Pastaruoju metu V.Matuzas ir jo žmona Danutė tokių vėjų savo laiškuose pripūtė, tiek daug niekuo dėtų žmonių apkaltino nebūtais dalykais, tiek gyrėsi buvę kovotojai už Laisvę, kad sąžiningai pasakysiu – ne vienam, perskaičiusiam Matuzų rašliavą, norėjosi eiti išsivemti, lyg būtum ne tekstą skaitęs, o lauko išvietėje parą praleidęs.

Rinkėjai pasiuntė ženklą ir į kelias partijas susiskaldžiusiems liberalams. Liberalsąjūdiečiai daugiamandatėje gavo trim procentais daugiau balsų, nei praėjusiuose Seimo rinkimuose, o liberalcentristai nesurinko penkių procentų ir liko už borto.

Liberalsąjūdiečiai buvo valdančioje koalicijoje, tačiau jų populiarumas ne tik nesmuko, bet net ir išaugo. Prezidento V.Adamkaus raginami jungtis liberalai pagaliau išsiaiškino, kuri partija gali tapti to vienijimosi ašimi. Dabar atėjo laikas veikti.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Bronius Matelis.

www.panskliautas.lt

2012.10.17


Prisijunkite prie diskusijos