„Rusofobija“ ar „rusofilija“?


Print

„Rusofobija“ – senas terminas. Jam jau daugiau kaip  šimtas metų. Tačiau tik pastaruoju metu tenka jį dažniau girdėti. Tikriausiai „rusofobija“ kaip ir „homofobija“ dažniausiai nauji terminai ne vienam žmogui Lietuvoje. Žodį „rusofobija“, tikriausiai pirmą kart teko išgirsti per Rusijos – Gruzijos karą. O gal ir anksčiau, kuomet, kai nuo alkoholio apsvaigę rusakalbiai nusiaubė Estijos sostinę Taliną.

Garsieji įvykiai, kuomet buvo perkeltas paminklas Bronziniam kariui. Anglišką šio žodžio versiją teko matyti tarptautiniuose angliškose internetiniuose puslapiuose. Galbūt jis taps madingu žodžiu? Juk „vargšus“ rusakalbius skriaudžia estai, gruzinai, lietuviai ir kitos ne „broliškos“ tautos. „Rusofobija“ turi puikų atsikirtimą – „rusofilija“. Jeigu individas atkakliai nori įtikinti, kad kažkas yra „rusofobas“, tai galbūt jis pats yra šovinistas „rusofilas“?

Lietuva ir kitos posovietinės šalys šiandien yra nepriklausomos tik todėl, kad susiklostė laimingos aplinkybės, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Todėl natūralu, kad yra nepatenkintų individų, kurie kažkada buvo tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėję nuo Sovietų Sąjungos teroro, todėl teikia pretenzijas tos Sąjungos teisių perėmėjai Rusijai. Norint vykdyti pagrįstus reikalavimus, reikia pripažinti savo klaidas, o Rusija taip nedaro. Todėl ir terminas „rusofobija“ yra manipuliuoti, plauti smegenis. V. Putino valstybinė Rusijos televizija ir dienraščiai išmokė Rusijos piliečius bei aplinkinių valstybių rusakalbius suprasti, kad pasaulis jų bijo ir nemėgsta. O „fašistai pribaltai“ nekenčia ir ruošiasi pulti. Paranojiškiems, patriotiškiems ir nesigaudantiems realybėje individams to ir tereikia, kad būtų pagrindas palaikyti Putiną, kuriant naują Rusijos imperiją. Jeigu lietuvis, estas ar kitas pareikš, kad Rusija elgiasi blogai, kuomet okupuojama Gruzijos teritorijos dalis, kuomet naikinami čečėnai, tuomet tu būsi apšauktas „rusofobu“. Jeigu neparduosi strateginių įmonių Rusijai arba nevažiuosi į Rusijos karinius paradus, jeigu priminsi, kad Rusija buv okupantė, tu vėl būsi „rusofobas“. Labai patogus terminas, kuomet nereik kritiškai vertinti savo nusikalstamos praeities, pripažinti klaidų.

Tavęs neteisingai bijo, nemėgsta, todėl tu teisus. Toks žmogus yra paranojiškai įsitikinęs, kad tik jis yra teisus, o jeigu kažkas drįsta per daug blogai atsiliepti apie Rusiją, ją kritikuoti, tai daro specialiai, norėdamas pakenkti.

Visa tai primena gėjų ir seksualinių mažumų aktyvistus, kurie nuolat rėkauja „homofobai“. Kitokios nuomonės turėtoją apšaukia „homofobu“, tarsi padaro psichiniu ligoniu, nesveiku žmogumi, jei jis yra prieš seksualines mažumas. Negalima būti prieš gėjus, galima būti tik už, arba tylėti, nes moderniais laikais būti prieš gėjus yra „nenormalu“. Panašiai turbūt ir Putinas su draugais iš KGB prisiminė seną terminą – „rusofobija“. Žymiai rečiau pasitaiko: „lietuviofobija“, „amerikofobija“, „lenkofobija“ ir t.t.

