Pasaulis nesibaigs gruodžio 21-ąją, bet susirūpinti verta


Print

Me­tų pra­džio­je kai ku­rie Kau­no in­te­lek­tu­a­lai kvie­tė ma­ne pa­skai­ty­ti pa­skai­tą apie ar­tė­jan­čią pa­sau­lio pa­bai­gą. Man tai at­ro­dė ne­rim­ta ir at­si­sa­kiau. Ta­čiau Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je vėl su­ak­ty­vė­jo dis­ku­si­jos apie tai.

Tad pa­svars­ty­ki­me, ko­dėl es­ka­luo­jamas šis mi­tas? Šių me­tų pa­sau­lio pa­bai­gos bai­mės jaus­mas yra žmo­nių ne­iš­ma­ny­mo apie iki­ko­lum­bi­nes Ame­ri­kos že­my­no ci­vi­li­za­ci­jas pa­sek­mė.

Mek­si­kos sos­ti­nės Na­cio­na­li­nia­me Ant­ro­po­lo­gi­jos mu­zie­ju­je yra nuo­sta­bus ac­te­kų Sau­lės ak­muo — daž­nai klai­din­gai va­di­na­mas ma­jų ka­len­do­riu­mi (pa­veiks­las nuotraukos kai­rė­je). Ta­čiau tai nė­ra nei ka­len­do­rius, nei ma­jų. Tai – tik erd­vės ir lai­ko vaiz­das, pa­ro­dan­tis, kaip ac­te­kai su­vo­kė sa­ve erd­vė­je ir lai­ke. Šia­me mu­zie­ju­je yra ir ver­tin­ges­nių ra­di­nių, o 2011 me­tais mu­zie­jaus rū­sy­je at­ras­ta apie 1000 ma­jų ran­kraš­čių. Ma­jų se­no­liai sa­ko, kad kai ku­rie jų yra la­bai svar­būs gy­vy­bės sam­pra­tai.

Pa­sau­lio ir Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je sklan­do gan­dai, kad tas ta­ria­mai ma­jų ka­len­do­rius esą nu­ma­tė pa­sau­lio pa­bai­gą 2012 me­tų gruo­džio 21 die­ną. In­ter­ne­te daž­nai pa­si­ro­do ta­ria­mas ma­jų ka­len­do­rius, nors tai yra tik ac­te­kų Sau­lės ak­muo. Pa­si­gi­li­nus į se­no­vės Me­zo­a­me­ri­kos re­a­ly­bę, pa­aiš­kė­ja, kad triukš­mas ky­la dėl dvie­jų skir­tin­gų kul­tū­rų, ku­rios at­ski­rai gy­va­vo 500 me­tų, su­pai­nio­ji­mo.

Ly­gin­ti jas bū­tų tas pats kaip ly­gin­ti Ro­žių ka­ro ir ro­mė­nų lai­kų An­gli­ją ar­ba se­no­vės grai­kus su ro­mė­nais. Tai la­bai skir­tin­gos epo­chos. Vi­suo­me­nės tu­rė­jo pa­na­šių bruo­žų, bet jos bu­vo skir­tin­gai or­ga­ni­zuo­tos.

Pa­ša­lie­čių pui­kus se­nų­jų Ame­ri­kos že­my­no gy­ven­to­jų me­nas ne vi­sa­da tei­sin­gai su­vo­kia­mas, nes dau­ge­lis bruo­žų yra pa­na­šūs. Bet ma­jų ir ac­te­kų kul­tū­ros bu­vo la­bai skir­tin­gos, pa­na­šiai kaip grai­kų ir ro­mė­nų. Kaip ir grai­kų, ma­jų ci­vi­li­za­ci­ja bu­vo se­nes­nė ?. Tai bu­vo grei­čiau im­pe­ri­ja – ga­lin­gų mies­tų-vals­ty­bių, ku­rios kar­tais ka­riau­da­vo tar­pu­sa­vy­je, vi­su­ma. Jų me­nas bu­vo la­bai tik­ro­viš­kas (pa­veiks­le de­ši­nė­je ma­jų skulp­tū­ra), o ma­te­ma­ti­kos ži­nios to­li pra­len­kė to me­to eu­ro­pie­čių ži­nias.

Ac­te­kų gy­ve­ni­mo sti­lius bu­vo pa­na­šus į ro­ma­nų – cen­tra­li­zuo­ta im­pe­ri­ja su ga­lin­gu cen­tri­niu mies­tu. Jie ti­kė­jo, kad jų žmo­nės at­si­ra­do mi­ti­nia­me šiau­rės mies­te Az­tlane. Kaip ir se­novės ro­mė­nai ar žy­dai, jie kla­jo­jo dy­ku­mo­se, kol pa­sie­kė di­de­lį eže­rą kal­nuo­se ir 1325 me­tais įkū­rė di­džiau­sią tų lai­kų pa­sau­lio mies­tą, ku­ris da­bar yra Mek­si­kos sos­ti­nė. Tai įvy­ko pra­ėjus ke­tu­riems šimt­me­čiams po di­džio­sios ma­jų eros. Šių dvie­jų kul­tū­rų – ac­te­kų ir ma­jų – skir­tu­mai pa­ste­bi­mi me­ne, po­li­ti­ko­je ir ypač lai­ko są­vo­ko­je.

