Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo prorusiškas „Santarvės centras“ (SC), kuris užsitikrino 31 mandatą Seime.
Neseniai įsteigta buvusio prezidento Valdžio Zatlerio reformų partija (ZRP) gavo 22 mandatus, premjero Valdžio Dombrovskio suburtas centro dešinysis blokas „Vienybė“ – 20 vietų.
Konservatyvus Nacionalinis aljansas „Viskas – Latvijai!“, „Tėvynei ir laisvei“ bei judėjimas „Už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę“ šiuose rinkimuose beveik padvigubino savo balsus iki maždaug 13 proc. ir drauge iškovojo 14 vietų. Žaliųjų ir valstiečių sąjunga gavo 13 mandatų. Iš viso rinkimuose dalyvavo 903 470 žmonių, o rinkėjų aktyvumas buvo 60,55 proc.
Už kairiosios orientacijos prorusišką „Santarvės centrą“ savo balsus atidavė 28,54 proc. rinkėjų (259 493 žmonės). V. Zatlero partija surinko 20,78 proc. balsų (balsavo 188 973 žmonės), susivienijimas „Vienybė“ – 18,8 proc. balsų (balsavo 171 010 žmonių), Nacionalinis aljansas – 13,85 proc. balsų (balsavo 125 880 žmonių), o Žaliųjų ir valstiečių sąjunga surinko 12,14 proc. (balsus atidavė 110 331 žmogus). Kitos partijos neįveikė 5 proc. slenksčio. Ankstesniuose dešimtojo šaukimo Seimo rinkimuose „Vienybė“ turėjo 33, „Santarvės centras“ – 29, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 22, o Nacionalinis aljansas ir „Už geresnę Latviją“ – 8 deputatų mandatus.
Po balsavimo šeštadienį buvęs šalies prezidentas Valdis Zatleris, vadovaujantis naujajai Zatlerio reformų partijai (ZRP), sakė, kad pirmalaikiais Seimo rinkimais siekta pakeisti politinę kultūrą Latvijoje. Eidamas balsuoti jis sakė matęs gatvėse džiugios nuotaikos apimtus žmones – tai rodo, jog šalyje bus permainų.
Latvijos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose precedento neturinčią įtikinamą pergalę pasiekusi prorusiška partija „Santarvės centras“ (SC) neslepia ambicijų formuoti valdančiąją koaliciją. SC tikisi suformuoti stabilią koaliciją su dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio centro dešiniųjų bloku „Vienybė“ ir buvusio šalies prezidento Valdžio Zatlerio įkurta Reformų partija. Tai šeštadienio vakarą žurnalistams pareiškė „Santarvės centro“ narys Andrejus Klementjevas. A. Klementjevo teigimu, „Santarvės centras“ tikisi, jog šalies prezidentas Andris Berzinis laikysis senos Latvijos politikos tradicijos ir ministru pirmininku paskirs rinkimuose laimėjusios partijos atstovą. Tačiau labiausiai tikėtina koalicijos kombinacija yra V. Zatlerio reformų partija, „Vienybė“ ir Nacionalinis aljansas.
Sekmadienį vyko V. Zatlerio reformų partijos ir „Vienybės“ derybos, o vėliau – derybos su nacionalistų bloku. Analitikai sako, kad konservatyvus aljansas „Viskas – Latvijai!“, „Tėvynei ir laisvei“ bei judėjimas „Už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę“ galėtų būti trečia daugumai suformuoti reikalinga politinė jėga.
Latvijoje vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus stebėję aktyvistai iš Rusijos tvirtina, kad balsavimo teisės nesuteikimas „nepiliečiams“ yra rimta šios šalies problema: „nepiliečiai“ sudaro trečdalį šalies gyventojų, iš jų 350 tūkst. – rusakalbiai, todėl „mūsų tėvynainių nuotaika prislėgta“, „jie laikomi antrarūšiais žmonėmis“. Jų atstovas sakė, kad „ši gėdinga Latvijos įstatymų spraga turi būti užpildyta – turi būti priimtos atitinkamos rinkimų ir pilietybės įstatymų pataisos“. Vadinasi, Rusija pasirengusi atvirai kištis į rinkimų Latvijoje procesą. Po rinkimų jie esą siūlys Rusijos visuomenės rūmų tarybai kreiptis į Jungtines Tautas (JT), Europos Tarybą, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), raginant išsakyti poziciją dėl šiuo metu Latvijoje galiojančių „blogų“ rinkimų įstatymų.
Taigi netolimoje ateityje padėtis Latvijoje gali keistis – rusų dauguma, egzistuojanti kai kuriose šalies vietovėse, taip pat ir sostinėje Rygoje, pakeitus įstatymus rinkimuose gali laimėti didžiąją parlamento balsų dalį.
Nuotraukoje: Latvijos sostinė Ryga, paminklas Latvijos nepriklausomybei.
Laikraščio „XXI amžius” publikacija.
2011.09.27