Europos Sąjungai pirmadienį dar metams pratęsus Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, Prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas sako, kad ekonominės sankcijos yra pačios svarbiausios, žiūrint poveikio prasme. Agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo.
,,Sankcijos Rusijai yra tam tikras reguliarus pratimas – kas šešis mėnesius šalių vadovai diskutuoja, sprendžia pratęsti ar nepratęsti sankcijas. Tai, ką mes matome dabar, situacija iš tikrųjų nesikeičia, jokio pasikeitimo iš Rusijos pusės nėra“, – antradienį ,,Žinių radijui“ sakė patarėjas.
Pasak Prezidentės patarėjo, agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo. Ji ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, ir tai kelia susirūpinimą Europos valstybėms. Per laiką ekonominių sankcijų poveikis Rusijai mažėja, bet jos įgauna politinį bei psichologinį poveikį.
,,Tolesnis tarptautinės teisės pažeidinėjimas ir jos nesilaikymas negali būti pagrindas panaikinti sankcijas, nes per tą laiką nuo paskutinio pratęsimo įvyko ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie priverčia mus susirūpinti. Kaip Skripalio atvejis, tai iš tiesų didelis dalykas, manau, niekas neturėtų apie tai diskutuoti, kad būtų galima sankcijas kažkaip mažinti. (…) Sankcijos turi ne tik ekonominį poveikį, bet ir politinį bei psichologinį poveikį Rusijai“, – teigė N. Aleksiejūnas
Europos Sąjunga pirmadienį dar metams pratęsė Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, kurios galios iki 2019 metų birželio 23 d.
Sankcijos, kurios draudžia ES piliečiams ir kompanijoms investuoti į Krymą ir Sevastopolį bei importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės prekes, buvo įvestos 2014 metų kovą Rusijai neteisėtai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir Sevastopolį.
Įvedus sankcijas, draudžiama eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas Krymo kompanijoms arba naudojimui Kryme transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Europos turizmo operatoriai taip pat negali veikti šiose dviejose teritorijose, Europos kruiziniai laivai gali ten prisišvartuoti tik esant skubiam atvejui. Be to, ES piliečiai ir kompanijos negali investuoti ir pirkti nekilnojamojo turto Kryme ir Sevastopolyje.
„Praėjus ketveriems metams nuo neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija, ES pakartojo, kad nepripažįsta ir toliau smerkia tarptautinės teisės pažeidimą“, – teigiama ES pranešime.
Rusijos ir ES santykiai labai pablogėjo 2014 metais, daugiausiai dėl įvykių Kryme bei Maskvos paramos prorusiškiems separatistams konflikte Rytų Ukrainoje.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-06-19