Ac­te­kų mi­to­lo­gi­ja bu­vo ku­pi­na kerš­to, mir­čių ir grio­vi­mų. Jų me­ną pa­gim­dė kal­nų žmo­nės per skulp­tū­rų tra­di­ci­jas. Ac­te­kai nuo­la­tos svars­tė apie pa­sau­lio pa­bai­gą ir au­ko­jo žmo­nes, kad jos iš­veng­tų. Ar­che­o­lo­gi­niuo­se ra­di­niuo­se – Sau­lės ak­me­ny­je ir ki­tuo­se, ras­tuo­se 2006 me­tais, – bu­vo vaiz­duo­ja­mos gąs­di­nan­čios pa­bai­sos. Žmo­nės bu­vo rūs­čiais ak­me­ni­niais vei­dais, tar­si ko­mu­nis­tai ar fa­šis­tai.

Ma­jų me­nas, prie­šin­gai, bu­vo grakš­tes­nio sti­liaus, kur­tas ta­py­to­jų. Jie vaiz­da­vo žmo­nes to­kius, kokie jie at­ro­dė, daž­niau su sub­ti­lio­mis emo­ci­jo­mis nei tuš­čiu žvilgs­niu. Moks­li­nin­kai ne­se­niai pa­skel­bė at­ra­dę fres­ką ka­ra­liš­ko­jo kny­gų per­ra­ši­nė­to­jo na­me se­niai už­mirš­ta­me ma­jų mies­te Xul­tun, šiau­rės Gva­te­ma­lo­je. Fres­ka vaiz­duo­ja tik­rą ka­ra­lių ir jo dva­rą, o ne die­vą.

Fres­ka de­monst­ruo­ja uni­ka­lų ma­jų ka­len­do­rių, ku­ris vi­siš­kai skir­tin­gas nei ac­te­kų. Ma­jai de­ri­no du ka­len­do­rius — vie­ną, ku­rio me­tai tu­rė­jo 365 die­nas, ir ki­tą, ku­rio me­tai su­da­rė 260 die­nų, to­dėl kiek­vie­na iš jų tu­rė­jo du var­dus. Ka­len­do­rių su­de­rin­da­vo kas 52 me­tus. Bet jie tu­rė­jo ir il­ga­lai­kio me­tų skai­čia­vi­mo sis­te­mą, pa­na­šiai kaip krikš­čio­nių ka­len­do­riu­je. Ji lei­džia pra­tęs­ti ma­jų ka­len­do­rių iki 2012 me­tų. Ac­te­kų ka­len­do­rius, prie­šin­gai, me­tų cik­lo ga­le pra­de­da­mas nuo nu­lio, to­dėl jis ne­ga­lė­jo nu­ma­ty­ti jo­kios kon­kre­čios at­ei­ties da­tos.

Ac­te­kai, o ne ma­jai, spe­ku­lia­vo apo­ka­lip­se. Ma­jams, gy­ve­nu­siems ke­liais šimt­me­čiais anks­čiau už ac­te­kus, ne­bu­vo bū­din­gi ka­tak­liz­mi­niai reiš­ki­niai. Jiems 2012 me­tai tė­ra tik me­tai, kai rei­kia iš nau­jo nu­sta­ty­ti sa­vo ka­len­do­rius, pa­na­šiai, kaip rei­kė­jo iš nau­jo nu­sta­ty­ti 2000 me­tais kom­piu­te­rių lai­ką. 2012 me­tų pa­sau­lio pa­bai­gos is­te­ri­ja ir ki­lo dėl šio ne­su­pra­ti­mo.

Ma­jai vi­sai ne­nu­ma­tė pa­sau­lio pa­bai­gos, jie net kiek­vie­nai nau­jai die­nai su­teik­da­vo pras­mę. Su dau­gy­be ka­len­do­rių se­no­vės me­zo­a­me­ri­kie­čiai kiek­vie­nai die­nai tu­rė­jo skir­tin­gas da­tų kom­bi­na­ci­jas, kiek­vie­na jų tu­rė­jo sa­vi­tą pras­mę, tar­si kiek­vie­na die­na bū­tų šven­ti­nė. Tai bu­vo praš­mat­nus po­žiū­ris į lai­ką. Dau­gia­ly­pė kiek­vie­nos die­nos pras­mė bu­vo tar­si pra­ban­gus bū­das ke­liau­ti lai­ke. Tai nė­ra tik die­nų la­pe­lių var­ty­mas šiuo­lai­ki­nia­me ka­len­do­riu­je. Kiek­vie­na die­na bu­vo per­smelk­ta skir­tin­gų pras­mių, pri­si­mi­ni­mų ir vil­čių.