Rusijoje gyvenantys žmonės savo ar ne savo valia patys renkasi tokius lyderius (Staliną, Putiną ir kitus). Lyderiams neparanku, kad rusai pyktų ant lyderių, geriau tegu pyksta ant išgalvotų priešų. Tai yra manipuliacija terminais, istorinėmis tiesomis, patriotiniais jausmais. Kiekviena šalis turi savo interesus, jų turi ne tik Rusija. Jeigu Lietuva, Estija, Latvija turi savo interesus, kad jų neokupuotų, nežlugdytų ekonomiškai, nemanipuliuotų politiškai, – tai nėra „rusofobija“. Tai yra pamokos, kurias išmoksta šių valstybių tautos per savo pačių kančias. Žmonės nepamiršo šimtmečius trukusio teroro, okupacijų, trėmimo, rusifikacijos ir kitų dalykų. Tai yra reali kiekvienos šalies potencialių grėsmių analizė. O terminas „rusofobija“ yra manipuliacinis, sukurtas tam, kad visi galvotų, kad Rusija – tai draugiška valstybė, kuri neša taiką, gėrį ir meilę visiems.

Deja, Suomija tą suprato savo krauju. Visi kiti irgi, kurie pabuvojo Sibire, – taip pat suprato. Įdomu, ar Sibire gimę, dirbę žmonės, kurie kritikuoja Rusiją, yra „rusofobai“? Ir visai nesvarbu, ar Rusija yra raudonos spalvos, ar Rusija yra kitokios spalvos, tai imperialistinio mąstymo valstybė. O imperijų nemėgsta daugelis, ypač aplinkinės mažos tautos. Ir netgi tos tautos, kurios dabar yra įkalintos Rusijoje.

Laisvas žmogus gimsta be grandinių ir smegenų plovimo. Be jokių „fobijų“, „filijų“ ir kitų dalykų. Žmonės tiesiog nesupranta, kad jais manipuliuoja ir galvoja, kad čia Lietuva kalta dėl jų tokio riboto mąstymo. Lietuvai tiesiog nepasisekė su kaimynais. Lietuva neokupavo Rusijos pastaruosius šimtmečius, netrėmė žmonių į Sibirą, nenaikino kalbos ir kultūros. Todėl kaltinti kažką „fobiškumu“ yra siauras mąstymas. Šovinistai pašnekovai pastoviai kiša savo rusišką nuomonę, rodo rusišką televiziją, rusiškas naujienas, kaip vienintelę teisingą nuomonę. Visi kiti „fobai“ arba „fašistai“.

Netgi teko pastebėti atsiliepimų, kad tai Lietuva yra imperinė šalis (nuo LDK laikų) ir niekaip negali išsivaduoti iš to nepilnavertiškumo jausmo, nes kažkada Lietuva buvo nuo jūros iki jūros. Manau, visa tai yra nukreipiamoji propaganda. Sovietinė Rusijos imperija egzistavo visai neseniai (tik 20 metų praėjo), o LDK seniai nebėra. Nebėra net ir žmonių, gyvų mačiusių LDK imperiją. LDK imperija ir jos ilgesys yra, manau, mitas, nes kas jau kas, bet didelė dalis rusų ir rusakalbių tai tikrai ilgisi Rusijos sovietinės imperijos.

Dar įdomiau būna, kuomet tam tikri individai specialiai ar dėl kitų priežasčių suplaka į vieną katilą Rusijos kultūrą, jos žmones, pasiekimus ir politiką. Paprastam žmogui gali nepatikti agresyvi Rusijos imperijos ar federacijos politika, tačiau jis gali būti pozityvus, abejingas ar kritiškas Rusijos kultūrai, jos gyventojams. Tačiau šovinisto rusofilo sąmonėje glūdi apibrėžimas, kad Rusijoje viskas absoliučiai gerai. Todėl toks žmogus, kuris viską vertina tik per savo begalinę meilę Rusijai, nematydamas tikrų jos problemų, stebint iš šalies, tampa aršiu šovinistiniu rusofilu. Jis gali savo veiksmais ar kalbomis skatinti tą pačią „rusofobiją“.

