Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šiandieninį Azerbaidžaną. Šios publikacijos turėtų sudominti mūsų skaitytojus, kadangi nūnai Azerbaidžano sostinėje Baku rengiamas Eurovizijos konkursas. Žodžiu, viso pasaulio dėmesys sukoncentruotas į Azerbaidžaną.
Elmaras Mamedjarovas
Azerbaidžano laimėjimai
Galimybė surengti Eurovizijos finalą – ženklas, kad Azerbaidžanas grįžta į tarptautinę bendriją, šansas pademonstruoti mūsų laimėjimus po nepriklausomybės įgavimo, rašo savo straipsnyje „The Wall Street Journa”l” Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamedjarovas.
SSSR laikotarpiu kontaktas su „netarybine Europa“, pasak autoriaus, buvo beveik neįmanomas. Žlugus SSSR prasidėjo karas su Armėnija, trukęs 6-erius metus. „Konfliktas nulėmė beveik 20 proc. mūsų teritorijos okupavimą, beveik milijonas žmonių tapo pabėgėliais ir persikėlusiais asmenimis“, – rašo autorius. Hiperinfliacija, ekonomika ties mirties riba, politinė tarpusavio nesantaika: stebėtojai užsieniečiai netikėjo, kad Azerbaidžanas išliks visavertė suvereni valstybė.
Tačiau per 20 nepriklausomybės metų pasiekta nemažai laimėjimų: Azerbaidžiano ekonomika – viena iš sparčiausiai besivystančių pasaulyje, šalis sėkmingai ištvėrė „ekonominius štormus nuo 2008 metų“, o “Standard & Poor’s” agentūra neseniai pakėlė jos kreditavimo reitingus. Ministro nuomone, sėkmės paslaptis – kad „sparti ekonomikos pažanga, taip pat ir nuolatinis neenergetinio sektoriaus kilimas, yra suderinti su ekonomikos ir politikos stabilumu“.
Autorius pripažįsta, kad Azerbaidžane yra problemų, taip pat ir korupcijos. „Bet tai globalinis fenomenas, ir mes stebimės, kad reikšmingi Azerbaidžano laimėjimai kovos su korupcija srityje lieka nepastebėti“, – apgailestauja jis. Azerbaidžanas pirmasis prisijungė prie Didžiosios Britanijos pasiūlytos Gavybos šakų skaidrumo iniciatyvos (EITI), o 2010 metais užėmė 9-ąją vietą pagal atvirumą naftą bei dujas išgaunančių šalių indekse “Revenue Watch” – tai dviem eilutėmis aukščiau nei JAV.
„Kai kurios Vakarų NKO (Nekomercinės organizacijos) kritikuoja Azerbaidžianą už žmogaus teisių padėtį ir demokratinių permainų tempus. Keista, bet kritikai ignoruoja tai, kas neabejotinai yra vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų mūsų laikais: prievartinį Kalnų Karabache ir aplinkiniuose rajonuose gyvenusių azerbaidžaniečių išvarymą karo su Armėnija laikotarpiu“, – sakoma straipsnyje.
Armėnijos sprendimą nedalyvauti Eurovizijoje ministras vadina „klaida“, „šio konkurso prasmė – muzika, o ne politiniai gestai“.
Azerbaidžano demokratiją autorius vadina „statyba, kurią tęs būsimosios kartos“. Pasak jo, kiekvieni būsimi rinkimai geresni už ankstesnius: „Dabar opoziciniai laikraščiai gali kasdien kritikuoti vyriausybę“, „susirinkimų teisė garantuota“. „Mes kaip ir anksčiau esame įsitikinę, kad stabili, gerai veikianti valstybė – geriausias lopšys demokratijai“, – baigia jis.
Šaltinis: „The Wall Street Journal”
XXX
Emili Alpert
Azerbaidžanas, kur rengiamas Eurovizijos finalas, susidūrė su kritika
Protesto akcijos gatvėse ir susirėmimai, įsilaužėlių atakos, pasipiktinusio Irano pareiškimai – tokia reakcija į Eurovizijos konkurso rengimą Azerbaidžane, praneša bloge “Los Angeles Times” žurnalistė Emili Alpert. Ko gero, šito Azerbaidžanas nesitikėjo.
„Teisių gynimo organizacijos keikia Azerbaidžaną už taikių demonstracijų dalyvių areštus, žurnalistų bauginimą ir neteisėtą gyventojų iškeldinimą renginio išvakarėse“, – sakoma straipsnyje.
„Kada mums dar pasitaikys proga sukelti triukšmą? Tik per Euroviziją – kitu metu niekas į mus ir dėmesio neatkreips“, – sakė interviu laikraščiui “Financial Times” viena moteris, kuri, laikraščio duomenimis, buvo išvaryta iš savo namų Baku.
