Medžioję „kurmį“ CŽV agentai surizikavo – leido įtariamajam grįžti į Kiniją


kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba

Matt Apuzzo, Adam Goldman / The New York Times

The New York Times pasakoja priešistorę, kaip buvo suimtas buvęs CŽV bendradarbis Džeris Čun Šin Li, sulaikytas įtarus slaptos informacijos perdavimu Kinijai.

FTB agentai susitiko su Li maždaug 2013 metais ir tada ryžosi „apskaičiuotai rizikai“, praneša žurnalistai Metas Apuco ir Adamas Goldmanas: jam „nepareiškė pretenzijų dėl jo bagaže rastos slaptos informacijos“.

FTB galėjo suimti Li vietoje, bet tyrėjai buvo prieš: „Jei Li būtų perbėgėlis, jo suėmimas dėl pašalinio kaltinimo atkreiptų kinų dėmesį ir leistų jiems užglaistyti pėdsakus. Jeigu jis ne „kurmis“, – o daugelis atkakliai tvirtino, kad toks nebuvo, – jo areštas galėjo leisti pasislėpti tikram išdavikui“. FTB leido Li grįžti į Honkongą, spėdami, kad kantriai laukdami agentai „įstengs sudėlioti vientisą vaizdą, kaip Kinija sunaikino JAV šnipinėjimo tinklą, ir išsiaiškinti, ar tam padėjo Li“.

Po beveik penkerių metų, kai tas netikėtai grįžo į JAV, FTB „žengė savo žingsnį“. „Pirmadienį jis atskrido Cathay Pacific reisu į Tarptautinį Kenedžio oro uostą ir buvo muitininkų praleistas. Pasak teismo dokumentų, jo laukęs FTB agentas Kelis O‘Brajenas šūktelėjo jį vardu. Li atsiliepė ir buvo suimtas“, – pasakoja The New York Times.

Straipsnio autoriai čia pabrėžia, kad Li suėmimas neišsprendžia klausimo, ar jis prisidėjęs prie bylos. „Vienas vyriausybinis valdininkas pranešė, kad kol kas neplanuojama pateikti Li kaltinimų šnipinėjimu, Amerikos paslapčių išdavimu kinams ar dar kažkuo, išskyrus vienintelį kaltinimą, susijusį su neteisėtu disponavimu slapta informacija. Tai paliks neišspręstą mįslę, kaip Kinija sugebėjo atskleisti CŽV informatorių tinklą“, – pažymi Apuco ir Goldmanas.

Kai 2010 metų pabaigoje CŽV pastebėjo šnipų dingimus, Li buvo įtartas ne iš karto, praneša žurnalistai. „Augant nuogąstavimams, kad egzistuoja kurmis, vyriausybė sudarė slaptą tikslinę grupę iš CŽV karininkų ir FTB agentų“, – sakoma straipsnyje.

„Dingimai nesiliovė, ir analitikai priėjo išvadą, kad Li, nors jis jau daug metų nebedirbo CŽV, žinojo pavardes tų, kurie buvo nužudyti arba įkalinti, – pasakoja The New York Times. – Kaip pasakoja vienas iš buvusių valdininkų, jį demaskavo visi rodikliai vyriausybinėje lentelėje, kuri naudojama potencialioms šnipinėjimo grėsmėms išaiškinti“.

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau signalai galėjo būti netikri, o Li atveju „buvo ir kitokių įmanomų paaiškinimų“. The New York Times aiškina: „Kai kurie tyrėjai spėjo, kad Kinija įsilaužė į CŽV sistemą, skirtą bendravimui su informatoriais. Žvalgybos tarnyba susidūrė su analogiškomis problemomis kitose šalyse, o kai kurie tyrėjai manė, kad technologija pernelyg grubi, kad atsispirtų pažengusiems Kinijos kompiuterių specialistams.

„Kita grupė kaltino CŽV bendradarbius Pekine, kad tie buvo nerūpestingi ir leido save identifikuoti susitikinėjant su informatoriais. Tai buvo įnirtingas ginčas, ir kai kurie bendradarbiai pripažino, kad žala gali būti paaiškinama faktorių junginiu“, – tęsia leidinys. Kai kurie buvę oficialūs asmenys sakė, kad argumentai prieš Li svarūs, bet  pagrįsti netiesioginiais įrodymais, pabrėžia The New York Times.

Informacijos šaltinis: The New York Times

2018.01.21; 06:00

print