Rusiją galima mylėti tokią, kokia ji yra. Antro varianto nėra. Imperinėje Rusijos gyventojo sąmonėje išlieka įsitikinimai, kad „mes geriausi“. Imperijos gyventojai niekaip nesupranta, kodėl jų nemyli, todėl kitus lengvai sugeba apšaukti „fašistais“. Visada yra veiksmas ir atoveiksmis. Jeigu neapykanta ir nemeilė Rusijai atsiranda iš jos agresyvios politikos, tai kažkas ją sukelia dėl tos pačios politinės naudos sau. Galima būtų paklausti: jeigu individui nepatinka Rusija kaip valstybė ir tam tikra jos šovinistinių gyventojų dalis, kurie palaiko imperines nuotaikas, ar individas yra dėl to nenormalus? „Rusofobas“? Kuomet dauguma šovinistinių rusofilų nepalaiko JAV ir jos nekenčia, ar jie yra dėl to geresni žmonės? Kuomet tankai skrodžia tavo valstybę, kuomet tavo šeimos nariai per prievartą perkeliami į Sibirą, tai turbūt tu negali mėgautis tos šalies, niekinančios tave ir tavo šalį, kultūra, mylėti jos žmones, pozityviai vertinti ją. Tam paprasčiausiai nėra motyvacijos, nes tavo Tėvynė, kaip ir tu su savo šeima, esate pavojuje. Jeigu rūšiuotume žmones pagal dvi kategorijas, tai pasaulis nebūtų toks sudėtingas, koks yra šiandien. Bet jeigu ir reikėtų rinktis tarp „rusofobų“ ir „rusofilų“, tai, manau, geriau jau tegu būna „rusofobas“, kritiškai vertinantis Rusiją.

Gali kilti ir tokie klausimai: ar „rusofobas“ – tolygu patriotas? O gal konservatorius? Tenka pastebėti, kad Rusijos ir jos šovinistų patriotų sąmonėje yra išlikęs pasaulio rūšiavimas į dvi šalis: JAV ir Rusija. Jie niekaip nesuvokia, kad kažkas gali būti prieš abi šalis. Žymiai pavojingiau, kuomet žmogus mato tik neigiamus JAV poelgius, nematydamas jų Rusijos elgsenoje. Gyvendamas ne Rusijoje toks pilietis šovinistas kritikuoja savo „laikinąją Tėvynę“, kuomet „laikinoji Tėvynė“ nepalaiko kažkurios pusės. Kodėl pasaulis būtinai turi būti toks? Nes imperija ir jos politikai taip jį konstruoja. Ar Lietuvai geriau būti ES ir NATO, ar Rusijos imperijos gubernija? Ar ES geriau už Rusijos imperiją? Dėl to pasaulį matant taip siaurai (kaip Šaltojo karo metais) tampa sudėtinga susikalbėti su šovinistu rusofilu. Rusiškasis šovinizmas ir imperijos gynimas bei klaidų nematymas yra labai pavojingas, nes taip formuojama 5-oji kolona ir dalis žmonių, kurie yra įtakojami Maskvos politikų ir galbūt patys to nežinodami, prisideda prie valstybės, kurioje gyvena, netiesioginio griovimo.

Galima būtų sudaryti atskirą katalogą problemų, kurias sukelia „rusofilija“ ir „rusofobija“. Kiek „rusofobija“ prisideda prie to, kad strateginės Lietuvos įmonės būtų parduodamos ne Rusijos, o Vakarų įmonėms? Arba neparduodamos išvis? Kiek „rusofobija“ prisideda prie to, kad yra ginami Lietuvos interesai ir stengiamasi, kad korupcija, žurnalistų žudynės, vienpartinė politinė sistema bei kitos degradavusios šalies dalykai nepasiektų ir Lietuvos?

Galima prisiminti Vytautą Landsbergį ir tuos įvykius, kuomet griuvo Sovietų Sąjunga. Sprendžiant iš ano meto nepasisekimų ir dabartinių atsiliepimų apie Landsbergį, tai jis yra nepopuliarus politikas. Aišku, turintis savo rinkėjų sąrašą tam, kad patektų į Europos parlamentą. Tačiau tikrai ne toks populiarus, kad nugalėtų Prezidento rinkimuose. Komunistų forumuose bei naujienų portalų komentaruose Landsbergis dažniausiai yra juodinamas. Į tai galima pažvelgti ir iš kitos pusės. Šovinistas rusofilas ar komunistas (be tautybės) tvirtai sakys: kaltas Landsbergis. Taškas. Kalti ne Rusijos imperijos veiksmai. Kaltas tik Landsbergis. Taip pabėgama nuo rusiškojo imperializmo ir rusiškojo socializmo trūkumų, bandant juos maskuoti Landsbergio nepasisekimais.

Landsbergis irgi daug kur kaltas, tačiau stebina, kuomet žmonės verčia visas nesėkmes tik ant Landsbergio. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje yra tiek šovinistinių rusofilų ir sovietofilų. Juk jie patys nieko nepadarė, kad Lietuvoje būtų geriau. Tik keikė Lietuvą, jos valdžią ir nepriklausomybę. Keikdami Lietuvą, jie linki Rusijai būti stipria, nepriklausoma, tačiau Lietuvai sėkmės tikrai nelinki..

Manau, visose posovietinėse šalyse yra kitaip. Toje pačioje Rusijoje kaltina Borisą Jelciną, bet ne komunistus. Lietuvoje kaltina Landsbergį, bet ne komunistus. Po to tuos pačius komunistus renka į valdžią ir vėl kaltina Landsbergį. Ar šovinistai rusofilai bei sovietofilai yra pavojingi valstybei? Pavojingi, nes savo veiksmais sudaro galimybes degradacijai. Be to, tūkstančiai sovietinių rusų netapo laisvais piliečiais, jie ir liko sovietiniais rusais, kuriems ta laisvė kaip šuniui penkta koja. Jiems nereikėjo laisvės, o tik tolesnės Rusijos įtakos šalyje. Tolesnio socializmo, rusiškų dainų bei degtinės. Juk jie nevažiavo į šiandieninę Lietuvą, jie važiavo į sovietinę Lietuvą. Tai labai didelis skirtumas.

Tenka tik apgailestauti, kuomet žmonės kritikuoja ne objektyviai tą patį Landsbergį, bet tik kaip idėją, kaip laisvės simbolį. Tie patys žmonės nekritikuoja Algirdo Brazausko, jį išrenka netgi kelis kartus. Tie patys žmonės nekritikuoja Rusijos, jos veiklos. Juk ne tam tiek metų ugdė sovietinius žmones – kiek iš jų tapo lietuviais, o kiek ir liko tais pačiais sovietiniais žmonėmis, neturinčiais tautybės? Kiek iš jų tapo šovinistiniais rusofilais, kuriems motina yra Rusija, o Lietuva tik laikinas nesusipratimas? Jie nesieja ir nesies save su šiandienine Lietuva. Jiems nesvarbi Europa, Europos Sąjunga ir NATO. Jiems JAV išliko priešas.

Galima išbraukti Landsbergį iš istorijos, bet nepriklausomybė nuo Maskvos diktato vis tiek buvo neišvengiama vertybė. Nes Sovietų imperija ekonomiškai pradėjo griūti. Jei ne Landsbergį, tai ką tada kaltintų šovinistai rusofilai ir sovietofilai? Vis tiek rastų atpirkimo ožį, kuriam suverstų visas savo asmenines problemas. Galbūt tai būtų Vasario 16 dienos nepriklausomybės idėjos šalininkai? O gal Kovo 11 d.? Galbūt nacionalistai lietuviai? Kuriems motina – ne Rusija. Manau, kad tam tikras sluoksnis gyventojų yra pavojingi dėl to, kad jie niekada netaps normaliais piliečiais. Jie iki gyvenimo pabaigos liks sovietofilais, kuriems motina yra Sovietų Sąjunga arba šovinistais rusofilais, kuriems motina yra Rusija. Visi jie kovos su Lietuvos valstybės patriotiškais politikais, balsuodami už vienadienes bei prorusiškas partijas. Meilė motinai imperinei Rusijai visada bus didesnė ir stipresnė už meilę Lietuvai, Latvijai ar Estijai.

Nuotraukoje: dabartinis Rusijos premjerras Vladimiras Putinas.

2010.07.24


Prisijunkite prie diskusijos