Po svarbių operacijų Kremlius likviduoja aukščiausios karinės vadovybės generolus?


InformNapalm sudarė Rusijos generolų mirčių sąrašą

Tarptautinės bendrijos InformNapalm savanoriai sudarė posovietinės Rusijos generolų ir admirolų, mirusių galutinai neištirtomis aplinkybėmis, sąrašą.

Į sąrašą įrašyti ir kariškiai, ir VRM, FSB, GRU atstovai. Sąrašo autoriai pabrėžia, kad sąrašas nėra galutinis ir gali būti papildytas.

Savanorių nuomone, iš 42 generolų, mirusių abejotinomis aplinkybėmis per pastaruosius 25 metus, gal tik trejetas mirė sava mirtimi. 14 rusų generolų nusišovė arba buvo nušauti, 10 žuvo per kelių eismo įvykius, du pasikorė ir dar 13 buvo rasti negyvi kitokiomis aplinkybėmis.

Generolas pulkininkas Jurijus Gusevas žuvo automobilio katastrofoje 1992 metų lapkričio 30 dieną Maskvoje. Atkakliai sklandė gandai, kad iš tikrųjų tai buvo suplanuota žmogžudystė, nes keletą sekundžių iki avarijos Gusevo vairuotojas staiga prarado sąmonę. Taip ir nebuvo nustatyta, kodėl vairuotojas staiga sunegalavo.

1993 metų vasarį Ramiojo vandenyno laivyno karinės kontržvalgybos skyriaus viršininkas kontradmirolas Nikolajus Jegorkinas žuvo automobilio katastrofoje prie Vladivostoko pakeliui į oro uostą.

1995 metų liepos 21 dieną paskutinis SSSR vidaus reikalų ministras (1991) ir RF saugumo ministras (1992–1993) armijos generolas Viktoras Baranikovas mirė nuo insulto savo viloje. Iki tol 1993 metais jis jau spėjo pasėdėti Lefortovo kalėjime už masinės netvarkos organizavimą.

1996 metų gegužės 22 dieną vienas iš RF ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo GRU vadovų generolas majoras Aleksandras Lomanovas žuvo, kai užvažiavo girto milicijos bendradarbio automobilis.

1996 metų birželio 18 dieną nusižudė šarvuočių kariuomenės generolas majoras Anatolijus Volkovas. Jis nusišovė dovanotu pistoletu, kurį jam buvo įteikęs Borisas Jelcinas. Gyvas būdamas Volkovas buvo Kazokų kariuomenės Vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas, karinio konflikto Čečėnijoje sureguliavimo laikinosios stebėtojų komisijos narys, taip pat kuravo apsikeitimą belaisviais. 

1997 metų gegužės 5 dieną nusižudė RF Generalinio štabo GRU generolas majoras Viktoras Šipilovas. Jis iššoko pro savo buto langą. Priešmirtinio laiško nepaliko, tačiau, pagal tyrimo versiją, priežastis – Šipilovo psichikos sutrikimas, kuris išryškėjo generolui grįžus iš Jugoslavijos.

Naktį į 1998 metų liepos 3 dieną rastas savo viloje nusišovęs generolas leitenantas Levas Rochlinas, kuris vadovavo prezidento rūmų ir kelių rajonų užėmimui Grozne. 1997 metais Rochlinas sukūrė savo politinį judėjimą, buvo opozicijoje valdžiai, pasak gandų, planavo karinį nuvertimą, pasak kitų – apkaltą Jelcinui. Generolo nužudymu buvo apkaltinta jo paties žmona.

Tų pačių 1998 metų liepą RF VRM Kovos su organizuotu nusikalstamumu Vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Borisas Baturinas žuvo automobilio katastrofoje. Jo mirtį kai kurie Rusijos žiniasklaidos leidiniai siejo su žurnalisto Dmitrijaus Cholodovo nužudymo tyrimu, – pastarasis rimtai gvildeno korupcijos temą RF gynybos ministerijoje.

1999 metų rugpjūtį Pamaskvyje GRU valdybos viršininkas generolas majoras Ivanas Šalajevas žuvo automobilio katastrofoje. Oficiali versija – nesuvaldė automobilio.

2002 metai buvo lemtingi generolams. 2002 metų balandį lėktuvo katastrofoje žuvo generolas leitenantas Aleksandras Lebedis. Birželį armijos generolas Piotras Ivašutinas mirė nuo širdies smūgio, o rugsėjį automobilio katastrofoje žuvo generolas majoras Valerijus Gercevas.

Tų pačių metų rugsėjį „atsitiktinė pakeleivė“ nušovė Federacinės pasienio tarnybos generolą majorą Vladimirą Platošiną iš jo paties pistoleto. Rugsėjį žuvo ir generolas majoras Viktoras Ševeliovas – sudegė nuosavame automobilyje per bandymą apiplėšti jo vasarnamį.

Spalio mėnesį mirė generolas majoras Vasilijus Kolesnikas. Lapkritį automobilio katastrofoje žuvo generolas leitenantas Jurijus Šatochinas. Po 10 dienų Grozne buvo apšaudytas generolo leitenanto Igorio Šifrino automobilis – nė vienas keleivis neišgyveno. 2002 metų lapkričio 17 dieną mirė armijos generolas Jurijus Maksimovas – artimieji tvirtino, kad jis buvo pagyvenęs ir ilgai sirgo.

