Šis pasakojimas – apie diplomatinį skandalą, kilusį demaskavus sovietų šnipų grupę, veikusią Didžiojoje Britanijoje trečiajame dešimtmetyje. Sovietų prekybos kompanija Arcos (Arcos – All Russia Cooperative Society, Ltd, arba Visos Rusijos kooperacinė draugija), turėjusi savo kontorą Londone, pasirodo, buvo prikimšta šnipų.
Viskas prasidėjo būtent tada, kai britų saugumo tarnyba (MI 5) įtarė, kad visa virtinė Arcos tarnautojų yra profesionalūs šnipai. MI 5 prašymu 1927 metų gegužę 150-imt policijos bendradarbių užklupo kompanijos biurą ir sandėlius.
Ištyrus apie 250 tūkstančių konfiskuotų Arcos dokumentų, britai paskelbė aptikę gausių įrodymų, patvirtinančių nusikalstamą veiklą. Tada Didžioji Britanija nutraukė bet kokius diplomatinius santykius su Maskva.
XXX
Ne ką mažiau įdomi istorija, kodėl britų žvalgyba atkreipė dėmesį į tuometinę prekybos kompaniją Arcos. Tiksliau tariant, kas atsitiko, jog britų žvalgyba susidomėjo būtent prekybininkais, verslininkais. Ogi tokiems veiksmams paskatino tūlas Volfredas F.R.Makartnis.
Vilfredas F. R. Makartnis (Wilfred Macartney) – buvęs Didžiosios Britanijos armijos karininkas.
1915 metais, būdamas 16-os, dėl silpno regėjimo jis nepraėjo armijos medicininės komisijos. Ir vis dėlto jam pavyko įsitaisyti į Karališkąjį armijos medicinos korpusą vairuotoju. Jis buvo pasiųstas į Prancūziją Škotijos pulko žinion.
Tačiau regėjimas pablogėjo, ir jam teko atsisakyti tarnybos. Pasigydęs, jis vėl buvo pristatytas karininko laipsniui, ir pasiųstas tolesnei tarnybai iš pradžių į Maltą, o paskui į Egiptą.
V.Makartnis pateko Karališkųjų jūros pėstininkų kapitono Komptono Makenzio žinion. Pastarasis buvo atsakingas už Britanijos karinės žvalgybos operacijas Viduržemio jūros rytinėje dalyje. 1917 metų rugsėjį grįžęs į Prancūziją, V.Makartnis po mūšio ties Kambrė pateko į vokiečių nelaisvę. Beje, jam pavyko pabėgti: jis iššoko iš važiuojančio areštantų traukinio.
1919 metų rugpjūtį jis išėjo į atsargą, turėdamas leitenanto laipsnį.
Tačiau svarbiausi dalykai nutiko 1926-aisiais metais. 1926-aisiais V.Makartnis išdaužė juvelyro krautuvėlės langą, buvo suimtas ir nuteistas devynis mėnesius kalėti. Išėjęs į laisvę jis kreipėsi į jūrų draudimo kompaniją „Lloyd“ ir kažkodėl labai atvirai pasidomėjo ginklų tiekimo į Suomiją sąlygomis. Kompanijos darbuotojas suteikė tokią informaciją. Ir buvo šokiruotas, kai gavo iš V.Makartnio finansinį atlygį – 25 svarus.
Taip pat keista: V.Makartnis atsargiai prasitarė, kad dirba Rusijai, ir pasakė, kad jam taip pat praverstų bet kokia informacija apie Didžiosios Britanijos Karališkąsias KOP.
Išsigandęs pasekmių draudimo agentas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Draudimo agentą nukreipė pas Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) direktorių Vernoną Kelą (Vernon Kell).
V.Kelas nusprendė paspęsti spąstus. Jis liepė perduoti įtariamąjam V.Makartniui KOP slaptą vadovėlį ir pasekė, kaip tas, savo ruožtu, atidavė jį sovietų prekybos misijos Londone atstovui. Pasinaudodamas tokia dingstimi V.Kelas ir Skotland Jardo Specialiojo skyriaus bendradarbiai kruopščiai parengė patikrinimą Rusijos prekybos delegacijos patalpose, būtent ten pat, kur buvo įsikūrusi ir Didžiojoje Britanijoje registruota kompanija „Arcos Ltd“.
Būtina pabrėžti, jog rusai seniai įtarti šnipinėjimu. Tačiau akivaizdu ir tai, kad rusų delegacija turėjo diplomatinę neliečiamybę. Ir britams teko gudrauti. Jie oficialiai pranešė, esą kratos tikslas – aptikti dingusį slaptą vadovėlį. Kruopščios kratos atliktos gegužę. Kratų metu peržiūrėti tūkstančiai dokumentų.
Tiesa, minėto KOP vadovėlio nerado. Bet tikrinimo operacija nežlugo. Rasta kitų politinio pobūdžio dokumentų, bylojančių apie nelegalią veiklą. Ilgai nelaukęs oficialusis Londonas paskelbė vadinamąjį „Baltąjį lapą“, t.y. nutraukė diplomatinius santykius su SSSR, užmegztus 1921 metais.
Britų žvalgyba nutarė V.Makartnio nesuimti. Bet kurį laiką. Tikėtasi, kad šnipas nuves prie kitų savo pagalbininkų. Bet V.Makartnis buvo labai atsargus. Tada nieko kito neliko – tik suimti. Sučiuptas jis buvo 1927 metų lapkričio mėnesį ir stojo prieš teismą. V.Makartnis buvo nuteistas 10 metų kalėti..
Išėjęs į laisvę netrukus išleido dvi sensacingas knygas: „Ir sienos turi ausis“ („Walls Have Mouths“, 1936), „Zigzagas“ („Zigzag“, 1937).
2013.12.26
