Kovo 29-osios rytą Maskvą sudrebino du galingi teroro aktai. Jų metu žuvo 38 žmonės, virš 100 sužeista. Kovo 29 dienos vakare mirė dar 2 sužeistieji, tad aukų skaičius pasiekė 40. Pirmasis sprogimas įvyko metro stotyje „Lubianka“ 7 valandos 57 minutės, kitas – 8 valandos 30 minučių jau kitoje metro stotyje. Įvykio vietas greitai apsupo milicijos ir FSB pareigūnai. Nustatyta, kad sprogimams naudoti stiprūs sprogmenys – heksogenas. Kovo 29-osios popiete sprogimų vietose apsilankė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir padėjo gėlių puokštes žuvusiųjų atminimui pagerbti. D.Medvedevas, kalbėdamas prie „Lubiankos“ metro stoties, pareiškė, kad „visi šių teroro išpuolių organizatoriai bus sunaikinti“. Teigiama, kad sprogimus surengė dvi mirtininkės.
Signalai apie galimus teroro aktus buvo gauti dar kovo 28 dieną. Tą dieną nežinoma moteris paskambino į vieną iš Maskvos milicijos skyrių ir pranešė apie galimus teroro aktus. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras S. Šoigu pareiškė, kas visos operatyvinės tarnybos dirbo puikiai ir padėjo nukentėjusiems žmonėms. Maskvos meras J.Lužkovas informavo, kad daugelis nukentėjusių išgabenti į tris Maskvos ligonines, kur juos saugos sustiprinta apsauga.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba šiuos sprogimus sieja su Kaukazo regiono sukilėlių veikla. Tačiau tai abejotina versija. Ar nebus vėl panaši istorija, kaip atsitiko 1999 metų rudenį, kai FSB organizavo kelių gyvenamųjų namų sprogdinimus? Tuo tarpu Rusijos saugumo pareigūnai toliau žudo čečėnų partizanų lyderius. Kovo 5-ąją Ingušijoje buvo nušautas vienas iš pagrindinių pasipriešinimo judėjimo Kaukaze ideologų, radikalus islamo dvasininkas Aleksandras Tichomirovas (Saidas). Ingušijoje nuo 2006 metų pavasario vyksta daug ginkluotų susirėmimų tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės bei saugumo pajėgų. Ingušijos ginkluoto pogrindžio formuotės vertinamos kaip gerai parengtos ir mobilios. Beje, Ingušijoje 2002 – 2008 metais egzistavusi legali opozicija jau iš esmės išstumta į pogrindį. 2008 metų rugpjūtį buvo nužudytas Ingušijos opozicijos lyderis M.Jevlojevas, o 2009 metų spalį – kitas žymus opozicijos lyderis M.Auševas. Netrukus nužudyti ir keli M.Auševo giminaičiai. Likę opozicijos lyderiai arba išvyko į užsienį, arba perėjo į pogrindį.
Kai kurie Rusijos demokratinės krypties žurnalistai mano, kad Kaukazo kovotojų už laisvę tema yra spekuliuojama. Štai V.Šenderovičius teigia, kad prisidengiant tariama kova su ekstremizmu, galima kovoti su opozicija ir neparankiais valdžiai žmonėmis. Yra kelios priežastys, kodėl naudinga eskaluoti ginkluotus konfliktus Kaukaze. Pirma – tai labai paranku korumpuotiems generolams, nes skiriama daug lėšų karinėms kampanijoms vykdyti. Dalis tų lėšų yra išgrobstoma. Antra – kylančią visuomenės nepasitenkinimo bangą galima slopinti prisidengiant kova su terorizmu. Tad Kremliaus režimas, jausdamas tam tikrą grėsmę, kad valdžios vertikalė jau svyruoja, kuria planus, kaip pasipriešinti opozicijos veiklai. Kovo 28 dieną Archangelske vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 5 tūkstančiai žmonių, buvo reikalaujama premjero Vladimiro Putino pasitraukinimo. Žymus JAV istorikas ir politologas J.Felštinskis yra ne kartą pabrėžęs, kas Rusijoje įsigalėję KGB – FSB klanai labai klastingi. O 2009 metų gruodį filmuotoje laidoje, kuri iki šiol yra svetainės www.slaptai.lt archyve, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas pabrėžė – „Nužudytas mano draugas, buvęs Čečėnijos prezidentas Zelimchanas Jandarbijevas, nužudyti kiti čečėnų lyderiai. Kodėl apie tai tylima?“
Juk būtent tik po kruvino Čečėnijos konflikto ir žiaurių čečėnų lyderių nužudymų vadinamasis Čečėnijos konfliktas išplito po visą Kaukazą.
2010.03.31
