Politologai vieningai sutaria, kad pirmalaikių Seimo rinkimų tikimybė yra beveik neįmanoma. Ekspertų teigimu, šis priešlaikinių rinkimų scenarijus yra nepalankus visoms partijoms, o naujai besiformuojančioms politinėms jėgoms išankstiniai rinkimai būtų net pražūtingi, nes, akcentuoja politologai, jos nespėtų tam pasiruošti.
,,Pirmalaikiai rinkimai naudingi tiems, kurių reitingas kyla, ir šiuo atveju galime daryti išvadą, kad nenaudingi tiems, kurių reitingas krenta.
„Valstiečiams” šita situacija nenaudinga ir jų netenkina tie (pirmalaikiai – ELTA ) rinkimai‘‘, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Politologo teigimu, pirminiai Seimo rinkimai būtų palankiausi konservatoriams bei socialdemokratams, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo valdančiųjų sugebėjimo visuomenei iškomunikuoti pokyčius, kurie siūlomi derintis dėl naujo biudžeto.
L. Bielinis kalbėdamas, kad pirmalaikiai rinkimai turėtų daugiausiai žalos, įvardina naujai besikuriančias politines jėgas, kurių šiuo metu bręsta bent jau kelios.
„Jiems (naujai besikuriančioms partijoms – ELTA) pirmalaikiai rinkimai nieko naujo neatneštų, jie sumoje surinktų kokius keturis procentus. Tų partijų dar nėra, yra tik pretenzijos, paremtos labai silpnu komunikavimu su visuomene, todėl šiai dienai šios partijos rinkimuose nieko negautų‘‘, – teigė politologas.
Paklaustas, kokia yra pirmalaikių rinkimų tikimybė, politologas teigia, kad ji neįmanoma.
,,Tikimybė lygi nuliui, – sakė L. Bielinis.
Apie tai, kam naudingi pirmalaikiai rinkimai, svarsto ir VDU politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis. Politologas teigia, kad tokie rinkimai yra parankūs opozicijai.
,,Žinoma, kad opozicijai, kas yra mažumoje, tas nori tapti dauguma‘‘, – teigė Š. Liekis.
Eksperto nuomone, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai pirmalaikiai rinkimai nėra reikalingi.
,,Valstiečiai vis tiek yra pirmaujanti partija, bet kuriuo atveju jie išsilaikys. Net tas Karbauskio ir Pranckiečio konfliktas gali būti užglaistytas, išspręstas pusės metų laikotarpyje, tai kam jiems reikalingi tie priešlaikiniai rinkimai, čia nėra prasmės‘‘, – mintimis dalinosi politologas.
Paklaustas apie naujai besiformuojančių partijų galimybes tokiuose rinkimuose, Š. Liekis teigė, kad tokioms partijoms tai nebūtų naudinga, nes jos nespėtų sustiprėti ir pasiruošti. Tačiau, politologo manymu, pirmalaikiai Seimo rinkimai nelabai tikėtini, o kalbų apie juos netrūksta nuo valdančiųjų kadencijos pradžios.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius taip pat deklaravo panašią nuomonę. Jis antrino kolegoms ir akcentavo, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai beveik niekam nėra naudingi.
,,Šiuo metu mes aiškiai matome, kad valdančioji dauguma iki skausmo žino, kad laimės mažiau, o opozicija tikrai nėra visiškai tikra, kad gali laimėti daugiau. Rimtai motyvuotų balsuoti už pirmalaikius rinkimus Seime žmonių nėra ir eilinis priešlaikinių rinkimų iniciavimas yra politinis spektaklis, siekiant parodyti, kad oponentai nenori rinkimų“, – Eltai teigė politologas.
Pašnekovas taip pat įsitikinęs, kad tokie rinkimai būtų ypač skaudūs naujai besikuriančioms politinėms partijoms, todėl šių partijų nariai tokio scenarijaus mažiausiai norėtų.
,,Staigūs rinkimai joms būtų visiška pražūtis“, – sakė V. Valentinavičius.
Galiausiai VDU profesorius Algis Krupavičius pritarė nuomonei, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai yra nenaudingi niekam, tačiau, svarstė politologas, nebūtinai LVŽS jie pakenktų labiausiai.
„Valstiečiai ir žalieji išankstinių rinkimų atveju, akivaizdu, pasiektų kur kas blogesnį rezultatą nei 2016 m., bet jie galėtų finišuoti su panašiu reitingu, kurį turi visuomenės apklausose, nes jie šiuo metu save pozicionuoja kaip pagrindinį konservatorių oponentą ir pagrindinę centro kairės jėgą”, – samprotavo profesorius.
Kita vertus, profesoriaus nuomone, bent 85 balsus, būtinus norinti paskelbti pirmalaikius rinkimus, artimiausiu metu nebus įmanoma surinkti.
„Kad pirmalaikiai rinkimai įvyktų, visos partijos turi sutarti, kad visi resursai Seime išsemti ir visos partijos daugiau ar mažiau yra pasirengusios tokiems rinkimams. Kitaip tariant, turi būti tarppartinis susirinkimas ir susitarimas tarp opozicijos ir valdančiųjų. Tik tokiu atveju išansktinių rinkimų scenarijus galėtų tapti realiu”, – kalbėjo A. Krupavičius, pridurdamas, kad apskritai politikų kalbos apie pirmalaikius rinkimus yra politinių atžvilgiu neracionalios.
„Manau, kad politinio racionalumo požiūriu, partijų pirmininkai neturėtų įtraukti į darbotvarkę tokių klausimų, kurių, akivaizdu, priimti negalima”, – apibendrino profesorius.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.10.21; 06:00