NATO blokas nuvylė Gruziją


Print

XVI-XVIII amžiais pasaulyje susiformavo didžiulės imperijos: Austrijos Habsburgų imperija, Osmanų imperija, Britų imperija, didžiulė Ispanijos imperija, Prancūzijos imperija, Rusijos imperija. XX amžius – tai imperijų žlugimo amžius. Lietuva nuo 1795 metų buvo užgrobta Rusijos imperijos ir laisvę atgavo tik 1919 metais.

Po dviejų dešimtmečių laisvės nuo 1940 metų mūsų valstybė buvo okupuota ir pateko į raudonosios Rusijos imperijos – SSSR glėbį. Iš SSSR glėbio pavyko išsivaduoti tik 1990-1991 metais. Pažvelkime į šiandienines imperializmo tendencijas. Koks šių dienų imperializmas?

Ispanijos imperija žlugo dar XIX amžiuje. Beveik 200 metų periodas – tai laiko tarpas, kad tarp buvusių kolonijų ir buvusios metropolijos nusistovėtų normalūs santykiai. Tiesa, paskutiniu metu genda Ispanijos santykiai su Venesuela.

Tačiau U. Čaveso vadovaujama Venesuelos vyriausybė prastai sutaria ne tik su Ispanijos valdžia, bet ir su JAV, Kanados, Prancūzijos vyriausybėmis. O štai kadaise buvusią Ispanijos koloniją Urugvajų valdanti ,,Plataus fronto“ koalicija bendradarbiauja tiek su Ispanijos valdžia, tiek su Kanados, Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybėmis. Urugvajus šiuo metu išgyvena ekonominio pakilimo periodą. 85 procentai šios šalies gyventojų – baltieji (daugiausia ispanų, italų ir prancūzų kilmės). Čia gyvena ir kroatų, lenkų ir lietuvių kilmės Urugvajaus piliečiai. Šiuo metu Ispanijoje gyvena daug imigrantų iš Lotynų Amerikos.

Apie Rusiją vis dar galime kalbėti kaip apie imperiją. Nors 1991 metais Sovietų Sąjunga žlugo, didžiosios sovietinės imperijos nebeliko, bet Rusijos imperija (tautų kalėjimas) dar išliko. Šiuo metu laisvės siekiantys sąjūdžiai veikia ne tik Kaukaze, bet ir kituose Rusijos regionuose – Tatarstane, Baškirijoje, Buriatijoje. Nors su laisvės siekiančių organizacijų lyderiais ir Kaukaze veikiančiais partizanais siekiama susidoroti, jie toliau puoselėja savo veiklą. 2009 metų pabaigoje Rusijoje pagarsėjęs majoras A.Dymovskis toliau tęsia aktyvią antikorupcinę veiklą. Jis kovojo prieš korupciją milicijoje, bet buvo atleistas iš pareigų.

Dabar A.Dymovskis užsimojo prieš Kremliaus vadų savivalę, prieš porą savaičių majoras su savo bendražygiais surengė akciją netoli Peterburgo esančioje „Ozero“ kolektyvinių sodų bendrijoje, nugriovė ten neteisėtai pastatytas tvoras. „Ozero“ kolektyvinių sodų bendrijos savininkai – Rusijos premjeras V.Putinas, jo bendrininkai I.Sečinas, V.Jakuninas, S.Naryškinas ir kiti labai įtakingi asmenys. Daug padėtimi Rusijoje nepatenkintų žurnalistų, dailininkų bei kitų intelektualų išvyko į užsienį. D.Britanijoje gyvena garsi žurnalistė, bestselerio „Kremliaus digerio pasakėlės“ autorė J.Tregubova. Garsus žurnalistas A.Babickis jau kelerius metus gyvena Čekijos sostinėje Prahoje, dirba „Svobodos“ radijo stotyje. Prahoje gyvena ir dailininkas A.Ter-Oganjanas, kuriam dar 1998 metų gruodžio 4 dieną pradėta baudžiamoji byla, kurią inicijavo Maskvos meras J.Lužkovas. Merui nepatiko viena dailininko paroda, ir jo atžvilgiu buvo pradėta fabrikuoti baudžiamoji byla. 1999 metų rugsėjo mėnesį A.Ter-Oganjanas išvyko į Čekiją, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. 2001 – 2004 metais A.Ter-Oganjanas gyveno Berlyne, po to vėl grižo į Čekiją, gyvena Prahoje.

