NSGK pradėjo tyrimą dėl I. Rozovos: D. Gaižauskas norėjo riboti narių komentarus žiniasklaidai


Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimui įjungus „žalią šviesą“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį pradėjo tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
Posėdžio pradžioje komisijos nariai pareiškė nepasitenkinimą dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko sprendimo į reglamentą įtraukti punktą, kad po kiekvieno posėdžio visuomenės žiniasklaidos priemonėms galės komentuoti ir oficialų komentarą pateikti tik pats pirmininkas.
 
Pasak D. Gaižausko, to prireikė, nes po Mindaugo Basčio tyrimo komisijos nariai, komentuodami žiniasklaidai, nutekino daug informacijos. Todėl, pasak jo, šį kartą reikia to išvengti, bet patikino, kad patys posėdžiai bus vieši.
 
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Seimo narys turi laisvą mandatą ir tikrai turi teisę komentuoti.
 
„Jeigu žiniasklaida domėsis ir kitų narių, o juk Seimo nariai turi laisvą mandatą ir gali komentuoti, o dabar tik jūs galėsit komentuoti kaip pirmininkas, nesakau, kad jūs negalite komentuoti, bet manau – komentuoti gali visi“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Ačiū už pastabą, mes dirbame pagal laikinosios komisijos tyrimo įstatymą, o ten aiškiai reglamentuota, kad ten gali komentuoti tik pirmininkas. Posėdžiai bus vieši (…) Manau, nuomonių negali jokių būti“, – atsakė D. Gaižauskas.
 
NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad oficialus komentaras gali būti komisijos suformuluotas, bet asmeniniai komentarai ir nuomonės negali būti ribojami.
 
„(…) mes negalime atsiriboti nuo klausimų, bet tai bus mūsų nuomonė ir komentaras, todėl prie reglamento punkto siūlau pažymėti, kad pirmininkas komentuoja tik oficialų komentarą“, – teigė A. Anušauskas.
 
Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė teigė, kad į reglamentą reikia įtraukti A. Anušausko pasiūlymą, jog oficialią komisijos nuomonę gali pateikti pirmininkas, bet asmenines nuomones, komentarus nariai gali pateikti.
 
„Dabar būtų sankcionuojamas mūsų kiekvienas pasisakymas po komiteto posėdžio“, – sakė D. Šakalienė.
 
 „Jūs galite komentuoti, iškraipyti, bet siūlau su juristais pasitarti (…) Reglamente nuostata įdėta iš įstatymo, o ten aiškiai taip reglamentuota, kad komentuoja tik pirmininkas“, – atsakė D. Gaižauskas.
 
Vis dėlto komitetas nusprendė balsuoti dėl A. Anušausko siūlymo į D. Gaižausko reglamento punktą įtraukti žodį „oficialus“. Taip leidžiant komitetui suformuluoti oficialią poziciją apie tyrimą, bet neuždraudžiant Seimo nariams pateikti asmeninių komentarų žiniasklaidai. Komiteto nariai šiam siūlymui pritarė balsų dauguma.
 
Į liudytojų sąrašą nori įtraukti premjerą ir R. Tamašunienę
 
L. Kasčiūnas NSGK posėdyje sakė, kad bent preliminarus kviečiamų liudytojų sąrašas turi būti. Pasak jo, šiuo metu tyrimas gali atrodyti, kad nukreiptas tik į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei opoziciją. Todėl jis siūlė iš anksto į liudytojų sąrašą įtraukti premjerą Saulių Skvernelį bei vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę.
 
„Gavę VSD informaciją ir su ja susipažinę, natūralu, kad gali pildytis kviečiamų asmenų sąrašas. Todėl mes turime akcentuoti, kad paliekame atvirą sąrašą asmenų (…) Projektas šiuo metu nukreiptas į opoziciją, aš noriu priminti, kad adresatų, gavusių įslaptintą informaciją, yra labai daug. Tie adresatai jau dabar turėtų būti įtraukti į galimų kviečiamų asmenų sąrašą. Premjeras Saulius Skvernelis niekuo nesiskiria nuo Kasčiūno, nebent skiriasi tik tuo, kad Skvernelis turėtų pakomentuoti anksčiau (…), bet kažkodėl jo šiame sąraše nėra. Jeigu norime tirti objektyviai, tai, gerbiamas pirmininke, aš labai prašau, kad šis bent jau preliminarus sąrašas būtų įtrauktas. Todėl sąrašą reikia papildyti ministro pirmininko pavarde (…) Seimo pirmininkas yra viešai pasakęs, kad jis buvo informavęs Lenkų rinkimų akcijos seniūnę Ritą Tamašunienę, todėl jos liudijimas taip pat neišvengiamas“, – L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d. Seimas antradienį pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
 
NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
 
NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 13:16
print