Mes šiandien privalome


Print

Sakyti žmonėms tiesą, kurią sakyti lengva ir malonu.

Pamiršti laikinai apie vietas Dūmoje, apie komitetus, apie istorinį vaidmenį, kurį mes privalome atlikti…

Besąlygiškai ir nedelsiant atsisakyti bet kokių sąjungų su raudonaisiais ir rudaisiais, su Ampilovu, su Mironovu, su Belovu, su Udalcovu, su Ziuganovu – tai zoofilija. Net baudžiamasis straipsnis tam kažkada buvo, ir išmestas iš Kodekso, nes gyvūnas neprieštarauja…

Dabar reikia dirbti tik vienam reikalui: žmonių švietimui. Aiškinti dabartinės valdžios žalingumą, ir pražūtingumą rudojo ir raudonojo variantų. Kol nevėlu, aiškinti žmonėms, kas yra liberalizmas. Net kadetai kadaise tai šiek tiek darė, o pas mus nėra kam tuo užsiimti.

Aiškinti žmonėms liberalius principus, Gaidaro reformų būtinybę, ir kodėl ne viskas gavosi, dėl ko nesigavo.

Ir tai reikia aiškinti kuo greičiau, išmušti iš žmonių ir iš savo pačių galvų imperinį impulsą. Kol dar yra laiko.

Nes kai valdžia kris, o ši valdžia kris būtinai, ir jau suprantama, kodėl ji kris, – laiko nebebus. Ir „raudonoji banga“ – ji paprasčiausiai užlies visus. Ir tada jau niekas nieko nebeklausys.

Mes dar turime šiek tiek laiko, ir visi turime užsiimti šia šviečiamąja veikla.

O kas nežino – te knygeles skaito, galų gale, visko yra. Ir internetas yra, ir Solženycinas yra, ir Orvelas yra, ir „Juodoji komunizmo knyga“ yra.

Nors į užsienį nuvažiuokite, pažiūrėkite, kokiomis aplinkybėmis vyksta realūs laisvi rinkimai. Kažkodėl nei Kuboje, nei Šiaurės Korėjoje, nei Vietname jokių laisvų rinkimų nėra ir nebus. Nes ten dominuoja kaip tik tos jūsiškės „kairiosios jėgos“, tai yra pogromininkų ir bolševikų, ir budelių jėgos. Prie šitų vyrukų jokių sąžiningų rinkimų nebus.

Švietimas – tai mūsų išsigelbėjimas.

Kelias – tik į Vakarus, kelias – tik į kapitalizmą. Ir nereikia užsiimti demagogija, ir žadėti žmonėms to, ko jiems duoti jūs negalite: stebuklingos pasidengiančios staltiesėlės, septynmylių batų, skrajojančio kilimo. Suprantama, kad pragyvenimui reikės užsidirbti sunkiu darbu, suprantama, kad reformos – ne saldus kąsnis, kad mes jas nutraukėme per anksti, ir „sukritome į sniegą“.

Ir vis tiek mes visi nudvėsime iš bado, ir nuo šalčio, jeigu mes tų reformų nepadarysime. Ir niekas mūsų nepasigailės, ir teisingai padarys.

Reikia suprasti tiesą, ir reikia ją kuo garsiau sakyti žmonėms. O ne vaikščioti į mitingus su fašistais ir komunistais.

O mes sakome, kad Putino neįmanoma pakęsti. Bet negalima Putino pakeisti Udalcovu ar Ziuganovu. Ar fašistais.

Nuotraukoje: žymi Rusijos žurnalistė, politologė, disidentė Valerija Novodvorskaja.

2012.08.01


Prisijunkite prie diskusijos