2008 metais savo kabinete nusišovė generolas pulkininkas Viktoras Vlasovas, vadovavęs karinėms statyboms.

2008 metų rugsėjo mėnesį lėktuvo katastrofoje žuvo generolas pulkininkas Genadijus Troševas. O tų pačių metų gruodį nežinomi asmenys apšaudė vidaus kariuomenės generolo majoro Valerijaus Lipinskio automobilį – jis mirė dėl nukraujavimo pakeliui į ligoninę.

2009 metais Maskvoje savo automobilyje buvo rastas nusišovęs FSB generolas majoras Aleksandras Rogačiovas. Kaltininko taip ir nerado.

2009 metų vasarą Maskvoje mirė generolas majoras Konstantinas Petrovas. Oficiali tyrimo versija – natūrali mirtis, tačiau vado artimieji tvirtina, kad jis nunuodytas.

2010 metai vėl buvo lemtingi visai plejadai generolų. Rugpjūčio mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė RF Generalinio štabo GRU viršininko pavaduotojas generolas majoras Jurijus Ivanovas – jo smarkiai suirę palaikai rasti pakrantėje Turkijoje, nors paskutinį kartą jis matytas Sirijoje. Ivanovas siejamas su lėktuvo Tu-154 katastrofa Smolenske, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis.

Spalį kulką sau į galvą paleido vidaus kariuomenės generolas majoras Viktoras Červizovas.

Spalio pabaigoje nuo platformos po elektrinio traukinio ratais nukrito generolas leitenantas Georgijus Dubrovas. Po kelių dienų buvo rasti generolo leitenanto Boriso Debašvilio  palaikai, ir tuo pat metu netoli Tulos į automobilio katastrofą pateko generolas leitenantas Vladimiras Šamanovas. Įdomu, kad visi trys generolai buvo opozicijoje ir ketino po kelių dienų pasisakyti mitinge prieš tuometį gynybos ministrą.

2011 metų liepą po sunkios ligos mirė generolas pulkininkas Vladislavas Ačialovas – už valdančiojo režimo kritiką jis buvo vadinamas generolu-maištininku.

Tų pačių metų rugpjūtį savo kabinete nusišovė generolas majoras Konstantinas Morevas, kuris vadovavo FSB Tverės srityje.

2012 metaus nusišovė generolas leitenantas Leonidas Šebaršinas (užsienio žvalgybos tarnyba) ir buvęs Vladimiro Putino, kai šis dirbo KGB, vadovas.

Buvęs RF gynybos ministras Pavelas Gračiovas mirė karo ligoninėje 2012 metų rugsėjį. Dokumentuose figūruoja sunki liga, bet artimieji sako, kad Gračiovą nunuodijo.

2013 metų balandį savo vonioje pasikorė Strateginės paskirties raketinės kariuomenės generolas majoras Vasilijus Bondarevas.

2013 metų sausį savo bute nusišovė viceadmirolas Jurijus Ustimenka, buvęs Šiaurės laivyno vado pavaduotojas. Po mėnesio šovė sau į galvą KJP kontradmirolas Viačeslavas Apanasenka. Tačiau šūvis buvo nesėkmingas, ir jis mirė jau ligoninėje. Apanasenkos duktė sakė, kad savižudybės priežastis – vėžiu sergančiam jos tėvui nebuvo nuskausminančiųjų vaistų.

Tų pačių metų kovą nusišovė dimisijos generolas majoras Borisas Saplinas – pranešta, kad generolas sirgo paskutinės stadijos vėžiu, jį kamavo stiprūs skausmai, paliko priešmirtinį laišką.

2014 metų birželį iš savo pistoleto nusišovė GRU generolas majoras Viktoras Gudkovas. Oficiali mirties priežastis – savižudybė dėl sunkios ligos ir depresijos.

Po savaitės tiesiog per apklausą pro RF Tyrimo komiteto langą iššoko policijos generolas majoras Viktoras Kolesnikovas.

Tų pačių metų liepą darbo kabinete buvo rastas negyvas generolas majoras Sergejus Mišaninas su mirtina šautine žaizda galvoje.

2015 metų pradžioje savo darbo kabinete buvo rastas negyvas policijos generolas majoras Viačeslavas Bučnevas su žaizda galvoje. Oficialiai pranešta, kad Bučnevas nusižudė.

Po kelių dienų pasikorė KOP generolas leitenantas Anatolijus Kudriavcevas – jis paliko laiškutį, kad nebeištveria vėžio keliamų skausmų.

Praėjusių metų pabaigoje „sustojus širdžiai“ mirė generolas majoras Aleksandras Šušukinas – būtent jis vadovavo Krymo aneksijai.

2016 metų sausio 3 dieną „nuo infarkto“ mirė GRU viršininkas generolas pulkininkas Igoris Sergunas. Privati amerikiečių žvalgybos ir analizės kompanija Statfor pranešė, kad, jos duomenimis, iš tikrųjų Sergunas mirė Libane.

„Turime rimtą pagrindą manyti, kad po kiekvienos reikšmingos operacijos Kremlius įvykdo valymą aukščiausios karinės vadovybės aparate. Rusijos karinių nusikaltimų mastai Sirijoje ir Ukrainoje leidžia daryti prielaidą, kad dar vienas „generolų žvaigždžių kritimas“ tik prasideda“, – tokia InformNapalm savanorių nuomonė.

Informacijos šaltinis – InformNapalm.org, unian.net.

2016.03.10; 06:57

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *