Metropoliteno įstatymo projektas yra reikalingas pritraukti investuotojus iš Kinijos


Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris ir Transporto industrijos grupės vadovas Gytis Kaminskas sako, kad prezidentės vetuotas Metropoliteno įstatymo projektas yra reikalingas ne tik pagreitinti metropolitenų atsiradimą Lietuvoje, bet taip pat tai yra teisinė priemonė pritraukti investuotojus iš Kinijos. 

,,Pasak prezidentės, (…) metro projektą būtų galima realizuoti be specialaus įsakymo, tačiau man teko susidurti ir su potencialiais investuotojais į šį projektą iš Kinijos. Jų nuomone, specialusis įstatymas yra paskatinimas jiems atvykti ir šnekėtis dėl galimų investicijų Lietuvoje. Mano manymu, specialusis įstatymas yra reikalingas ir yra susijęs su nemažai neišspręstų klausimų“, – Demokratijos plėtros fondo ir žurnalo „Valstybė“ surengtoje susisiekimo konferencijoje antradienį sakė advokatas G. Kaminskas.

Pasak jo, metropoliteną galima būtų įgyvendinti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune ar Klaipėdoje. Pasak advokato, yra nemažai ES miestų, įrengusių metropoliteną dar mažesniuose miestuose.

,,Visi susiduriame su spūstimis Vilniaus mieste, kurios kasmet vis didėja. Elektromobiliai neišspręs šios problemos. Galbūt tai (elektromobiliai. – ELTA) iš dalies išspręs (išmetamų dujų. – ELTA) emisijos problemą, tačiau vidaus degimo parkas Lietuvoje yra milžiniškas, todėl pokyčiai elektromobilių srityje ilgalaikėje perspektyvoje vargu ar pakeis Lietuvos automobilių parko vaizdą. Tad paskata sėsti į išvystytą visuomeninį transportą, sugebantį greitai ir pigiai nuvežti iš taško A į tašką B – vienintelė galima perspektyva tiek Vilniui, tiek kitiems miestams“ , – teigė G. Kaminskas. 

Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.

Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.

Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Spalio pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė vetavo Metropoliteno įstatymo projektą, teigdama, kad šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti.

Antradienį, lapkričio 6 d., Seimas nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir nusprendė grįžti svartyti Metropoliteno įstatymo projektą.

Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti ir nepritarti prezidentės veto balsavo 83 Seimo nariai. Prezidentės veto palaikė 42 parlamentarai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seime bus grįžta lapkričio 8 dieną.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu valstybė turėtų prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.

A. Molis pabrėžė, kad, jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis Metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos esą sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.

Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-06

print