Ma­jai bu­vo įsi­my­lė­ję lai­ko skai­čia­vi­mus, juo­se jie at­ras­da­vo vi­sa­tą. Ma­jai troš­ko su­pras­ti, kaip vei­kia vi­sa­ta, koks žmo­gaus ry­šys su gam­ta. Ir ne­jau­gi ma­jams, ac­te­kams ar ki­tiems ast­ro­no­mi­nių ži­nių tu­rė­ju­siems se­no­vės gy­ven­to­jams pa­sau­lis ga­lė­jo pa­si­baig­ti ar pa­si­keis­ti tik dėl to, kad Že­mė ei­li­nį kar­tą ap­skrie­jo apie Sau­lę? Taigi ir šiais me­tais švę­si­me Šv. Ka­lė­das ir ga­li­me ra­miai ruoš­ti ka­lė­di­nes do­va­nas. Dau­giau su­si­rū­pin­ti reik­tų tuo, kas vyks­ta Si­ri­jo­je, Ira­ne, Šiau­rės Ko­rė­jo­je, ir so­cia­li­ne eko­no­mi­ne tvar­ka pa­sau­ly­je, dėl ku­rios šį šimt­me­tį žmo­nių skai­čius ga­li pra­dė­ti žen­kliai ma­žė­ti.

Prieš 40 me­tų kom­piu­te­rio pro­gra­ma pra­na­ša­vo so­cia­li­nės eko­no­mi­nės tvar­kos ir di­de­lio žmo­nių skai­čiaus su­ma­žė­ji­mą šia­me am­žiu­je. Moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, jis be­veik ne­iš­ven­gia­mas, tai su­kels ne vie­na prie­žas­tis, vei­kian­ti kar­tu vi­so­se ša­ly­se, o kom­plek­sas reiš­ki­nių, įskai­tant kli­ma­to kai­tą, ri­bo­tus iš­tek­lius ir so­cia­li­nę eko­no­mi­nę ne­ly­gy­bę.

Kai eko­no­mi­ka su­lė­tė­ja, su­ku­ria­ma ma­žiau pro­duk­tų nei rei­kia, o kai tur­tin­gie­ji ne­ga­li ten­kin­ti sa­vo po­rei­kių ir kel­ti sa­vo ge­ro­vės, jie pra­de­da nau­do­ti sa­vo ga­lią iš­nau­do­da­mi ma­žiau tur­tin­gus. Ne­pri­tek­liams ir ne­ly­gy­bei di­dė­jant, ky­la re­vo­liu­ci­jos ir so­cia­li­niai eko­no­mi­niai ju­dė­ji­mai, to­kie kaip ara­bų pa­sau­ly­je.

Yra ma­nan­čių, kad tech­no­lo­gi­jos ir rin­ka iš­spręs vi­sas pro­ble­mas. Bet kol gam­tos iš­tek­lių kai­nos yra per že­mos ly­gi­nant su gam­to­sau­gi­niais ir so­cia­li­niais kaš­tais, pa­vyz­džiui, kol au­to­mo­bi­lių nau­do­to­jai ne­mo­ka už gy­vy­bes, pra­ras­tas dėl au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mų du­jų su­kel­to kli­ma­to ši­li­mo su­kel­tų pa­sek­mių, tech­no­lo­gi­jos to­liau in­ten­sy­viai alins gam­tos iš­tek­lius ir di­dins naš­tą eko­sis­te­mai. Rin­ka to­kių pro­ble­mų ne­ga­li iš­spręs­ti. Gy­ve­na­me il­ga­lai­kio cha­o­so me­tu, ku­rio dy­dį sun­ku nu­ma­ty­ti.

Tai­gi, nors dėl klai­din­go ma­jų ka­len­do­riaus in­ter­pre­ta­vi­mo sklan­do le­gen­da, kad šiais me­tais prieš šv. Ka­lė­das bus pa­sau­lio pa­bai­ga, rim­čiau su­si­mąs­ty­ti rei­kė­tų dėl prieš 40 me­tų kom­piu­te­rio pro­gra­mos iš­pra­na­šau­tos so­cia­li­nės eko­no­mi­nės tvar­kos ir di­de­lio žmo­nių skai­čiaus su­ma­žė­ji­mo šia­me am­žiu­je.

Nuotraukoje: Meksikos sostinės Na­cio­na­li­nia­me Ant­ro­po­lo­gi­jos mu­zie­ju­je saugomas nuo­sta­busis ac­te­kų „Sau­lės ak­muo“.

Laikraštis „XXI amžius“ 

2012.12.19


Prisijunkite prie diskusijos