O Kremliaus spaudimą nuo 2004 metų patirianti Gruzija paskutiniu laiku keičia užsienio politikos kryptį. Gruzijos valdžia ir toliau artimai bendradarbiauja su JAV, bet paskutiniu metu užmezga vis glaudesnius santykius su Turkija ir Iranu. Šiai valstybei reikia ieškoti naujų partnerių, nes NATO blokas Gruziją nuvylė. NATO pasidavė Kremliaus spaudimui, ir Gruzija nebuvo pakviesta į NATO bloką. Tad M.Saakašvilio vadovaujama Gruzijos vyriausybė plėtoja abipusiai naudingus ryšius su Turkija ir Iranu. Nepaisant įvairių propagandinių mitų, padėtis Irane stabili, o šios šalies demokratijos lygis nepalyginamai aukštesnis nei Rusijos. O kai kurie Gruzijos diplomatai teigia, kad yra pasiryžę tarpininkauti Irano valdžios ir su ja konfliktuojančių kai kurių pasaulio valstybių derybose.

Laisvės siekia ne tik Rusijos imperijoje įkalintos tautos, bet ir kai kuriose demokratinėse valstybėse gyvenančios tautos. Ispanijoje veikia už baskų tautos laisvę kovojanti baskų organizacija ETA, daugelį metų už Šiaurės Airijos laisvę kovojo Airijos Respublikos armija (IRA). ETA jau daugiau nei keturis dešimtmečius kovoja už baskų tautos laisvę. ETA politinis sparnas – partija „Batasuna“ Ispanijos valdžios yra uždrausta. Vyksta represijos prieš baskų politikus – 2007 metais liepos 17 dieną San-Sebastjano mieste suimtas vienas iš „Batasunos“ lyderių Diego Alvaresas. Jam pateikti sufabrikuoti kaltinimai ir jis kalinamas iki šiol. O ,,Batasunos pirmininkas A.Otegis buvo suimtas 2007 metų gegužės mėnesį ir paleistas tik 2009 metų rugsėjo mėnesį. Prieš baskų politikus ir partizanus vykdomos pastovios represijos.

Retai minimas vis labiau pasaulyje plintantis kiniškas imperializmas. Komunistinės Kinijos valdžia labai žiauriai elgiasi su etninėmis mažumomis, visų pirma su tibetiečiais ir uigūrais. Ryški Kinijos įtaka ypač juntama Pietų Azijoje, kur vis didesnę įtaką įgyja kinų verslo struktūros. Dalį šių oficialaus verslo struktūrų ir įvairius šešėlinius verslus kontroliuoja visame Pietų Azijos regione itin galingos kinų triados (kinų mafijos susivienijimai). Bet triados turi nemažą įtaką ir Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje. Kinų slaptosios tarnybos veikia kartu su triadomis ir vykdo karinio bei ekonominio šnipinėjimo akcijas.

O kai kurios dar neseniai buvusios Kinijos kolonijos puikiai ekonomiškai gyvena. Čia ypač akivaizdūs buvusios britų kolonijos Honkongo ir buvusios portugalų kolonijos Makao pavyzdžiai. Nuo 1989 metų šios teritorijos priklauso Kinijos Liaudies respublikai, bet turi autonomijų statusus. Prancūzijos užjūrio teritorijos – Martinika, Gvadelupė, Prancūzų Gviana, netoli Afrikos žemyno esanti Rejunjono sala, netoli Kanados esančios San Pjero ir Mikelono salos pasižymi kaip stabilūs kraštai. Štai Martinikos ir Gvadelupės salų pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei netoliese esančios Jamaikos pragyvenimo lygis. Tiesa, paskutiniu metu pasireiškia įvairios problemos. Šiose Prancūzijos užjūrio teritorijose kyla tam tikrų etninių konfliktų. Tiek Martinikoje, tiek Gvadelupėje labai panaši etninė sudėtis: po 90 procentų vietos gyventojų sudaro juodaodžiai ir mulatai, 5 procentai – baltieji (daugiausia prancūzų, italų ir vokiečių kilmės), o likusieji – indai, kinai bei kiti azijiečiai. Negrai ir mulatai nuo 2007 metų organizuoja streikus ir protesto akcijas, jie nepatenkinti, kad baltieji salų gyventojai gyvena geriau už juos.

Kas sudaro pasaulyje veikiančius akivaizdžius ir šešėlyje esančius imperialistinius tinklus? Pirmiausia tai rusiško imperializmo citadelė Kremlius ir įtakingi rusų saugumiečių klanai. Rusiją valdantys klanai artimais ryšiais susiję su buvusios garsios ložės P-2 nariais (o gal ir dabar veikia kokia P-3 ar panaši šios ložės tradicijų tęsėja). Ložei P-2 kadaise priklausė ir dabartinis Italijos premjeras S.Berluskonis. Su Kremliumi ir P-2 veikėjais artimai susijęs ir garsus tarptautinis aferistas, JAV milijardierius Markas Ričas bei keli jo bendrininkai, didelė grupė visame pasaulyje įtakingų ginklų prekeivių, Afrikos šalių diktatoriai, visame pasaulyje įtaką turinčių stambių Brazilijos, Nigerijos ir Indijos kriminalinių sindikatų vadeivos. Tad imperializmas keičia savo veidus, jis jau ne toks, koks buvo prieš šimtą metų.

Žvelgiant į šiuolaikinio imperializmo tendencijas, galime padaryti kelias išvadas. Pirma – imperialistinės akcijos jau retai vykdomos karine jėga. Tiesa, būna ir išimčių, štai 2008 rugpjūtį Rusijos karinė agresija prieš Gruziją buvo tipiška imperialistinė karinė akcija. Antra – imperializmo plėtra dažniausia vyksta naudojant ekonominį spaudimą ir ekonomines įtakas. Štai Rusija taiko ekonominį spaudimą Ukrainai, Moldovai, Latvijai, Lietuvai. Šiuo metu, kai Ukrainoje įsigalėjo prokremliška V.Janukovičiaus administracija, Kremlius spaudimą nutraukė.

Trečia – veikiama per agentų tinklus. Ypatingą reikšmę turi įtakos agentai. Nuolat svarstoma apie tai, kiek Lietuvoje yra veikiančių Rusijos įtakos agentų: kiek jų – šimtas, du šimtai ar daugiau? Tačiau esmė ne skaičiuje. Tam, kad įgytų pakankamą įtaką Lietuvoje, užtenka turėti kelias dešimtis agentų – politikų, valdžios pareigūnų, verslo magnatų. Nors Lietuvos žiniasklaidoje įtakos agentų pavardės beveik neminimos, galime daryti prielaidas, kad dalį Rusijos įtakos agentų sudaro su Kremliaus emisarais susiję verslo magnatai ir politikai. Mūsų krašte veikia visa grupė tokių emisarų – verslininkai J.Goldovskis, G.Lučianskis, D.Buriakas, KGB generolai R.Marcinkus, V.Jakuninas ir dar keli asmenys. Su Kremliaus emisarais artimai susijęs garsusis ,,valstybininkų” klanas – viena iš pavojingiausių Lietuvos mafijos grupuočių.

O kai kurie Lietuvos prokurorai ne tik netiria Kremliaus emisarų ir su jais susijusių mūsų šalies korumpuotų politikų bei oligarchų veiklos, bet vis postringauja apie sėkmingą bendradarbiavimą su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB). O ką davė bendradarbiavimas su Rusijos FSB? Ko gero, žinomiausias faktas, kad FSB pareigūnai šių metų balandį buvo atvykę į Vilnių ir tardė E.Kusaitę. Ši jauna mergina, studentė iš Klaipėdos, kalinama nuo 2009 metų spalio mėnesio, ir kaltinama kaip baisi teroristė, nors jokių akivaizdžių įrodymų nėra. Tad nesugebama susidoroti su garsiųjų EBSW, „Draugystės“ aferų organizatoriais, net netiriama rezonansinė D.Kedžio nužudymo byla, o kai kurios bylos tiesiog fabrikuojamos.

Gal Lietuvoje veikia ir Kinijos agentai? Negalime to atmesti, štai Prancūzijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse pastebėta aktyvi Kinijos agentų veikla. Tad Lietuvai reikia aktyvios valstybės saugumo struktūrų veiklos, reikia ne „medžioti“ studentes ir neva vaikus mušančius politinius pabėgėlius iš Čečėnijos, o imtis rimtos veiklos. Ir tariamas šalies įvaizdžio čia formavimas nepadės. Be to, reikia nustoti žeminti save, teigiant, kad Lietuva maža ir nieko negalinti įtakoti šalis. Mitas, kad Lietuvos neva niekas nežino, kad visi užsieniečiai mano, kad Lietuva – tai Rusijos dalis. Daug įvairių užsienio šalių gyventojų žino apie Lietuvą, žino, kad tai nepriklausoma valstybė, kai kurie net yra išsamiai susipažinę su Lietuvos istorija ir geografija.

Šiuolaikinės imperializmo formos-visų pirma rusiškas imperializmas ir korporacinis-kriminalinis imperializmas smarkiai pakenkė besivystančioms Rytų Europos šalims-visų pirma Bulgarijai, Ukrainai, Latvijai ir Lietuvai. Kokie priešnuodžiai nuo imperialistinio maro? Jokia stebuklinga jėga iš šono mūsų neišgelbės. Išeičių turime ieškoti patys, tame tarpe ir svarstyti apie naujų tarptautinių blokų kūrimą.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

2010.07.24


Prisijunkite prie diskusijos