Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama jų pateiktam asmenvardžių rašybos projektui


Print

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų.

Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei TALKOS siūlymo nuostatai, jog „Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis“.

VLKK ir LKI taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnių Komisijos sprendimų numatytas išimtis – galimybę nevalstybine kalba asmens dokumentuose rašyti Lietuvos pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių arba vaikų vardus ir pavardes. Pagal VLKK išvadas, tokia galimybė šioms išimtinėms piliečių grupėms gali būti sudaroma ir pirmame paso puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prievolės tą leisti nėra, todėl TALKOS pateiktas siūlymas leisti įrašus nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriuje, šiai VLKK nuostatai neprieštarauja.

„Džiaugiamės mūsų siūlymui palankiomis Lietuvių kalbos instituto ir VLKK išvadomis, kurios reiškia žalią šviesą tolesniam projekto svarstymui. Natūralu, jog VLKK turėjo ir kelias pastabas TALKOS projektui. Kalbininkams jis netgi pasirodė pernelyg liberalus, nes nereikalauja asmenvardžių nurašyti iš dokumento šaltinio, ir kartu per detalus, nes konkrečiai konstatuoja, jog lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 rašmenys.

Tai įdomi ir tolesnės diskusijos Seime verta kritika, tačiau ji nėra esminė, jokiu būdu nereiškia prieštaravimo Konstitucijai ir neužkerta kelio projekto priėmimui. Ekspertų dalykinės pastabos projekto tobulinimui visada laukiamos, tačiau į juos kreipiamasi prašant įvertinti principinį mūsų siūlymo atitikimą iš konstitucinio valstybinės kalbos statuso kylantiems reikalavimams. LKI ir VLKK šia prasme jokio prieštaravimo nerado, o už dalykines pastabas esame dėkingi,“ – sprendimus komentavo akademikas, LEU istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.

Praėjusiais metais lapkričio 4 dieną TALKOS atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė daugiau nei 69 000 Lietuvos piliečių parašų, kuriais reiškiama parama TALKOS projektui. Juo siūloma leisti pageidaujantiems Lietuvos piliečiams jų vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti nevalstybine kalba paso kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

VLKK išvadose atkreiptas dėmesys, jog remiantis 2009 metų Konstitucinio teismo išvadomis, tokios įrašo formos negali būti prilygintos oficialiosioms.

XXX

Čia – Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Raimundui Paliukui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3796

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796. Projektas aptartas VLKK 2016 m. kovo 3 d. posėdyje.

Kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). Vertindama įstatymo Nr. XIIP-3796 projektą Kalbos komisija laikosi tokių pačių, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų.

1. VLKK pritaria pagrindinei įstatymo projekto nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės gali būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkte: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.

b) su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

2. Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius pateikti kita kalba: „piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“.

Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas (2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“) yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles.

3. Netikslinga projekte nurodyti lietuvių abėcėlės raidžių skaičių. Lietuvių kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58. Be to, lietuvių kalbos abėcėlė pateikiama gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose.

4. Projekte nenurodyta, kokius įstatymo įgyvendinamuosius aktus turėtų parengti VLKK.

Pasirašė – Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

2016.03.08; 08:30


Prisijunkite prie diskusijos