Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei


Print

„Barbarosa“ – tai Sovietų Sąjungos užpuolimo plano kodinis pavadinimas. Pradžioje ši Vokietijos operacija buvo vadinama “Fric”, paskui – “Direktyva Nr. 21”.

1940 m. gruodžio 18 d. Adolfas Hitleris suteikė jai naują kodinį pavadinimą – “Barbarosa” – Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus Frydricho I Barbarosos (1121-1190) garbei. Amerikos ir Anglijos vadovybė turėjo informacijos apie planuojamą Sovietų Sąjungos užpuolimą, visų pirma puikiai pavykusios dešifravimo operacijos “Ultra” dėka. Ši operacija leido Vakarų sąjungininkams skaityti slapčiausius pranešimus, perduodamus vokiečių kariniais ryšių kanalais.

Be to, britai Abvere (vokiečių karinė žvalgyva) turėjo savo agentą. 1940 m. viduryje britų žvalgyba ėmė gauti patvirtinimų, kad Vokietija rengiasi karui su Sovietų Sąjunga. 1940 m. liepos mėnesį britų MI 6 raportavo, kad sovietų karo atašė Berlyne įspėjo Maskvą apie rengiamą agresiją, nors prekybiniai santykiai tarp Vokietijos ir SSRS buvo tebeplėtojami, rusai Vokietijai tiekė žaliavos, o vokiečiai  – ginklus ir mašinų gamybos įrengimus.

1940 m. rugpjūčio 22 dieną britų dvigubas agentas Paulius Tumelis pranešė, kad vokiečių Generalinio štabo žvalgybos valdyba, pradedant birželio mėnesiu, Sovietų Sąjungoje ėmė skubiai plėsti ir intensyvinti savo veiklą; taip elgėsi ir kiti vokiečių žvalgybiniai padaliniai, orientuoti į Rytus. Vokietijos žvalgybos atstovybė Rumunijoje buvo sustiprinta Pietų Ukrainos, Krymo ir Kaukazo reikalų specialistais. 1941 m. kovo 30 d. britų dešifruotojai “padarė išvadą, kad “Ultra” informacija byloja apie didelę tikimybę, jog bus įvykdyta stambi karinė operacija prieš Rusiją, kurios tikslas – arba ją įbauginti, arba tiesiog pradėti karą…”

Balandžio 3 dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pasiuntė pirmą ir vienintelį savo įspėjimą sovietų lyderiui Josifui Stalinui. Remdamasis “patikimu šaltiniu”, Čerčilis pranešė apie vokiečių kariuomenės perdislokavimą ir telegramą užbaigė žodžiais: “Jūsų Didenybė, žinoma, įvertins visą šių žinių reikšmę” (Čerčilis įsiuto, kai sužinojo, kad britų pasiuntinys Maskvoje delsė perduoti telegramą, bijodamas, jog Stalinas ją priims kaip provokaciją.)

O tuo metu situacija vis kaito.“Švedai, sulyginę turimus duomenis, teisingai atspėjo Vokietijos ketinimus ir kovo 24 d. perdavė atitinkamą  informaciją JAV pasiuntiniui Maskvoje. Iki balandžio 1 d., kiek yra žinoma, apie Vokietijos planus sužinojo ir Jugoslavijos atašė Berlyne. Jo vyriausybė informaciją į Maskvą perdavė per Londoną. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad nuo 1941 m. pradžios ir Prancūzijos valdžia informavo sovietų pasiuntinybę apie vokiečių divizijų perdislokavimą į Rytus. Pagaliau nekelia jokių abejonių, kad nuo kovo 20 dienos amerikiečių vyriausybė dar keletą kartų įspėjo sovietų pasiuntinį Vašingtone apie artėjantį pavojų, pranešdama, kad vienoje perimtoje ir dešifruotoje japonų diplomatinėje telegramoje kalbama, jog  Vokietija užpuls Rusiją per artimiausius du mėnesius” (“Britų žvalgyba Antrajame pasauliniame kare” – “British Intelligence in the Second World War”, 1979). Šiame leidinyje pažymima, kad 1941 m. kovo pabaigoje operacija “Ultra” atskleidė vokiečių kariuomenės permetimą į Rytus. Anglijos ministrui pirmininkui tai buvo pirmas realus vokiečių planų Rusijos atžvilgiu patvirtinimas.

Vašingtonas  rėmėsi dešifruota “Medžik” medžiaga. Japonų pasiuntinio Maskvoje šifruotėje buvo tokie žodžiai: “… galimas ir greitas Rusijos užpuolimas iš Vokietijos pusės – tai ne šiaip sau gandai”. Vėliau amerikiečiai sužinojo, kad 1941 m. birželio 6 d. generolas Chirosi Osima, Japonijos pasiuntinys Berlyne, Tokiją informavo, kad Vokietija SSRS užpuls birželio 22 dieną.

Visą šį laiką Stalinas reguliariai gaudavo informacijos iš britų dešifravimo centro per “Kembridžo penketą”. Tačiau sovietų diktatorius bevelijo ignoruoti įspėjimus, ateinančius iš Vakarų. Jis, žinoma, nepasitikėjo “kapitalistinėmis valstybėmis” ir ypač nemėgo Čerčilio, kuris prieš dvidešimt  metų darė viską, kad bolševikinė revoliucija būtų pasmaugta embriono stadijoje.

Sovietų karinė žvalgyba (GRU) taip pat įspėjo apie rengiamą užpuolimą, tačiau Stalinas netikėjo ir šiais pranešimais. Jis uždraudė sausumos pajėgoms paskelbti kovinę parengtį, nes baiminosi, kad taip galima Hitlerį tik išprovokuoti. Tačiau sovietų Karinis jūrų laivynas padarė viską, kad būtų pasirengta galimam puolimui, ir, kai jis įvyko 1941 m. birželio 22 d., priešo nebuvo užkluptas netikėtai.

2011.06.01


Prisijunkite prie diskusijos