Savo šalies gyventojus vyriausybės skaičiuodavo nuo seniausių laikų. Nuo seniausių laikų valstybių valdovai stengėsi kuo tiksliau suskaičiuoti savo pavaldinius, kad šie dorai mokėtų duokles ir tarnautų jų ginkluotuose būriuose. Žinoma, kad dar III a. pr.m.e. statistinė gyventojų apskaita vykdyta Kinijoje ir Egipte.
Tyrinėtojai teigia, kad pirmasis pasaulyje gyventojų surašymas įvyko Senovės Egipte dar III tūkstantmetį pr.m.e. Juo norėta išsiaiškinti, kiek tuo metu Egipte gyveno tinkamų karo tarnybai sveikų vyrų. Surašinėta labai primityviai. Kadangi absoliuti gyventojų dauguma buvo neraštingi, surašinėtojai vaikščiojo su dviem maišais. Viename – juodi akmenėliai vyrams, kitame – balti moterims skaičiuoti.
Krikščioniškajame pasaulyje gyventojai pirmą kartą surašyti prieš 2 tūkstančius metų Judėjoje.
Europoje pirmieji gyventojų surašymai buvo pradėti senovės Graikijoje. Yra žinoma, kad IV a.pr.m.e. Atėnuose surašyti visų gyventojų kategorijų suaugę vyrai.
Pakankamai tobulai gyventojų apskaita vyko ir senovės Romoje: čia nuo V a.pr.m.e. buvo atliekami gyventojų surašymai. Naujajame Testamente apie vieną iš tokių surašymų skaitome: “Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirėnui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės”.
Epizodinių, palyginti nedidelio masto gyventojų surašymų būta ir viduramžiais. Antai, XI a. Vilhelmas Užkariautojas /apie 1027-1087/ įsakė išmatuoti visas Anglijos žemes, jas įvertinti ir surašyti jų savininkus. Tai ir buvo pirmasis gyventojų surašymas Anglijoje. Tačiau dabartiniu požiūriu tokie gyventojų surašymai dar negali būti laikomi tikrais. Jie nebuvo visuotiniai, netobuli metodiškai, truko gana ilgai.
Pirmasis jau šiuolaikiškas gyventojų surašymas įvyko JAV 1790 m. rugpjūčio 1 dienai . Jis parodė, kad tais metais JAV gyveno 3 929 214 žmonių. /iš jų 697 624 buvo vergai/.
Lietuvoje gyventojų apskaita buvo pradėta dar XIII a. Apskaitos rezultatai buvo naudojami nustatant, kiek žmonių gali mokėti mokesčius bei kiek vyrų yra tinkančių kariauti. LDK gyventojų skaičiui įtaką turėjo valstybės sienų kitimas. 1236 m. Lietuvos valstybėje buvo 400 tūkst. gyventojų, 1430 m. – 2480 tūkst. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose minimas pirmasis visuotinis „žemininkų“ surašymas, įvykęs 1528 m. Tuomet Lietuvos valstybėje gyveno 1700 tūkst. žmonių. 1793 m. surašymo metu – 1800 tūkst. gyventojų.
Rusijos imperijoje pirmasis gyventojų surašymas vyko 1897 m. vasario 9 dienai. Tuo pačiu jis laikomas ir pirmasis gyventojų surašymas, vykęs Lietuvoje. Pagal šį surašymą dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno 2,5 mln. gyventojų, įskaitant ir rusų kariuomenę.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymas vyko 1923 m. Tų metų rugsėjo 17 d. buvo paskelbti surašymo duomenys. Jie teigė, kad tuo metu Lietuvoje gyveno 2029 tūkst. gyventojų.
Tragiškai baigėsi II TSRS sąjunginis gyventojų surašymas 1937 m. /I-asis – 1926 m./. Eksperimentinė vienadienė, kruopščiai parengta akcija parodė, kad šalyje gyvena 162 mln. žmonių, o Stalinas dar 1934 m. buvo pasakęs, kad 168 mln. Dideli žmonių gausėjimo tempai buvo vertinami kaip socializmo laimėjimas. Todėl surašymo rezultatai buvo anuliuoti, o jų vadovas O. Kvitkinas – nužudytas, kiti dalyviai – nubausti.
1942 m. gegužės mėn. Lietuvos gyventojai buvo surašyti vokiečių okupacijos metais. Vadinosi „Visuotinis Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymu“. Šio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2798 tūkst. gyventojų.
1959 m. sausio 15 d. įvyko TSRS sąjunginis visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis Lietuvoje gyveno 2 696 700 gyventojų.
2001 m. įvyko pirmasis gyventojų surašymas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tuomet mūsų šalyje gyveno 3,46 mln. žmonių. 2006 m. duomenimis – 3,39 mln.
Įvairenybės
Balantės genties, gyvenančios sunkiai pasiekiamuose Naujosios Gvinėjos rajonuose, vadai neturi kompiuterių, kad galėtų surašyti gyventojus. Tačiau statistika ten aukščiausio lygio. Viskas labai paprasta: kai šeimoje gimsta vaikas, šeimos galva gauna specialų žiedą, kurį jis turi nešioti ant kojos. Vieno iš giminaičių mirties atveju vienas žiedas nuimamas. Kad tiksliai žinotų savo gyventojų skaičių, vadui pakanka kartą per metus perskaičiuoti žiedus.
1987 m. liepos 11 d. Zagrebe /Jugoslavija/ gimė Matėjus Gašparas. JT paskelbė jį penkiamilijardiniu Žemės rutulio gyventoju.
1999 m. Žemės gyventojų skaičius viršijo 6 milijardus. Manoma, kad šešiamilijardinis naujagimis gimė Bosnijos mieste Sarajeve 1999 m. spalio 12 d.
XXX
Ilgiausia pavardė: Detanger du Cheyron de Beaumont d Abzac de Ladouze /42 skaitmenys/.
Lietuvos rekordų knygoje pateikiami rekordai:
Vyriausia jaunavedžių pora /sudėjus abiejų metus/ – 167 metai. 1990 m. Antavilių /Vilniaus r./ internato koplytėlėje kunigas sutuokė našlius – 88 metų jaunąją ir 79 metų jaunikį.
Jauniausios jaunavedžių poros amžius /sudėjus abiejų metus/ – 30 metų. 1989 m. Anykščių civilinės metrikacijos skyriuje susituokė penkiolikmečių pora.
Didžiausias sutuoktinių amžiaus skirtumas – 69 m. Tai valstiečių Pranciškų šeima iš Papiškių kaimo Rudaminos parapijos. /1795 m. duomenys/.
Vyriausia nuotaka /pirmoji santuoka/ vestuvių dieną buvo 80 metų 5 mėnesių 9 dienų amžiaus. Santuoką įregistravo 1991 m. liepos 26 d. Biržų r. civilinės metrikacijos skyriuje. Jaunikiui vestuvių dieną buvo 81 metai.
Vyriausias jaunikis /pirmoji santuoka/ vestuvių dieną buvo 84 metų 7 mėnesių 25 dienų amžiaus. Santuoką įregistravo 1986m. birželio 7 d. Anykščių civilinės metrikacijos szkyriuje. Nuotakai vestuvių dieną buvo 73 metai.
Trumpiausia santuoka Lietuvoje truko 17 dienų /Ukmergės santuokų rūmų duomenys/.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2011.12.20
