Šiandien, kai visas pasaulis bando atspėti Kremliaus valdovo Vladimiro Putino planus Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių atžvilgiu, verta prisiminti kadaise užsienio spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie keistą, įtartiną KGB generolo L.Šebaršino mirtį.
Tokių įtartinų mirčių dabartinėje Rusijos istorijoje apstu. Įtartina ir dimisijos pulkininko J.Ščekatichino mirtis, įtartina ir Rusijos liaudies deputatės M.Salje mirtis. Įtartinos ir į Vakarus pabėgusio FSB karininko A.Litvinenkos bei oligarcho V.Berezovskio mirtys.
Šie mįslingi atvejai turi bendrą bruožą – Anapilin iškeliauja būtent į asmeninę V.Putino nemalonę patekę kritikai. Taigi pateikiame keletą pranešimų iš 2012 metų kovo mėnesį Vakarų ir Rusijos spaudoje pasirodžiusių publikacijų.
XXX
Pavyzdžiui, savo bute buvo rastas nušautas KGB generolas leitenantas Leonidas Šebaršinas, kuris anksčiau buvo Vladimiro Putino viršininkas ir vadovavo SSSR KGB Pirmajai vyriausiajai valdybai (tai komiteto padalinys, atsakingas už išorės žvalgybą) nuo 1989 metų vasario iki 1991 metų rugpjūčio. Po to atsistatydino.
1999 metų pabaigoje – 2000 metų pradžioje Vakarų žiniasklaidoje pasirodė duomenų, kad majoras V.Putinas savo laiku buvo atleistas iš KGB už nesankcionuotus kontaktus su Vokietijos užsienio žvalgybos BND ir Amerikos CŽV karininkais, kurie suteikė pagrindo manyti, kad V.Putinas buvo perverbuotas ir dirbo KGB dvigubu, o tiksliau – trigubu agentu.
2000 metų pradžioje Austrijos politiniame žurnale News, remiantis Austrijos kontržvalgyba, buvo išspausdintas didelis straipsnis apie tai, kad devintajame dešimtmetyje V.Putinas neprimokėdavo jo užverbuotiems iš Austrijos parlamento narių austrų politikams ir dalį jų atlyginimo susidėdavo sau į kišenę, versdamas pasirašyti raštelius Maskvai, kad jie gavę visą agentui priklausančią sumą.
Apie tai kontržvalgybai pranešė per tardymus patys politikai.
Leidinys „Vzgliad“, įsteigtas prieš keletą metų Kremliaus interesais, paskubėjo pranešti, kad L.Šebaršinas nusišovė iš apdovanojamojo pistoleto.
Priminsime, kad V.Putinas naudojo savo bazę Drezdene, VDR, vien tik kelionėms iš ten į Vakarus ir šnipinėjimui FSB naudai. Tuometiniame „broliškame“ demokratinės Vokietijos Drezdene jis neturėjo ką veikti.
2000 metų pradžioje Austrijos spauda pranešė, kad 1991 metais V.Putinas su šeima atvyko į Austriją pirkti namo vienoje kaimiškoje vietovėje, kuriam pinigų pagal jo tuometę algą jis negalėjo neturėti. Beje, spauda rėmėsi to kaimo burmistro, su kuriuo apie namo pirkimą kalbėjo V.Putinas, liudijimu.
Buvo išspausdinta ir nuotrauka – Putino šeima, poilsiavusi tame kaime bei ieškojusi namo pirkimui.
Smulki skandalo ryšium su V.Putino darbu BND ir CŽV 1999 metų pabaigoje – 2000 metų pradžioje, Austrijos spaudos duomenimis, kronika buvo pateikta tada Piteryje leistame laikraštyje „Naše otečestvo“.
To laikraščio vyriausiasis redaktorius SA dimisijos pulkininkas Jevgenijus Ščekatichinas netikėtai mirė, neva nuo širdies ligos 2003 metais po to, kai FSB pradėjo jį persekioti už tiesą ir tąsyti į tardymus visus jo laikraščio prenumeratorius (apie 800 žmonių), kurių sąrašas buvo atimtas iš pulkininko per kratą jo bute.
J.Ščekatichinas iki mirties „nuo širdies“ niekada niekur dėl širdies nėra skundęsis, buvo sveikas ir tvirtas. Jokių širdies ligų gydytojai pas jį nerado.
