Neseniai interviu Lenkijos laikraščiui „Rzecpospolita” Lietuvos Respublikos energetikos ministras A. Sekmokas teigė, jog Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos branduolinės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – Lenkija, Latvija, Estija ir Lietuva. „Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – cituojamas energetikos ministras, kuris tai pat tikisi, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas jau lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018 – 2020 metais. Taip pat buvo užsiminta ir apie energetikos ūkio koncesiją.
Tuo tarpu Čekijos vyriausybė, planavusi plėsti Temelino branduolinę elektrinę ir jau paskelbusi konkursą reaktoriams, viską stabdo mažiausiai vieneriems metams, o Čekijos premjeras Peter Necas spalio 19 dieną dar patikslino, kad viskas stabdoma iki 2013 m., nors tai nereiškia, kad projektas visiškai stabdomas. Čekijos atstovai taip pat pareiškė, kad branduolinės elektrinės projektas bet kokiu atveju galėtų būti vykdomas pagal pradinį grafiką. Taip pat P.Necas pabrėžė, kad branduolinės elektrinės projekte vis dėlto politikai yra aktyvesni, negu energetikai.
Čekijos energetikos koncernas ČEZ, kurios pagrindinis akcininkas – valstybė, planuoja prie jau veikiančios jėgainės papildomai statyti 2-5 naujus reaktorius. Šiam projektui, kurio vertė virš 25 mlrd. USD, jau buvo atrinktos trys įmonės – Areva, Westinghause ir Atomstroyexport. Manoma, kad Čekija laikinai sustabdė savo branduolinės energetikos plėtrą dėl Vokietijos sprendimo dar po 2020 metų pratęsti savo branduolinių elektrinių darbą. Tai tiesiogiai pakeitė Čekijos planuojamą branduolinės energetikos plėtros Temelino projektą, nes buvo tikimasi didesnę dalį Čekijoje pagamintos elektros energijos tiekti Vokietijai, o kas liks – Lenkijai bei kitoms to regiono šalims. Taip pat Vokietijos sprendimas įvesti branduolinio kuro mokestį ir gautomis lėšomis remti alternatyviąją energetiką verčia čekų energetikos strategus papildomai viską peržiūrėti ir perskaičiuoti iš esmės.
Rusija labai suinteresuota Čekijos projektu ir juo, ko gero, stengsis susigrąžinti po Sovietų Sąjungos subyrėjimo šiame regione prarastas pozicijas energetikos srityje. Jau būta pareiškimų, kad Rusija tikisi, jog čekai pasirinks būtent juos. Įvertinus tai, kad rytų Europos valstybėms, Vokietijai ir Lenkijai Rusija yra pagrindinis dujų tiekėjas, laimėjus Temelino projektą Čekijoje Rusija gali tikėtis dar didesnio energetinio dominavimo šiame regione (o tai atitinka jų energetinės politikos strategijos tikslus).
Ar yra pagrindo manyti, kad Rusija nori taip plėsti savo įtakos sferą? Manoma, kad taip. Rusai nenuleidžia rankų ir tikisi įtraukti Čekiją į savo branduolinių reaktorių plėtrą. Viena iš šių priežasčių yra tai, kad Škodos branduolinių įrenginių padalinys gali gaminti įrangą rusiškiems branduoliniams reaktoriams. Kaip teigiama, jau dabar yra rimtų Rusijos pasiūlymų Škodos įrengimus tiekti Vietnamui, kur jau sutarta statyti rusų VVER reaktorius. Tokie ir panašūs projektai jau planuojami ir Venesueloje. Ar tai „morkos zuikiui“, ar rimta komercija – parodys laikas, tačiau derybos vyksta jau dabar.
Ta proga būtų galima priminti, kad su Lietuva Rusijai yra žymiai papraščiau – čia niekas neskaičiuoja, kam parduos (atiduos) būsimos VAE elektrą, o jei patys lietuviai nori atstatyti trūkstamą grandį (sustabdytą Ignalinos AE) jų šiaurės – vakarų energetinėje sistemoje – tai kam iš viso pradėti derybas?
Ar 2013 metais vienas iš didžiausių Europoje branduolinės energetikos projektų Čekijoje įgaus pagreitį, priklausys nuo to, ar bus surastas tinkamas investuotojas, ar teisingai bus įvertinti tikslai bei projekto finansavimas. Tačiau po Vokietijos sprendimų čekai susimąstė dėl savo projekto ateities – kam ČEZ parduos sugeneruotą naujuose reaktoriuose elektrą? Dar rugsėjo mėnesį ČEZ savo potencialiems investuotojams nurodė, kad pagrindiniai energijos pirkėjai bus Vokietija ir Lenkija… Šiuo metu „kabo“ ir dar daugiau branduolinės energetikos projektų Europoje. Vienas mįslingiausių – Karaliaučiaus projektas, ten dar daugiau nežinomųjų, mįslingi ir migloti Lietuvos siekiai. Taigi branduolinės lenktynės tęsiasi. Kurioje vietoje šiuo metu yra Lietuva – spręskite patys”.
2010.11.23
