Pjeras Boregaras, brigados generolas (1818 – 1893) – Konfederatų (pietiečių) armijos karininkas pilietinio karo metais Amerikoje, organizavęs išplėtotą šnipų tinklą.
Gimęs Luizianoje, Pjeras Boregaras 1838 metais baigė JAV Karo akademiją. Dalyvavo kare su Meksika. 1861 metais buvo Karo akademijos Vest-Pointe Niujorko valstijoje viršininkas (tiesa, tik penketą dienų; buvo pašalintas po to, kai pareiškė, kad jeigu prasidėtų karas, jis prisidės prie pietiečių).
1861 metų balandžio 12-ąją P.Boregarui pavaldus artilerijos padalinys paleido pirmąsias pilietinio karo salves, apšaudydamas Samtero tvirtovę Čarlstono prieplaukoje Pietų Karolinos valstijoje. P.Boregaras kariavo ir kaip kovų vadas, ir kaip žvalgybos vadovas, sugebėjęs pasižymėti abiejuose postuose.
Jis pavedė vienam iš savo karininkų, kapitonui Tomasui Džordanui, suformuoti šnipų tinklą Vašingtone. Pagrindinis agentas buvo Roza Grinhau, turtinga matrona, neretai rengusi savo namuose kviestinius pietus, per kuriuos prisirinkdavo politinės ir karinės žvalgybos duomenų.
Didžiausia T.Džordano ir R.Grinhau sėkmė buvo jų perduota informacija apie mūšį ties Bul-Ranu (pietiečiai jį vadino pirmuoju mūšiu prie Manasaso). 1861 metų liepos 10-ąją R.Grinhau pasiuntė raštelį apie tai per kurjerę, paslėpusi jį plaukuose. Toji moteris buvo Beti Diuval. Ji perėjo fronto liniją, apėjo šiauriečių postus, ir perdavė raštelį P.Boregarui. Jame buvo pasakyta, kad po šešių dienų šiauriečiai planuoja patraukti į pietus. Kituose pranešimuose iš R.Grinhau buvo nurodoma ir tiksli paskirties vieta – Bul-Ranas šalia Manasaso, Virginijos valstijoje.
P.Boregaras sutvirtino Džordano–Grinhau informaciją kitomis savo žinioje turėtomis medžiagomis (taip pat ir karo belaisvių apklausų protokolais), ir jų pagrindu padarė keletą strateginių sprendimų, kurie lėmė triuškinantį šiauriečių pralaimėjimą mūšiuose ties Bul-Ranu.
P.Boregaras buvo vienas iš tų, kurie komandavo Konfederacijos armijai ir kautynėse ties Šilu 1862 metais. Vėliau jis vadovavo Čarlstono gynybai nuo šiauriečių atakų iš jūros, o 1864 metais kovėsi Pitersburge Virginijos valstijoje. Karo pabaigoje jis gavo armijos generolo laipsnį (tik aštuoni konfederatai turėjo tokį laipsnį).
Vėliau jis buvo Niu-Orleano-Džeksonvilio-Misisipės geležinkelio prezidentas, o taip pat Luizianos generolas adjutantas.
Savo knygoje „Misterio Linkolno armija“ (Mr. Linkoln‘s Army, 1951) istorikas Briusas Kattonas aprašė P.Boregarą kaip „spalvingiausią žmogų, kažkuo panašų į jauną Napoleoną, nepaprastai mylimą ir gerbiamą Pietuose“.
P.Boregaras buvo talentingas karvedys, bet neretai užginčydavo vadovybės nurodymus, o tai ribojosi su nepaklusnumu.
2013.03.18
