Majoras Pjeras-Anri Biunelis: “Išduoti NATO paslaptis mane vertė Prancūzijos vadovybė”


Print

Majoras Pjeras-Anri Biunelis pirmą sykį areštuotas 1998 metų spalio mėnesį. Jis apkaltintas tuo, kad serbams perduodavo slaptus duomenis prieš pat NATO bombardavimus (šios išdavystės padėjo serbams ir toliau smaugti Kosovo albanus, o amerikiečius, sumaniusius jėga sutramdyti karinguosius serbus, pastatė į keblią padėtį).

Pasaulis ėmė rėkti, kad amerikiečiai nemoka kariauti ir bombarduoja ne tiek karinius, kiek civilius serbų objektus). Mjr. Pjeras-Anri suėmimo išvakarėse priklausė Prancūzijos delegacijai, dirbusiai karinėje NATO komisijoje. Manoma, kad slaptus duomenis apie numatytus karinius amerikiečių veiksmus prieš Serbiją prancūzas perduodavo Briuselyje veikusiam serbų agentui majorui Jovanui Milanovičiui.

Tačiau ilgainiui pasirodė pranešimų, kad mjr. Biunelis veikė ne savarankiškai, o su pačios aukščiausios Prancūzijos valdžios žinia. Paties majoro žodžiais, išduoti NATO paslaptis serbams jį vertė vos ne Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Prancūzijos valdžia Biunelio versiją kategoriškai atmetė, ir vis dėlto Biunelis buvo išleistas į laisvę.

Prancūzija visąlaik prieštaravo ryžtingiems NATO veiksmams Balkanuose. Todėl Biunelio išpažintis daugeliui tiek Vašingtone, tiek Londone, tiek Briuselyje pasirodė įtikinama. Prancūzija dar pirmojo karo Persų įlankoje metu stengėsi Bagdadui perduoti žinias apie amerikiečių ir britų operaciją “Audra dykumoje”. Tačiau 1991-aisiais Paryžiaus išdavystės išaiškėjo nepadariusios jokios rimtesnės žalos. Perduota informacija serbams – jau rimtesnis prancūzų nusikaltimas prieš sąjungininkus Aljanse.

Analizuojant “Biunelio bylą” tapo aišku, kad mažiausiai dar vienas prancūzų karininkas perduodavo slaptas žinias serbams. Tas antrasis karininkas informuodavo karo nusikaltimais kaltinamą serbų generolą Radovaną Karadičių apie prieš jį rengiamas pasalas. Štai kodėl amerikiečiams taip ilgai nesisekė surasti ir areštuoti R.Karadičių.

2001 metų gruodžio 12 dieną mjr. Biunelis ir vėl areštuojamas. Jis nuteisiamas kalėti penkerius metus (tris metus – lygtinai). Biuneliui skirta bausmė – labai švelni. Už tokias išdavystes paprastai Prancūzijoje žmonės sėdi kalėjime 15 metų. Taigi mjr. Biunelis 2002 metų pavasarį išėjo į laisvę.

Pats Biunelis, duodamas interviu, sakė, kad jis niekad nedirbo nei prieš Prancūziją, nei prieš jos specialiąsias tarnybas. Jis tiesiog tapo “atpirkimo ožiu”. Dėl vienos Prancūzijos slaptosios tarnybos nesąžiningos veiklos. Jeigu tikėsime Biunelio žodžiais, viena Prancūzijos slaptoji tarnyba, kategoriškai nepritarianti amerikiečių planams bombarduoti Serbiją, paprašė jo perduoti kai kurias žinias generolui Milanovičiui. Remiantis perduotomis žiniomis, tuometinis Serbijos diktatorius Slobodanas Miloševičius suprato, jog vienintelė galimybė išsaugoti savo kariuomenę – nedelsiant ją išvesti iš Kosovo. Bet amerikiečių žvalgyba suuodė išdavystę, apie Biunelio veiklą informavo Paryžių, ir Prancūzijai, nenorėjusiai pyktis su JAV, teko Biunelį paaukoti.

