Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis.
Amžių patirtis liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis pranašysčių išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, pats tikėjimas į pranašystę veda į jos išsipildymą, nes per tikėjimu užprogramuotą pasąmonę ir skatinamas pranašystės išsipildymas. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnius siekius, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki į jų išsipildymą, tie siekiai ateityje dažnai tampa realiu pavidalu.
Žinomos ir pranašystėms prilygstančios mistinės įžvalgos, kurios, kai būna liudijimais patvirtintos, laikui bėgant, pasirodo esą pranašiškais ženklais. Tokių pranašiškų ženklų būta mūsų laikais. Skaitytojui iš žiniasklaidos yra žinomos mūsų diplomato Oskaro Milašiaus pranašystė, išsakyta diplomatui Petrui Klimui.
Sykį pastebėjęs, kad diplomatas Petras Klimas šypsosi ir jo pranašystėmis netiki, O. Milašius perspėjo:
– Tamsta, per daug neabejok. Mano žodžių prasmę giliau ir tinkamiau suprasi, kai pereisi dešimtis kalėjimų.
– Būrimais, pranašystėmis nelabai tikiu, – atkirto P. Klimas. – Bet už ką man tektų tokia bausmė?
– Sužinosi vėliau.
Ši pranašystė išsipildė su kaupu: P. Klimas karo ir pokario metais perėjo vokiečių ir sovietų lagerių pragarą.
Pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis
Čikagoje 1958 išleistoje Juozo Prunskio knygoje Mano pasaulėžiūra – kultūrininkų pasisakymų rinkinys yra rašytojo, visuomenės veikėjo, diplomato Petro Babicko pasisakymas apie jo pasaulėžiūrą. Greta kitų rašytojo pažiūrų, jis, pasisakydamas tautiniu klausimu, parašė:
„Kiek yra lietuvių visame pasauly?“ – paklausė neseniai manęs vienas intelektualas. „Keturi-penki milijonai“, – atsakiau. „Hm… Jie nieko negalės padaryti, per maža…“ Atsakiau jam iškilmingai: „Taip, keli milijonai lietuvių, žinoma, nieko negali pakeisti pasauly, palyginus su šimtais milijonų kitų tautų, tačiau pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis“. Galbūt nepatikėjo jis, tačiau aš tikiu, nes šiais visuotinio subiznėjimo laikais, kada perkamos ir parduodamos tautos ir valstybės, lietuvių motina, šelpdama vokiečių belaisvį ar nuo budelių besislapstantį ir kenčiantį Dievo sūnų, parodė, kad ji yra aukštesnė už dangoraižius, sprausminius lėktuvus bei vandenilio bombas. Lietuvė motina – lietuvių tauta. Vaidila, lietuvė, prie ratelio mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų tautos ateities gyvenimas ir kova.
Tarsi netyčia išsprūdęs P. Babicko pasakymas pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis, iš tikrųjų tapo išsipildžiusia pranašyste; pirmasis Sąjūdį vedęs į Kovo 11-ąją, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas buvo vienas lietuvis, o Lietuvos Kovo 11-oji lėmė SSRS griūtį bei pasaulio esmingą pasikeitimą.
Dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai
Berlyno Šarlotenburgo (Charlottenburg) parke ant obelisko iškalta data „11 KOVO“. Šį obeliską 1979 metais pastatė bosnis skulptorius Braco Dimitrijevičius, dedikavęs paminklą „dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“. Ta Lietuvai ir pasaulio istorijai svarbi diena atėjo po dešimtmečio, būtent kovo 11 d. Kas tai? Menininko nuojauta ar pranašiška įžvalga?.. Kas buvo ta diena iki Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai?
– Galime tarti, kad tai ir buvo lietuvių tautos pasąmonėje įrašytas kodas – pranašiškų įžvalgų išsipildymo diena, kuri pasiekė mums tolimą bosnį ir pažadino jo kūrybinę galią, kad datą iškaltų obeliske.
Atsakas
Šviesios atminties skulptorius Kęstutis Juozapas Patamsis, kurdamas Nepriklausomybės atkūrimo simbolinę skulptūrinę kompoziciją „Žinia“, gal ir neįtarė, kad ji, atėjus Lietuvos valstybės nepriklausomybės dvidešimtmečiui, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos rūpesčiu stovės greta Nepriklausomybės aikštės, kad joje bus įrašyta Kovo 11. Bet ir neturėtume neigti, kad kūrybinėmis galiomis autorius rengė paminklą – atsaką į Petro Babicko ir Braco Dimitrijevičiaus tarsi mistines įžvalgas.
Svarbi žinia Lietuvai ir pasauliui įsikūnijo paminklo pavidalu, įsiamžino.
Nuotraukoje: prof. Vytautas Landsbergis prie Kovo 11-osios obelisko 2000 m. Šarlotenburgo parke, Berlyne.
2011.01.23