Tuo tarpu Iranas, kaltinantis Azerbaidžaną dangstant Izraelio šnipus, atšaukė savo ambasadorių. Galimas dalykas, šis sprendimas irgi susijęs su gandais, kad paskutinėmis konkurso dienomis vyks džiugesio paradas (angl. – Gay parade).
Balandį įsilaužėliai atakavo Eurovizijos svetaines, beje, turimomis žiniomis, vienoje svetainėje jie patalpino nužudyto azerbaidžaniečių žurnalisto Rafigo Tagi nuotrauką.
Šaltinis: Los Angeles Times
XXX
Johannes Fosvinkel
Eurovizija: nevykęs Baku autokratų apskaičiavimas
„Azerbaidžano valdžiai Eurovizija turėjo tapti puikia galimybe reprezentuoti šalį ne tik kaip SSSR nuolaužą ir naftos statinę Kaspijos jūroje, bet ir kaip šiuolaikišką respubliką, kurios sostinę puošia dangoraižiai ir elegantiški bulvarai. Tačiau užsieniečiai stebėtojai pirmiausia rašo apie žmogaus teisių nepaisymą, nepakankamą spaudos laisvę, korupciją ir priverstinį iškeldinimą bei gyvenamųjų namų nuvertimą“, – rašo Johannesas Fosvinkelis laikraštyje “Die Zeit”.
Prezidento patarėjas Ali Chasanovas mano, kad „Azerbaidžano vaizdas pateikiamas iškraipytas“. Praktiškai niekas nerašo, kad koncertų salė Crystal Palace pastatyta karinės jūrų bazės vietoje, tad Azerbaidžanas tuo pačiu įnešė indėlį į demilitarizaciją, skundžiasi A.Chasanovas.
Opozicija gi nori išnaudoti Europos dainininkų konkursą, rašo J.Fosvinkelis, kad atkreiptų dėmesį į savo samprotavimus: jų nuomone, Azerbaidžanas, Europos Tarybos narys, oficialiai pasukęs integracijos į Europą linkme, nėra demokratinė šalis. „Mes galėsime vadintis Europos dalimi tik tada, kai pas mus bus nepriklausomi teismai, sąžiningi rinkimai ir žmogaus teisės“, – sako Rachimas Gadžijevas, opozicinio laikraščio Azadlyg vyriausiasis redaktorius.
Azerbaidžanas „išgyvena pakilimą naftos bei dujų telkinių dėka“, pažymi straipsnio autorius. Prezidentas Ilchamas Alijevas „panaikino sau prezidento kadencijų apribojimus ir sukūrė autoritarinę gerovės valstybę, laikančią priklausomomis dideles gyventojų grupes dovanomis socialinėje sferoje“.
„Vietą vaikų darželyje ar medicinines paslaugas dažniausiai galima gauti tik už kyšį“, – tęsia F.Fosvinkelis. – Korupcija – viena iš pagrindinių blogybių naftos valstybėje“.
„Sistema, kurioje dauguma darbo vietų, siūlančių gerą karjerą, dalijama ne pagal kvalifikaciją, o pagal klaninę priklausomybę arba valdžios išsaugojimo sumetimais, mažai ką gali pasiūlyti išsilavinusiems ir aktyviems jaunuoliams. Todėl dalis jaunimo stengiasi išvažiuoti į užsienį. Azerbaidžanui tai praradimai, režimui vidutinio termino perspektyvoje – ne. Valdžia bevelija, kad šalyje viskas būtų ramu, ir kol kas ji gali viltis, kad dauguma nepasitiki žinomais režimo priešininkais“, – sakoma straipsnyje.
„Daugeliui azerbaidžaniečių socialinės garantijos ir stabilumas svarbiau už politines teises, be to, jie iš principo nemėgsta visuomeninių protestų, nes šie laikomi nepatriotiškais“, – rašo autorius. Be to, pasak jo, prezidentas išpeša naudos iš Karabacho konflikto, nes „tas, kas drįsta pakelti balsą, tampa įtariamuoju galįs suardyti visuomenės solidarumą pagal tautos priešo užduotį“.
„Dauguma opozicionierių režimo požiūriu teisingai atlieka savo vaidmenį: jie nesusiję su religija, jie pritraukia prie savęs nepatenkintuosius, suskaldydami juos į smulkias grupeles, ir nekelia tikro pavojaus valdžiai“, – rašo F.Fosvinkelis. Jis pažymi, kad „islamas kol kas netapo politiniu matmeniu“ ir kad „Azerbaidžanas – viena iš tolerantiškiausių musulmonių šalių pasaulyje“.
Šaltinis: Die Zeit
Nuotraukoje: azerbaidžanietės tautiniais drabužiais.
2012.05.23