Mjr.Biunelis buvo Prancūzijos artilerijos karininkas, gerai mokantis arabų kalbą. Todėl buvo išsiųstas į Jordaniją arabų kalba dėstyti karo mokykloje karines disciplinas. Biunelis turėjo ryšių ir su DGSE (pagrindinė Prancūzijos žvalgyba), ir su DRM (karinė žvalgyba). Be to, žinoma, kad Biunelis specializavosi štai tokiose sferose: “Žvalgyba, tarptautiniai santykiai, užsienio kalbos ir islamiškasis terorizmas”. Iki 1992 metų jis buvo pavaldus sausumos pajėgų žvalgybos biurui. Nuo 1992 metų jis priklausė DRM vadovybei. Biunelis taip pat padėdavo Prancūzijos kontržvalgybos tarnyboms, konkrečiai – karinei žvalgybai.

Įsakymą perduoti kai kurias žinias generolui Milanovičiui Biunelis gavo telefonu. Tad jis šiandien neturi jokių konkrečių įrodymų – raštiško įsakymo. Žvalgyba, davusi įsakymą telefonu, Biunelio negina politiniais sumetimais. Biunelis teigia, kad jam DPSD karininkai grasino net susidorojimu, jeigu jis ir toliau įrodinės savo versiją, jeigu ir toliau pasakos žurnalistams, jog Vakarų specialiosios tarnybos planavo nužudyti serbų lyderį S.Miloševičių. Pagrasinta Biuneliui, jo paties žodžiais, 2002 metų sausio 22 dieną Sen-Sire, girdint kai kuriems liudininkams.

Įdomu tai, kad Biunelis yra parašęs knygą, kurioje kritikuoja NATO veiksmus Serbijoje (“Nusikalstamas NATO karas”). Savo veikale jis pažymi, jog dėl Balkanų krizės rimtai susipyko dvi Prancūzijos slaptosios tarnybos – vienos liaupsino serbus, kitos rėmė amerikiečius ir britus.

Biunelis taip pat teigia, esą jis manė, kad jo tautiečiai savo veiksmus derina su amerikiečiais. Todėl jis net neslėpė, kad 1998 metų liepos 24-ąją buvo susitikęs su J.Milanovičiumi.

Biunelio išdavystė labai pakenkė Vašingtono prestižui – S.Miloševičius skubiai įsakė serbų pajėgoms pasitaukti iš Kosovo, ir amerikiečiai neteko pagrindinio preteksto, kodėl jie turėtų bombarduoti serbus.

Majoras Biunelis, duodamas interviu www.agentura.ru redaktoriui Andrejui Soldatovui, įrodinėjo, kad serbai ne tokie jau blogi, lyginant su Balkanuose gyvenančiais musulmonais ir chorvatais. Pjero-Anri Biunelio įsitikinimu, amerikiečiai bombarduoti serbus pradėjo gindami kai kurių pasaulinio masto finansinių grupuočių verslo interesus. Bet ar tikrai amerikiečiams nė kiek nerūpėjo, jog Europos centre serbai nustotų skersti albanus? Anri-Biunelis tvirtina ir tai, kad dauguma prancūzų žvalgybininkų Kosove kovojusius albanus laiko tiesiog chuliganais, banditais, susijusiais su vadinamuoju tarptautiniu terorizmu.

Biuneliui pasisekė išvengti 15 metų nelaisvės (kalėjime jis praleido 14 mėnesių) tik viešumo dėka. Jis parašė iš viso dvi knygas (jau minėtą “Kariniai NATO nusikaltimai” ir dar vieną – “Mano slaptosios tarnybos”) bei internete 1999 metais atidarė specialų puslapį, kuriame jo draugai smulkiai nušviesdavo, kaip nagrinėjama Biunelio byla teisme.

Grįžęs iš kalėjimo jis aktyviai padėjo Tjeri Meisanui, kuris knygoje apie Rugsėjo 11-osios tragediją Amerikoje tvirtino, esą ant Pentagono tądien nukrito ne teroristų užgrobtas lėktuvas, o teroristų paleista raketa. Jis taip pat kuravo didelį populiarumą turėjusį internetinį puslapį apie Prancūzijos slaptąsias tarnybas (www.DGSE.org), tame puslapyje pasirašydavo Sebastjano Žanvje slapyvardžiu.

Įtariama, jog 2003 metų sausio mėnesį Biunelis Prancūzijos slaptosioms tarnyboms išdavė Irano agentą Machmudą, kuris jam pasiūlė dirbti Irano labui už milžinišką pinigų sumą. Be to, vos tik paleistas iš kalėjimo Biunelis nesislapstydamas išskrido į Serbiją, kur susitiko su savo draugu (tai jo paties žodžiai) generolu Milanovičiumi.

2011.05.13


Prisijunkite prie diskusijos