Pagiriamasis žodis kontrabandai


Šiaip nuo ekonomikos esu labai nutolęs. Ir prisipažinsiu, kad mokykloje kaip reikiant pykausi su matematika ir kitais  tiksliaisiais mokslais. Vien žodžiai “fiskalinė ir monetarinė politika“ ar “BVP“ mane varo į gilią depresiją ir neviltį. Tačiau pamatęs, kaip supyko ant žmonių premjeras A. Kubilius,  pradėjau juoktis. Mat šis mūsų bankrutuojančios Valstybės ministras – pirmininkas tik 2010.06.07 sužinojo, kad net 60 procentų Lietuvos gyventojų toleruoja kontrabandą. Už tai pažadėjo, kad dar smarkiau sumažins pensijas, pašalpas. mokytojų, gydytojų ir policininkų algas. Išdidžiai išpūtęs žandus šis veikėjas viešai aiškino, kad jeigu nebūtų kontrabandos, tai Lietuva tiesiog klestėtų.

Tačiau tauta tik pasijuokė. Netgi vaikai supranta, kad jeigu ir nebūtų kontrabandos, tai, esant dabartinei Vyriausybei, pensijos, pašalpos, mokytojų algos vis vien mažėtų. O 53 tūkst. valstybės tarnautojų (suprask, valdininkų) algos, priedai ir išmokos  – tik didėtų. Kontrabanda – tai tas ekonomikos veiksnys, kuris gelbėja paprastus žmones. Bent pusę Lietuvos gyventojų važinėja į automobilius įsipylę kontrabandinius degalus, gydosi kontrabandiniais vaistais, gardžiai traukia kontrabandinių cigarečių dūmą, ir, reikia pripažinti, dar skaniau geria kontrabandinę degtinėlę.

Ta proga laikinai sudariau su matematika paliaubas, paėmiau tuščią popieriaus lapą, pieštuką ir pradėjau skaičiuoti. Tarkime, iš Lietuvos į Rusijos okupuotą Karaliaučiaus kraštą ir Baltarusiją per parą po šimtą litrų degalų (visai oficialiai, bakuose) įveža  po tūkstantį automobilių vairuotojų. Taip pat iš ten visai oficialiai šie du tūkstančiai automobilių vairuotojų įveža po du blokus cigarečių ir po du butelius degtinės. Taigi rezultatas toks: per parą vien “mėgėjai – kontrabandininkai“ oficialiai įveža 200 000 litrų degalų, 80 000 pakelių cigarečių bei 4 000 butelių degtinės. Valstybės akcizas šioms prekėms sudaro beveik pusę jų kainos. Turime stulbinantį rezultatą – vien dėl degalų kontrabandos Valstybė per parą netenka 300 000 litų, dėl cigarečių kontrabandos – 160 000 litų, dėl alkoholio –  40 000 litų. Ir tai – tik per vieną parą, neskaičiuojant organizuotų kontrabandininkų grupuočių, dyzelino, kuris į Lietuvą įvažiuoja vilkikų bakuose. Tad galima teigti, kad Lietuva per parą prarandą 600 000 litų pajamų. Vadinasi, per mėnesį Valstybė praranda 18 milijonų litų. Per metus – per 200 milijonų litų. Per 5 metus  – milijardo litų.

Iš vienos pusės kontrabanda lengvina eilinių šalies gyventojų ekonominę padėtį. Iš kitos pusės nelabai kam ir rūpi biudžeto surinkimo reikalai. Nes gyventojai tiki, kad ir koks bebūtų pilnas biudžetas, vis vien dauguma piniginių lėšų vienaip ar kitaip atsiduria Valstybės valdytojų ir jų draugelių kišenėse.

Man asmeniškai galima šimtus kartų pasakoti apie kontrabandos žalą Valstybei, kontrabandos kaip reiškinio amoralumą. Tačiau visa savo esybe suprantu, kad viena neteisybė (šiuo atveju – Lietuvos piliečių skurdinimas) skatina kitą neteisybę – kontrabandą. Ir jokie moralizavimai nepakeis mano nuomonės, nes žinau, kad bankrutuojanti Valstybė ir toliau stato Afganistane mokyklas, nors Lietuvoje jos uždarinėjamos, kad Prezidentė globoja paramą Haičio vaikams, kada mūsų pačių vaikai skriaudžiami sumažėjusių ar visai atimtų vadinamųjų “vaiko pinigėlių”. Viešai deklaruodama Žmogaus teises mūsų valstybė VTAT kontrolierės E. Žiobienės asmenyje pareiškia, kad galimai seksualiai išnaudota mergaitė turi būti pas motiną, kurią iš mokesčių mokėtojų pinigų nežinia nuo ko saugo kaukėti  ginkluoti vyrai (manau, tas vaiko psichologijai padarytų kur kas didesnę žalą, negu saujelė besimeldžiančių žmonių Garliavoje). Visa savo valstietiška jusle jaučiu, kad tik kontrabanda gelbsti žmones nuo dar didesnio valdžios kvailiojimo – pavyzdžiui, tokio kvailiojimo, kada iš Valstybės biudžeto maitinamos visokiausios nevyriausybinės organizacijos, šventai pasiryžusios ginti ir saugoti Lietuvos vaikus, tačiau taip ir nesusipratusios bent kartą atvažiuoti ir aplankyti mažos našlaitės į Garliavą.

Normali, dar kartą pabrėžiu – normali, Valstybė kovoja ne su reiškinio pasekmėmis, o su priežastimis. Priežastys – tai 5 kartus didesnė valdininkų armija negu valstybės ginkluotosios pajėgos. Tai – utopiniai planai “догнать и перегнать Америку”, tai – visiškas valdžios atitrūkimas nuo Tautos ir jos realijų.

Kažkada esu rašęs, kad prohibicijos sukeltą nusikalstamumą JAV įveikė tik panaikinus šį įstatymą. Ir kontrabandą įmanoma nugalėti tik sumažinus akcizus. Juk absoliuti dauguma žmonių mielai pirktų cigaretes iš parduotuvių, degalus – iš patogių benzino kolonėlių. Sumažinus akcizus biudžetas ientėtų tik gal keletą mėnesių, kol žmonės išnaudotų turimas kontrabandinių degalų ir cigarečių atsargas. Jeigu mūsų valdžia nori, kad akcizai būtų tokie kaip senojoje ES, tai visų pirma turi padaryti sąlygas ir galimybes žmonėms užsidirbti europietišką algą.

Tačiau svarbiausia – protinga ir reali akcizų politika sumažintų ne tik kontrabandos, tačiau ir visada greta jos keliaujančio organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos lygį.

Kaip žmogus, mėgstantis vairuoti automobilį ir vairuojant užtraukti dūmą, sivaizduoju, kokia būtų gyventojų reakcija, jei vieną rytą jie pabudę pamatytų, kad kainos benzinui, cigaretėms atitinka jų pajamas. Ir vietoj armijos valdininkų Lietuvą realiai pasiryžusi ginti nuo galimų pavojų tikra armija, o ne jos parodija, pavaizduota  apgailėtiname, už tos pačios valstybės lėšas sukurptame seriale “Garbės kuopa“.

Nuotraukoje: komentaro autorius Vadimas Juška.

2010.06.11

print

Prisijunkite prie diskusijos