Priminsime, kad Sankt Peterburge taip pat „netikėtai mirė“ buvusi Rusijos liaudies deputatė, buvusi Peterburgo miesto tarybos deputatė M. Saljė, savo laiku tyrusi Putino veiklą Peterburgo merijoje ir kaltinusi jį pavogus milijonus dolerių.
Anot čekistų, M.Saljė mirė nuo infarkto Pskovo srityje, netoli Sankt Peterburgo.
M.Saljė buvo Rusijos liaudies deputatė nuo 1990 metų iki 1993 metų rugsėjo, „konstitucinio pasitarimo“ dalyvė. 1992 metais ji vadovavo Peterburgo miesto tarybos komisijai, įsteigtai tirti V.Putino vagystei, kai šis buvo užsienio ekonominių ryšių komiteto pirmininkas.
1992 metais ši specialioji komisija priėjo išvadą, kad V.Putinas ir jo pavaduotojas Aleksandras Anikinas išvežė į užsienį retųjų žemės metalų, naftos produktų ir kitokios žaliavos už daugiau kaip 100 mln. dolerių. Mainais Sankt Peterburgas, kur tuo laikotarpiu labai stokojant maisto produktų buvo įvestos maisto kortelės, turėjo gauti mėsos, bulvių, paukštienos. Tačiau produktų miestas taip ir nesulaukė.
Komisijos duomenimis, sutartis Putinas su Anikinu sudarinėjo su fiktyviomis vienadienėmis firmomis. Licencijas žaliavai išvežti išduodavo Peterburgo užsienio ekonominių ryšių komitetas, vadovaujamas Putino, nors pagal įstatymus tam neturėjo teisės.
Kaip pasakojo M.Saljė interviu 2010 metais, dar viena tų susitarimų ypatybė buvo ta, kad juose buvo labai sumažintos kainos. Vėliau „Vedomosti“ laikraščio žurnalistas Ivanidzė, atlikdamas savo tyrimą, išsiaiškino, kad retųjų žemės metalų kainos kontrakte buvo sumažintos ne dešimtis kartų, kaip buvo nustačiusi M.Saljė komisija, o šimtus.
Po to, kai komisija pateikė tyrimo rezultatus, miesto taryba priėmė rezoliuciją, raginančią merą atstatydinti V.Putiną ir pavesti prokuratūrai ištirti įtarimus dėl korupcijos ir lėšų grobstymo. M.Saljė komisijos ataskaita taip pat buvo perduota prokuratūrai ir prezidento administracijos kontrolės valdybai.
„Ataskaitoje aš nereikalavau Anatolijaus Sobčiako atsakomybės, o tik užsienio ekonominių ryšių komiteto vadovo Putino atsakomybės. Kitaip prezidiumas būtų paprasčiausiai nepatvirtinęs ataskaitos. Prieš A.Sobčiaką būtų nėję“, – paaiškino dvejų metų senumo interviu M.Saljė.
Tačiau meras A.Sobčiakas ir priežiūros žinybos ignoravo rekomendaciją. Kai tyrimas nuščiuvo, V.Putinas ne tik kad nebuvo pašalintas iš pareigų, kaip rekomendavo miesto taryba, išklausiusi M.Saljė ataskaitą, bet net buvo paaukštintas.
Po V.Putino pergalės „prezidento rinkimuose“ 2000-aisiais metais M.Saljė, iki tol savo straipsniuose raginusi nebalsuoti už jį, visiems netikėtai nutraukė savo visuomeninę bei politinę veiklą ir išvyko į gūdų kaimą.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais ji gyveno Pskovo srityje. 2010 metais po ilgos tylos pasirodžius filmui „Anatolijus Sobčiakas. Po 10 metų“ ji davė interviu žurnalistams, kuriame vėl apkaltino V.Putiną didelio masto pinigų vagyste.
Anglų kalba veikianti analizių tarnyba RFE/R, savo ruožtu, užsiminė, jog neatmeta galimybės, kad M.Saljė nunuodijo būtent V.Putinas, vadovaudamasis keršto motyvais.
Vėliau M.Saljė vėl pasirodė ir papasakojo RFE/RL, kad ji 2000 metais pasislėpė, nes būgštavo dėl savo gyvybės.
2014.04.04; 09:02
